- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2-338-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00801-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“
- Atsakovas
- G. A., V. A.
- Advokatai
- Gintarė Repšaitė, Gintarė Riepšaitė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ atstovams K. K. ir advokatei Gintarei Repšaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ ieškinį atsakovams G. A., V. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 280,57 Eur skolą, 15,15 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. Tl-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ ieškovė paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi bei jai pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra (Sprendimo 1 ir 2 punktai). Ieškovė, vykdydama Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus funkcijas, į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą priėmė ir šalino paviršines (lietaus) nuotekas, išleidžiamas nuo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,0662 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. Tl-329, atsakovams kiekvienais metais buvo skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą. Atsakovai, nepaisydami ieškovės priminimų, iki šiol nėra atsiskaitę su ieškove už suteiktas paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2020 m. Nors atsakovai nepasirašė ieškovės 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. V3-1373 pateiktos paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1788 ir vėliau 2016 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. V3-1348 pateiktos atnaujintos paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1788, tai neatleidžia atsakovų nuo pareigos atsiskaityti už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais, kadangi pagal ginčo prievolės kilimo metu galiojusio Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. Tl-329, 6 punktas numato, kad mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė - ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršiniu nuotekų sistema lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą. Atsakovams priklausantis žemės sklypas neatitinka prieš tai nurodytų išimties taikymo kriterijų, t. y. nėra sodų bendrijų teritorijoje ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė - ūkinė veikla. Atsakovams priklausantis žemės sklypas nepatenka ir į žemės sklypų, ant kurių paviršinės nuotekos nesusidaro, kategoriją. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėse, kurios patvirtintos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu, 4¹ punkte numatyta, jog žalieji plotai - įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą želdynų plotai. Minėtas teisės aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Iš atsakovų į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 0,0662 ha ploto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis - kita; naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, užstatyta teritorija - 0,0101 ha; kitos žemės plotas - 0,0561 ha. Taigi žemės sklypas aukščiau nurodytu teisės aktu prasme nepatenka į žemės sklypų, ant kurių paviršinės nuotekos nesusidaro, kategoriją. Atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, jų įsiskolinimas už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas sudaro 280,57 Eur. Taip pat už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. birželio 28 d. (180 dienų) paskaičiuota 15,15 Eur delspinigių, skaičiuojant 0,03 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Gintarė Riepšaitė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas nepatenka į žemės sklypų, ant kurių nesusidaro paviršinės nuotekos, kategoriją. Atsakovei G. A. sutartys pasirašymui buvo siunčiamos 2013 m. ir 2016 m. viešai registruose randamu adresu, tačiau ši jų nepasirašė ir ieškovei negrąžino. Tokiu atveju laikoma, jog sutartis sudaryta standartinėmis sąlygomis. Į bylą pateikta schema patvirtina, kad nuotekos iš atsakovų sklypo patenka į paviršinių nuotekų sistemą. Atsakovų sklypas yra aukščiau už kitus sklypus. Sklypo paskirtis yra komercinių objektų teritorija, duomenų, kad sklypo paskirtis būtų pakeista ar sklypas įregistruotas kaip žaliasis plotas, byloje nėra. Atsakovai nemokėjo mokesčių nuo 2013 m., jokių duomenų ieškovei apie sklypo dangos ypatumus nepateikė. Skola paskaičiuota už 2013-2020 metus. Mokesčiai paskaičiuoti remiantis galiojančiais teisės aktais, kurie nėra nuginčyti, todėl susidariusi 280,57 Eur skola turėtų būti priteista. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsakovo V. A. prašymas taikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas, nes santykiams tarp šalių šis įstatymas netaikomas. Reikalavimams dėl atsiskaitymo už paslaugas taikoma bendroji 10 metų ieškinio senatis, kuri nėra suėjusi.
