Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. L., trečiajam asmeniui G. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. L. prašė teismo priteisti iš atsakovo E. L.: 1) po 200 Eur išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-09-01 iki studijuos aukštesniojoje mokykloje, bet neilgiau kaip iki tol, kol jai sueis 24 metai, pervedant priteistą sumą į banko sąskaitą; 2) 1/2 turimų išlaidų už studijas aukštesniojoje mokykloje, pervedant priteistą sumą per 30 dienų nuo pranešimo atsakovui elektroniniu paštu apie studijų kainą pateikimo, į banko sąskaitą; 3) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad studijuoja Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Bendrosios praktikos slaugos studijų programos nuolatinių studijų pirmame kurse, numatoma studijų pabaiga 2021-01-31. Studijų metu neturi galimybės dirbti ir finansiškai prisidėti prie mamos G. P. turimų išlaidų išlaikant ją. Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimu jai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 200 Eur nuo 2016-01-12 iki pilnametystės. Tapus pilnamete, tėvas dar teikė išlaikymą iki mokslų baigimo, t. y. iki 2017-07-01. 2017-09-01 pradėjus studijuoti prašė tėvo tęsti finansinę paramą, tačiau jis sutiko prisidėti prie būtino išlaikymo tik 70 Eur. Išlaikymas reikalingas patenkinti būtiniems poreikiams maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, lavinimo priemonėms, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minėtiems poreikiams patenkinti reikalingas išlaikymo dydis vidutiniškai sudarytų 400 Eur. Šias išlaidas turėtų dalintis abu tėvai, tačiau pradėjus studijas iki pat šiol jas pagal savo išgales dengia tik mama ir jos vyras A. P. Taip pat prašė priteisti 1/2 sumos, mokėtinos už studijas, kurios už pirmuosius studijų metus sudaro net 1520 Eur. Papildomai nurodė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau tuo pačiu jis yra darbingo amžiaus sveikas asmuo, kuris dirba bei gauna pajamas, be to, atsakovas iki jai tampant pilnamete nuo 2016 metų sausio mėnesio mokėdavo po 200 Eur išlaikymą, įsiskolinimų nėra, todėl mano, kad ir šiuo metu tėvas turi tokias pat galimybes tęsti mokėtą išlaikymo dydį.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko teikti ieškovei paramą 70 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Nurodė, kad ieškovė, būdama pilnamete, bendrojo lavinimo mokyklą baigė 2017-07-15, tačiau nepateikė duomenų, kad sulaukusi pilnametystės ir baigusi bendrojo lavinimo mokyklą dėjo pastangas susirasti darbą ir gauti pajamų pragyvenimui. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų apie savo paskaitų laiką, jos žinių vertinimą, lankomumą, iš kurio atsakovas galėtų spręsti, kad ji negali dirbti ir gauti pajamų, mokosi sąžiningai ir pažangiai. Ieškovė nėra išnaudojusi protingų galimybių gauti lėšų pragyvenimui, viena kurių – galimybė aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.). Atsakovas neturi galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, yra registruotas darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, tačiau darbo iki šiol nepavyko gauti. Atsakovui yra sudėtinga įsilieti į darbo rinką Lietuvos Respublikoje, kadangi jis ilgą laiką gyveno ir dirbo darbą ne pagal savo turimą profesinę kvalifikaciją Jungtinėje Karalystėje, todėl yra ją praradęs. Atsakovas turi nepilnametę dukrą L. L., gim. (data neskelbtina), kurios išlaikymo pareiga atsakovui yra nekvestionuojama. Atsakovas, siekdamas, kad jo nepilnametė dukra L. L. mokytųsi Lietuvoje, neprarastų tautinio identiteto, su dukra L. L. grįžo gyventi į Lietuvą, todėl šiuo metu atsakovas nebegauna ir akivaizdu, negaus, tokio dydžio pajamų, kokias gaudavo Jungtinėje Karalystėje ir iš kurių nepriekaištingai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametę ieškovę. Ieškovė paramos priteisimo būtinumą sieja ir su ta faktine aplinkybe, kad ji nori studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, t. y. prašo iš atsakovo priteisti 1/2 dalį išlaidų už studijas. Sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamoje vietoje ieškovė nederino su atsakovu, todėl negali atsakovui perkelti jos vienos priimto sprendimo įgyvendinimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisti iš atsakovo E. L., ieškovei A. L. išlaikymą po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-09-01 iki kol A. L. studijuos Šiaulių valstybinėje kolegijoje bendrosios praktikos slaugos studijose, pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

Teismas nustatė, kad atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, augina mažametę dukrą, turi išlaidų dėl vaikų darželio, taip pat turi išlaidų maistui, higienai, būsto išlaikymui ir kaip pats nurodo, šeima išgyvena iš nedidelio draugės darbo užmokesčio, santaupų, skolinosi, jam padeda tėvas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas yra 100 procentų darbingas, tačiau nesiima vairuotojo darbo, taip pat oficialiai nedirba jokio kito darbo Lietuvoje, todėl padarė išvadą, kad atsakovas deda per mažai pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, nors turi visas galimybes tą daryti, arba jo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kiek deklaruojama.

Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo priteisti paramos dydžio ir ½ turimų išlaidų už studijas aukštesniojoje mokykloje, teismas pripažino, jog ieškovė vis dėlto neišnaudoja visų galimybių tapusi pilnamete pati rūpintis savo finansais, nes nesikreipė dėl studijų paskolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) E. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo E. L. ieškovei A. L. išlaikymą 70 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ieškovė studijuos Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Atsakovas siekė teismą klaidinti apie savo realią turtinę padėtį, jog už dyką leidžia pašaliniams žmonėms naudotis jo nuomojamu garažu, ir už dyką padeda remontuoti ir net superka detales. Atsakovo turtinė padėtis kelia nemažai įtarimų dar ir dėl to, kad remiantis VĮ Regitra pažyma matyti, kad atsakovas savo vardu turėjo 12 vnt. transporto priemonių, kas leidžia spėti, jog atsakovas vykdė automobilių pirkimo-pardavimo veiklą, kurią nutraukė ar sustabdė tam, kad reikėtų kuo mažiau prisidėti prie savo dukters poreikių tenkinimo ir taip teismui parodyti, kad jis nei turto nei pajamų neturi.

7.2. Teismo teisingai nustatyta, kad abu tėvai neturi nei turto nei pajamų, tačiau atsakovo galimybės įsidarbinti (pvz. tolimųjų reisų vairuotoju nedirba nes nori būti su šeima) bei galimai turimas tik viešai nedeklaruojamas darbas (verslas), o taip pat, G. P. iki ieškinio pateikimo vienos vykdyta pareiga teikti dukrai paramą leido teismui padaryti išvadą, kad abu tėvai turi vienodas finansines galimybes, todėl ir pareigą turi dalintis vienodai.

7.3. Remiantis byloje surinkta medžiaga ir duotais paaiškinimais, teismas teisingai įvertino bylos medžiagą, t. y. kad dalį išlaidų turi dengti pati ieškovė. Dalis, kurią turi dengti ieškovė yra mokestis už studijas, kuris per pirmuosius studijų metus sudaro 1520 Eur bei 40 Eur sumažintas ir iš atsakovo prašomas periodinio išlaikymo dydis kas per metus sudaro 480 Eur, tad viso per metus ieškovė pati savo išlaidų turės dengti 2000 Eur, kai tuo tarpu valstybės skiriama maksimali metinė paskola 1900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto E. L. apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra abi sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo E. L. išlaikymo paramą pilnametei dukrai (ieškovei) L. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Apeliantas atsakovas E. L., nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog yra esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos, t. y. paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų (atsakovės) galimybės teikti teismo priteisto dydžio paramą. Apeliantas teigia, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis pragyvenimui, tačiau teismas tenkindamas ieškinio dalį neteisingai nustatė atsakovo teiktinos paramos ieškovei dydį. Be to, anot apelianto, ieškovės ieškinyje nurodytas lėšų dydis pragyvenimui yra nepagrįstai užaukštintas. Taip pat teismas neteisingai paskirstė tarp atsakovo ir trečiojo asmens ieškovės išlaikymo naštą.

Dėl bylos esmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ir tretysis asmuo yra ieškovės tėvai (8 b. l.). Ieškovė yra bendrosios praktikos slaugos studentė Šiaulių valstybinėje kolegijoje, metinė studijų kaina 1520 Eur (10-12 b. l.). Ieškovė pateikė studijų tvarkaraštį (13-14, 70-71 b. l.), duomenis apie pažangumą (94 b. l.). 2016-06-13 sprendimu nepilnametei ieškovei iš atsakovo buvo priteistas 200 Eur kasmėnesinis išlaikymas (16-18 b. l.). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, pajamų neturi (19-21 b. l.). Ieškovė pateikė dokumentus dėl studijų apmokėjimo, kitų išlaidų (27-31, 66-69, 95 b. l.). Ieškovė pateikė medicininius dokumentus (32-34 b. l.). Atsakovas turi mažametę dukrą (51 b. l.). Tretysis asmuo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pajamų neturi, turi dvi transporto priemones (58, 60-61, 64 b. l.). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pajamų neturi (59, 62-63 b. l.), turėjo registruotų savo vardu 12 transporto priemonių, kurios išregistruotos (65 b. l.). Atsakovas registruotas darbo biržoje (73 b. l.). Pateikta pažyma apie atsakovo pajamų nebuvimą (74-76 b. l.). Atsakovo draugė dirba Maxima LT, UAB kasininke pardavėja (77-78 b. l.). Atsakovas turi išlaidų vaikų darželiui (79-80 b. l.). Pateikti duomenys iš VMI (b. l. 87-91). Atsakovas pateikė duomenis apie automobilio dalių pirkimą. Ieškovė savo išlaidas per mėnesį nurodo 445 Eur, pateikė jų apskaičiavimą (7 b. l.).