Ieškovės atstovas K. K. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus dėl į bylą pateiktos schemos nurodė, kad schemoje tamsiai violetine spalva pažymėtos sklypo, esančio (duomenys neskebtini), ribos. Sklype nuotekų sistema neįrengta. Iš sklypo paviršiaus altitudžių (geltoni skaičiai) matyti, kad šis sklypas yra aukščiau už kitus sklypus. Žiūrint nuo sklypo viduryje pažymėtos linijos (tako, pažymėto raide C) nuotekis formuojasi nuo sklypo vidurio į šonus. Trys vietos apvestos ovalais (oranžiniais). Viršutinis ovalas žymi ribą su (duomenys neskelbtini)gatve, ir iš skaičių matyti, kad sklypas, lyginant su gatve yra 20 cm aukščiau. Iš ovalo dešinėje duomenų irgi matosi, kad gatvė yra 20 cm žemiau. Vertinant ovalą apačioje, sklype skaičiai 132,65, o kaimyniniame 122,5, taigi skiriasi 10 cm. Sklypas suformuotas taip, kad išbėgtų vanduo. Vandens nuotėkis pažymėtas meslva spalva. Žydri rutuliukai tai pažymėti lietaus nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, (duomenys neskelbtini). Iš atsakovų sklypo vanduo nuteka į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to patenka į tuos nuotekų surinkimo šulinėlius. Jei vanduo nenubėgtų, per metus ten būtų apie 80 cm vandens stulpas. Altitudžių matavimai, užfiksuoti schemoje, yra atlikti 2019 m. gruodžio 9 d. Paaiškindamas mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą skaičiavimo metodiką, atstovas nurodė, kad skaičiuojama pagal sklypo plotą ir vidutinį metinį kritulių kiekį pagal pažymą iš meteorologinės stoties. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog dalis vandens išgaruoja ar susigeria į gruntą, skaičiuojant mokestį taikomas 0,4 koeficientas nuo iškritusio lietaus kiekio, laikant, jog 60 procentų kritulių vandens nepatenka į nuotekų tinklus. Skaičiavimo formulė taikoma visiems sklypams vienodai, bet jeigu sklypo savininkas pateiktų duomenis iš registro, jog sklypas ar jo dalis yra žaliasis plotas, būtų galima taikyti kitus koeficientus. Ieškovė jokių duomenų iš atsakovų, galinčių turėti reikšmės kitokiam mokesčio skaičiavimui, nėra gavusi. Mokestis skaičiuojamas vieną kartą per metus, metų gale imamas metinis kritulių kiekis ir pritaikius koeficientą skaičiuojama mokėtina suma. Minėta suma turi būti sumokėta iki balandžio mėnesio ir jei nėra sumokėta, siunčiamas priminimas. Taip kasmet atsakovams buvo siunčiamos sąskaitos, tačiau nėra atsiskaityta už 2013-2020 m. laikotarpį. Mokesčiai skaičiuojami remiantis įstatymais ir savivaldybės patvirtintomis taisyklėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė G. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), yra jos ir jos sutuoktinio V. A. bendroji jungtinė nuosavybė. Ji jokių rašytinių sandorių su ieškove nesudarė, su sutartimi supažindinta nebuvo ir jos nepasirašė. Jokio susitarimo su ieškove, kad ši priims į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų sistemą iš valdos, esančios(duomenys neskelbtini), sutartą vandens kiekį per metus ir teiks nuotekų transportavimo paslaugas sudaryta nebuvo. Sklypo paviršius yra negrįstas, neasfaltuotas, kitaip nesutvirtintas ir nesutankintas. Sklypas yra apaugęs žole, jame auga medžiai. Lietaus nuotekų surinkimo sistemos sklype nėra įrengtos. Sklypas nuolydžio neturi, yra horizontalus. Lietaus vanduo, kurį tariamai surenka ieškovė, iš sklypo niekur neišteka, nenubėga, o lietaus metu susigeria į sklypo žemę bei yra sugeriamas sklype augančios žolės ir medžių. Be to, pagal sklypo išorinius kraštus iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių pusės yra įrengtas betoninėmis trinkelėmis klotas pėsčiųjų šaligatvis, kurio aukščio lygis yra aukštesnis už žemės sklypo (neskaitant augančios žolės aukščio) lygį. Šaligatvis neturi lietaus surinkimo sistemų ir yra barjeras lietaus vandens (jeigu toks perteklius susidarytų, bet to nėra buvę) pratekėjimui į miesto gatves. Iš trijų vidinių sklypo pusių sklypą supa gretimų namų sklypai, kurie taip pat lietaus nutekėjimo sistemų neturi ir lietaus vanduo iš sklypo į kaimynų sklypus nepatenka. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nuotekomis nelaikomas kritulių vanduo, kuris patenka ant žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, todėl ieškinys turi būti atmestas. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, ieškinio sumos senaties termino skaičiavimas yra sietinas su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Taigi skolos išieškojimas galimas ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Teismo posėdžio metu atsakovės G. A. atstovas ir atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti. Nesutinka su mokesčių skaičiavimu, nes jų nuomone, sklypas yra atitinkantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, kurioje numatyta, kas yra buitinės nuotekos ir kur jos nesusidaro. Nuotekos yra buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Šiuo atveju sklypas yra žaliasis plotas. Visas sklypas, nepaisant, kad 0,0101 ha užstatytas, yra žaliasis plotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą sklypo paskirtis yra smulkaus verslo objektams statyti ir eksplotuoti. Bet tai tik sklypo paskirtis ir realios būklės nekeičia. Jei būtų ten įrengtos aišktelės ir pan. ginčo nekiltų, kad yra kur susidaryti nuotekoms ir nutekėti į ieškovės tinklus. Šiuo atveju sklypas yra formaliai komercinis ir neatitinka savivaldybės patvirtinto nuotekų apmokestinimo įstatymo, kuris numato, kad nemoka tik gyvenamieji pastatai ir sodai. Tuo jų sklypas paliekamas už ribų, nedetalizuojant, kad jei yra sklype žalias plotas ir nėra įrengti nuotekų įrenginiai, neturėtų būti apmokestinima. Skaičiuojant mokestį naudojamas vienas ir tas pats koeficiantas, ar tai būtų grįstas sklypas, kuris neleistų susigerti krituliams, ar žaliasis plotas. Šiuo atveju sklypas neužstatytas, tik aptvertas segmentine tvora. Realiai nieko tokio sklype nėra, ant ko galėtų lietaus vanduo ar kiti krituliai nusėsti ir nutekėti iš sklypo. Vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, darbus atliekančiai įmonei buvo leista sklype laikyti medžiagas, trinkeles. Po to sklypas buvo tvarkytas, lygintas, naujai užsėtas žole ir schemos altitudės neatitinka realios situacijos. Analizuojant schemą matosi, kad už pastato, pažymėto 2MG, altitudės žemesnės nei (duomenys neskelbtini) gatvės altitudės. Tokiu atveju nuotekų vanduo, jei toks susidarytų, labiau galėtų patekti į kaimyninį sklypą. Nuotekų nenutekėjimą iš sklypo patvirtina ir pateiktos nuotraukos (2022 m. vasario 20 d.), jose matosi, kur vanduo prateka. Nufotografavus teritorijos ribas, aiškiai matosi, kad vanduo sklype nesikaupia ir iš sklypo neišteka. Pagrindinis nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tas, kad sklypas priskiriamas prie žaliųjų plotų, o formalus priskyrimas prie komercinio sklypo negali būti apmokestinimo pagrindu. Mokesčiai paskaičiuoti teorine prasme, o ne pagal faktą. Sutarčių, sąskaitų iš ieškovės negavo. Prieš metus telefonu paskambino ieškovės darbuotoja, kuri informavo apie susidariusią skolą, taip pat atsiuntė elektroninį laišką. Ieškovei jokių dokumentų nepateikė, tik informavo telefonu, kad sklype nuotekų įrenginių nėra ir nuotekos nesusidaro, nes žalias plotas. Sklypo paskirtis nėra keista ir jos nenori keisti, nes įregistravus sklypą kaip žalią plotą, nebūtų galima ant jo vykdyti statybos darbų. Kadangi jie telefonu ieškovės darbuotojai nurodė, jog sklypas yra žaliasis plotas, ieškovė turėjo įsitikinti kaip yra iš tikrųjų, mokesčiai negali būti skaičiuojami aklai ir formaliai. Negali būti renkami mokesčiai už paslaugą, kuri nebuvo suteikta, taip būtų pažeisti teisingumo principai. Aišku, kad žiemos metu vanduo negaruoja, tačiau sklype vanduo nesilaiko, todėl mano, kad kritulių vanduo susigėrė į žemę. Šaligatvis prie sklypo nėra užpiltas vandeniu, kas patvirtina, kad iš sklypo nuotekų nėra. Jei teismas manytų, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, prašo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senatį ir priteisti mokestį tik už paskutinius trejus metus. Taip pat nesutinka su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes ieškovei pateikus tinkamą pradinį ieškinį, nebūtų susidariusios išlaidos už patikslinto ieškinio paruošimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovams nuo 2006 m. vasario 20 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0662 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovė 2013 m. lapkričio 14 d. išsiuntė atsakovei G. A. pranešimą “Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” bei Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1788 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė išdėstė informaciją apie būtinumą mokėti kasmetinį mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą, nurodė šio mokesčio apskaičiavimo metodiką ir paprašė pasirašyti pateiktą sutartį. Taip pat nurodė, kad abonentui negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, operatorius laikys, jog su sąlygomis sutinkama ir abonentui bus pateikta apmokėjimui sutartyje nurodyto dydžio metinio mokesčio suma. Atsakovė G. A. minėtos sutarties nepasirašė.
2014 m. birželio 11 d. atsakovei G. A. išsiųstas priminimas apie mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, nurodoma už 2013 metus nesumokėta 133,81 Lt suma.
Ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovei G. A. pranešimą “Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties atnaujinimo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” bei patikslintą 2016 m. spalio 2 d. Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1788 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė išdėstė informaciją apie mokesčio skaičiavimo pasikeitimą, paprašė pasirašyti pateiktą atnaujintą sutartį. Taip pat nurodė, kad abonentui negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, operatorius laikys, jog su sąlygomis sutinkama. Atsakovė G. A. minėtos sutarties nepasirašė.
Ieškovė 2020 m. gruodžio 18 d. išsiuntė atsakovei G. A. pranešimą “Dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų įsiskolinimo”, kuriame nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2020 m. gruodžio 18 d. sudaro 257,18 Eur bei pateikė priskaitymų ir mokėjimų sąrašą.
Iš priskaitymų ir mokėjimų sąrašo (2021 m. gruodžio 30 d.) matyti, kad atsakovei G. A. už 2013-2020 m. lapkotarpį paskaičiuota 280,57 Eur mokėtina suma.
Iš atsakovų pateiktų planų, fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), yra neužstatytas, tik aptvertas segmentine tvora. Sklypas apaugęs žole, jame auga medžiai.
Ieškovės pateiktoje schemoje pažymėtos sklypo ribos, sklypo aukščio altitudes, vandens nutekėjimo zonos, nuotekų surinkimo šulinėlių vietos.
Dėl skolos už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas. Iš teisės aktų registro viešai prieinamų duomenų matyti, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo" ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Telšių vandenys" buvo paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi bei jai pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra (Sprendimo 1, 2 punktai).
Šiuo sprendimu taip pat patvirtintos Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, kurių 2 punkte nurodyta, kad mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patvirtinta Telšių miesto lietaus nuotekų tinkle tvarkymo programa, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453 patvirtintomis Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinkle ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklėmis. Mokestį skaičiuoja, kontroliuoja mokėjimus, vykdo išieškojimą bei tvarko apskaitą UAB “Telšių vandenys” (Taisyklių 3 punktas). Mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė-ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinkle) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą (Taisyklių 6 punktas).
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 31 punktą paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2006 m. vasario 20 d. priklauso žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypo plotas 0,0662 ha, užstatyta teritorija 0,0101 ha, kitos žemės plotas 0,0561 ha (Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašas 2021 m. gruodžio 27 d.).
Atsakovai pagrindiniu nesutikimo su ieškiniu motyvu nurodo tai, kad jiems priklausančiame žemės sklype paviršinės nuotekos nesusidaro ir mokestis už jų transportavimą neturėtų būti skaičiuojamas, nes žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), yra žaliasis plotas ir šiam sklypui taikoma aukščiau minėta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo išimtis. Savo argumentus atsakovai grindžia tuo, jog sklypas nėra užstatytas, jame nėra įrengta jokia infrastruktūra, visas sklypo plotas yra apaugęs žole, kita augalija, sklype nėra įrengta nuotekų surinkimo sistema ir nuo sklypo paviršinis vanduo nenuteka į jokias kitas teritorijas, iš kurių galėtų patekti į Telšių miesto nuotekų šalinimo tinklus.