Šios bylos kontekste svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju teismas nurodytos kasacinio teismo praktikos laikėsi, įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnametei Šiaulių valstybinės kolegijos dieniniame skyriuje besimokančiai studentei. Apelianto argumentus, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti būtinosiomis lėšomis, susijusiomis su mokslais, bylą nagrinėjęs teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, jog tokia atsakovo pozicija nėra pakankamai pagrįsta, ieškovės pasirinktos studijos yra tame pačiame mieste, kur gyvena ieškovės mama – tretysis asmuo, studijos yra įprastos, nėra išskirtinės. Ir pilnametei studijuojančiai ieškovei išlaikymas yra būtinas. Teismas įvertino, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, draudžiamųjų ar kitokių pajamų neturi. Teismas atsižvelgė, kad ieškovė studijuoja medicinos mokslus, kurie yra pakankamai sudėtingi, studijos dieninės, paskaitos ir užsiėmimai vyksta kas dieną, iš esmės visą dieną, todėl dėl studijų specifikos ieškovei yra praktiškai neįmanoma įsidarbinti paprastomis darbo dienomis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė yra pažangi studentė, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją. Byloje taip pat įvertinti ir apelianto argumentai dėl ieškovės galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo – teismas iš esamų aplinkybių visumos padarė išvadą, kad vien tai negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečių nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo pagrindas padaryti išvadą, jog ieškovei yra reikalinga tėvų parama, kol ji baigs mokslus Šiaulių valstybinėje kolegijoje.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia, nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl tėvų galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai ieškovei, įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad tretysis asmuo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pajamų neturi, turi dvi transporto priemones ir vieną išlaikytinį. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pajamų neturi, turėjo registruotų savo vardu 12 transporto priemonių, kurios išregistruotos, turi vieną išlaikytinį. Atsakovas registruotas darbo biržoje ir pateikė pažymą apie pajamų nebuvimą. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi pareigą rūpintis tiek savo šeima, tiek padėti pilnametei dukrai, kuriai reikia išlaikymo, pagrįstai sprendė, jog atsakovas deda per mažai pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, nes nesiima vairuotojo darbo, kuris gerai apmokamas, taip pat oficialiai nedirba jokio kito darbo ir dėl to padarė išvadą, kad atsakovas nededa pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, nors turi visas galimybes tą daryti, arba tikėtinai atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga, kiek deklaruojama, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovė studijuos Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad priteisdamas iš apelianto tik kiek daugiau nei 1/3 (ieškovės būtinieji poreikiai sudaro 445 Eur į mėnesį, priteista iš atsakovo 160 Eur į mėnesį) dalį ieškovei būtinos paramos, teismas atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie dukters materialinio išlaikymo. Pažymėtina, kad atsakovas iki tol, kol ieškovė tapo pilnamete ir baigė mokyklą, teikė jai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukters poreikiams tenkinti, todėl, įvertinus jo turtinę padėtį, tai, kad galimai atsakovo turtinė padėtis nėra tiek bloga kiek deklaruojama, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė apelianto galimybes teikti paramą pilnamečiam vaikui. Iš bylą nagrinėjusio teismo priimto procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino abiejų grupių kriterijus ir nustatė jų pusiausvyrą konstatuodamas, kad apeliantas gali teikti nurodyto dydžio paramą besimokančiai pilnametei ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytus faktus neturi pagrindo daryti išvados, kad ginčą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl tėvų materialinės paramos teikimo pilnamečiam vaikui. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto teiginiai, kad teismas, nustatęs, jog ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pasirūpinti lėšomis pragyvenimui, ta aplinkybe nesirėmė ir neteisingai paskirstė tarp atsakovo ir trečiojo asmens ieškovės išlaikymo naštą. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, įpareigojantis teismą, sprendžiant materialinės paramos dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti pilnamečio vaiko poreikius.

Dėl procesinės bylos baigties.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.