Atsakovų pateikti planai bei fotonuotraukos (prie G. A. atsiliepimo į pradinį ieškinį) bei 2022 m. vasario 20 d. fotonuotraukos (pateiktos su atsiliepimu į patikslintą ieškinį) patvirtina, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, jis apaugęs žole, medžiais, paviršius lygus, aptvertas metaline segmentine tvora. Tačiau šie pateikti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, jog atsakovų žemės sklypas patenka į žemės sklypų, ant kurių paviršinės nuotekos nesusidaro, kategoriją. Pagal Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453, 4¹ punktą, žalieji plotai - įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą želdynų plotai (ši teisės norma galioja nuo 2014 m. balandžio 24 d.). Šiuo atveju, į bylą pateiktas aktualus Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovų žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, o jo paskirtis: kita. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad šis žemės sklypas būtų įrašytas kaip želdynų plotas. Pats atsakovas V. A. teismo posėdžio metu pripažino tai, jog žemės sklypas nėra įregistruotas kaip žaliasis plotas, nes tokiu atveju sklype nebūtų leidžiama statyba. Joks teisės aktas nenumato ieškovei galimybės, skaičiuojant mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, remtis ne Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis, o vien sklypo vizualu ir ne pagal teisės aktų reikalavimus nustatyti išimtis ar taikyti kitus koeficientus, nei reikalauja teisės aktai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai su ieškove nebendradarbiavo, laikėsi kategoriškos pozicijos, jog jų sklypas yra žaliasis plotas, tačiau nei ieškovei, nei teismui duomenų, jog yra pakeisti sklypo registro duomenys, sklypas ar jo dalis įregistruotas kaip želdynų plotas nepateikė. Byloje surinkti duomenys, teismo vertinimu, vienareikšmiškai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 31 punkte nurodytos išimties, todėl negalima konstatuoti, jog ant šio žemės sklypo paviršinės nuotekos nesusidaro ir už jų tvarkymą neturi būti skaičiuojamas mokestis pagal galiojančias atitinkamas taisykles.
Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329 patvirtintų Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių 5 punkte numatyta asmenų pareiga sudaryti su UAB “Telšių vandenys” paviršinių nuotekų priėmimo ar kompleksinę vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, kurioje įrašoma prievolė asmeniui mokėti mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes atsakovė G. A. jai siųstų 2013 m. lapkričio 14 d., 2016 m. spalio 2 d. sutarties projektų nepasirašė ir pasirašytų negrąžino. Nors byloje duomenų, kad minėtos sutartys atsakovei būtų buvusios įteiktos, nėra, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės atstovės nurodytais argumentais, jog dokumentai atsakovei būdavo siunčiami viešuose registruose nurodytu adresu. Atsakovas V. A. posėdžio metu nurodė, jog Telšiuose turi keletą nekilnojamojo turto objektų, keičia gyvenamąsias vietas, per kelerius metus jo deklaruota gyvenamoji vieta pasikeitė bent tris kartus. Tai, jog vėlesnis 2020 m. pranešimas atsakovei G. A. buvo siųstas jau kitu adresu nei ankstesni pranešimai rodo, jog ieškovė domėjosi atsakovės gyvenamąja vieta ir siuntė dokumentus tokiais adresais, kuriais dokumentai galėtų pasiekti adresatą.
Atsakovei G. A. siųstuose pranešimuose buvo nurodoma, jog šiai negrąžinus ieškovei pasirašytos sutarties egzemplioriaus, bus laikoma, jog ji su sutarties sąlygomis sutinka. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 30 d.) 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Šie santykiai tapačiai reglamentuojami ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 32 straipsnis 4 dalyje, kuri nustato, kad, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aptartos nuostatos reiškia, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, kasatorė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-219/2016). Taigi, nors šalys nėra pasirašiusios sutarties dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo, tokia sutartis laikoma sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios apibrėžia šalių teises ir pareigas, įskaitant abonento pareigą atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas (sąlygų 65.8 punktas).
Kaip minėta, Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329, 6 punktas numato, kad mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė - ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo sklype nėra įrengtų lietaus nuotekų tinklų. Dėl to, ieškovas savo reikalavimus grindžia ta aplinkybe, jog paviršinės nuotekos iš atsakovų žemės sklypo atvirai patenka į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė schemą, paaiškinimus dėl schemos teismo posėdžio metu davė UAB “Telšių vandenys” specialistas K. K.. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, pateiktoje schemoje užfiksuotų altitudžių bei kitų duomenų galima spręsti, jog atsakovų žemės sklypas yra aukščiau už šalia esančius kitus žemės sklypus. Iš schemoje pažymėtuose oranžinės spalvos ovaluose nurodytų duomenų matyti, jog žemės sklypo sankirtų su kitais šalia esančiais sklypais, gatvėmis taškuose, ginčo žemės sklypo altitudes yra aukščiau 10-20 cm, nei kiti žemės sklypai. Pateikta schema ir ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad paviršinės nuotekos, susidariusios žemės sklype atvirai nuteka į kitas teritorijas ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatves), iš kurių patenka į paviršinių nuotekų sistemą (šulinėlius pažymėtus 2 (schemos viršuje) ir 89 (schemos dešinėje apačioje). Atsakovų pateiktos fotonuotraukos, kuriose neužfiksuota vandens pratekėjimo ar ant šaligatvių susidariusio nuotekio, nepatvirtina, jog žemės sklype paviršinės nuotekos nesusidaro ir nenuteka į minėtus šulinėlius.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus funkcijas, į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą priėmė ir šalino paviršines (lietaus) nuotekas, išleidžiamas nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl to, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, kaip tai numato Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329.
Priskaitymų ir mokėjimų sąrašas (2021 m. gruodžio 30 d.) patvirtina, kad už 2013 metus paskaičiuotas 38,75 Eur, už 2014 metus – 38,75 Eur, už 2015 metus – 37,87 Eur, už 2016 metus – 37,87 Eur, už 2017 metus – 38,97 Eur, už 2018 metus – 37,25 Eur, už 2019 metus – 27,71, už 2020 metus – 23,39 Eur mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, iš viso už 2013-2020 metų laikotarpį 280,56 Eur (sudėjus arimetiškai priskaitymų ir mokėjimų sąraše nurodytas sumas gaunasi ne ieškovės prašoma priteisti suma 280,57 Eur, bet 280,56 Eur). Byloje ginčo dėl paskaičiuotos mokėti sumos nėra, atsakovai jokių duomenų ar įrodymų, susijusių su nesutikimu su pateiktais mokesčiais ir jų paskaičiavimu, nepateikė, mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų skaičiavimo metodikos neginčijo. Duomenų, kad atsakovai yra sumokėję prašomą priteisti sumą ar jos dalį, byloje nėra, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų delspinigius pagal Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties 17 punktą, skaičiuojant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą 0,03 procento dydžio delspinigių tarifą už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Kadangi šiuo atveju šalys nėra pasirašiusios minėtos sutarties, o sutartis laikoma sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, teismo vertinimu, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami taip pat pagal minėtas standartines sąlygas.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (redakcija galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) 71 punkte nurodyta, kad vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti, – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Taigi, šiuo atveju, atsakovai, laiku neatsiskaitę už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą turi mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Tokiu būdu už ieškovės prašomą 180 dienų laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. birželio 28 d. susidarė 10,10 Eur delspinigiai (apskaičiuota pagal formulę: 280,56 Eur x 0,02 procento x 180 dienų).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju byla pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo iškelta 2021 m. liepos 2 d., todėl nuo šios datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuotinos procesinės palūkanos už priteistą sumą.
Atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, nes žemės sklypas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise o paskaičiuoti mokesčiai už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą yra bendro turto tvarkymo išlaidos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.6 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 280,56 Eur skola, 10,10 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 290,66 Eur sumą nuo 2021 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė 450,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis ir 433,10 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies (tenkinus 98 procentus reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistinos 441,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį
Atsakovai prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. MAĮ mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas (MAĮ 2 straipsnio 25 punktas). Pagal MAĮ administruojami mokesčiai: pridėtinės vertės mokestis, akcizai, gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, mokestis už valstybinius gamtos išteklius, angliavandenilių išteklių mokestis, mokestis už aplinkos teršimą, konsulinis mokestis, žyminis mokestis, paveldimo turto mokestis, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą, valstybės rinkliava, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą, pelno mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, muitai, atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, socialinis mokestis, motorinių transporto priemonių registracijos mokestis (MAĮ 13 straipsnis).
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimo paslaugas, mokestis už šių paslaugų suteikimą nepatenka į MAĮ reguliavimo sritį. Pareiga sumokėti už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą kyla iš prievolinių šalių (fizinių ir juridinių asmenų) santykių, o ne atsakovų prievolės valstybei. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo šioje byloje taikyti MAĮ nuostatas ir tenkinti atsakovo prašymą dėl mokesčių skaičiavimo laikotarpio (ieškinio senaties).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys”, kodas 180153137, solidariai skolą 280,56 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt Eur 56 ct), delspinigius 10,10 Eur (dešimt Eur 10 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 441,10 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 10 ct).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.