- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 1-1255-898/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00804-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. terorizavo A. S. ir mažametes D. P., S. P. ir V. P., grasindamas padaryti pavojingą A. S. ir jos dukterų D. P., S. P. ir V. P. gyvybei ir sveikatai veiką ir naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino A. S., o būtent:
A. B. 2012-10-03, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, grasindamas užmušti sugyventinę A. S., sudavė kumščiu keturis kartus nukentėjusiajai A. S. į galvos sritį, spyrė jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis laužė dešinę koją ir grasino, kad koją sulaužys;
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-10-03, apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis grasino sumušti A. S., mažametei A. S. dukrai S. P., gim. 2001-04-06, užstojus nukentėjusiąją ir pasakius, kad ji kvies policiją, jis delnu sudavė mažametei S. P. vieną kartą į veido sritį;
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-09, apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir neradęs namuose A. S., grasino jos mažametėms dukterims D. P., S. P. ir V. P., kad „jas po vieną pakars“;
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-09, apie 16.30 val., vėl atėjo į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), beldėsi į langus, reikalaudamas jį įleisti į vidų, A. S. pasakius, kad ji kvies policiją, A. B. pasišalino;
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-09, apie 17.00 val., paskambino A. S. į jos mobilųjį telefoną ir grasino ją užmušti, pakarti;
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013-03-24, apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo į A. S. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir grasindamas ją užmušti, suėmęs rankomis už kaklo smaugė A. S..
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-10-03 buvo susinervinęs, susipyko su sugyventine, grasino ją užmušti, sudavė nukentėjusiajai A. S. tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinamajame akte. Tą pačią dieną sudavė S. P., kuomet konflikto su A. S. metu, ji norėjo užstoti mamą. S. P. bėgo pro šalį, jis norėjo ją sugauti ir sudavė jai vieną kartą į veidą. 2013-03-09 buvo susinervinęs, grįžo namo po arešto bausmės atlikimo, o A. S. namuose nerado, todėl bendrai pasakė, kad „pakarsiu visas po vieną“, o mergaitės suprato, kad tai sakė kiekvienai asmeniškai. 2013-03-09 grįžo namo pasiimti savo telefono, tačiau A. S. jo neįsileido, tuomet jis iš kito telefono jai paskambino ir grasino, nepamena ką konkrečiai grasino. 2013-03-24 A. S. išgėrinėjo, jis supykęs buvo paėmęs rankomis A. S. už kaklo. Visus savo veiksmus jis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus būdamas taip nebūtų pasielgęs. Blogai vertina tokį savo elgesį. A. S. su vaikais ne vieną kartą buvo pabėgusi iš namų, kodėl ji bėgo jis nežino, tai jos problema. Kartu su A. S. pragyveno apie 10 metų. A. S. neturėjo pagrindo jo bijoti. Dabar su nukentėjusiąja A. S. nebendrauja. Yra sveikas, dirba padienius darbus, jokios specialybės neturi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:
2012-10-04 A. S. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2012-10-03, apie 23.30 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus parėjo girtas sugyventinis A. B.. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis ranka jai sudavė 4 kartus į galvą, kojom spardė į įvairias kūno vietas ir paėmęs abiem rankom pradėjo laužti jos dešinę koją, sakydamas, kad ją sulaužys. Konfliktas vyko mano kambaryje. Išgirdus triukšmą jos mažametė dukra S. P. įbėgo į kambarį ir pasakė, kad kvies policiją ir tada A. B. rankos delnu sudavė dukrai per veidą, dukra labai išsigando ir jai skaudėjo. Jos sugyventinis smurtauja jau ne pirmą kartą (1 t., 7 b. l.);
2012-10-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu sudaryta įvykio vietos schema (1 t., 9-11 b. l.);
2012-10-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio D. Štaboko tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatė, kad 2012-10-03, nuo 22 val., parėjo girtas sugyventinis, t. y. A. B., ir spyrė iš kojos į galvą A. S. ir pradėjo ją smaugti, žodžiais grasinto ją užmušti. Ant A. S. veido matėsi paraudimai (1 t., 12-14 b. l.);
2012-10-12 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. SV-928(17.16) „Dėl A. S. ir A. B. šeimos“, kuriame nurodyta, kad A. S. ir A. B. šeima 2007-01-19 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo. Šeimoje dažnai kyla nesutarimų ir konfliktų tarp A. S. ir A. B., A. S. teigimu, A. B. smurtavo prieš ją (1 t., 18 b. l.);
liudytojos A. S. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jos parodymai, kad 2012-10-03, apie 23.30 val., ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Į namus parėjo girtas sugyventinis A. B., tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis ranka jai sudavė 4 kartus į galvą, kojom spardė į įvairias kūno vietas ir abiem rankom paėmęs dešinę jos koją, pradėjo ją laužti, sakydamas, kad ją sulaužys. Konfliktas vyko namo kambaryje. Išgirdus triukšmą jos mažametė dukra S. P., įbėgo į kambarį ir pasakė, kad kvies policiją. Tada jos sugyventinis rankos delnu sudavė dukrai per veidą, jai skaudėjo ir ji labai išsigando. 2013-03-09, apie 16 val. jai parėjus namo, kur laikinai gyvena su vaikais – Diana, Samanta ir V. P., dukros pasakė, kad buvo atėjęs buvęs sugyventinis A. B., kuris pagrasino, kad visus po vieną pakars, nes nerado jos namuose. Tai išgirdusi, ji su vaikais užsirakino namuose. Maždaug apie 16.30 val. sugrįžo A. B. ir pradėjo belsti į langus, bet jo neįsileido ir pasakė, kad kvies policiją, tada jis nuėjo. Neužilgo A. B. paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu užmušti, pakasti. Kadangi jis prieš ją anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą, todėl jai pasidarė neramu dėl tokio jo elgesio. A. B. buvo neblaivus. Namuose buvo dar du mažamečiai vaikai G. B. ir D. S.. 2013 m. kovo mėn., dienos tiksliai neprisimena, pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. U. ir pažįstamas S. T., su jais gėrė alų. Kelinta valanda buvo neprisimena, kai atėjo A. B., pasibeldė į duris ir ji jį įleido. A. B. buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio, jautė alkoholio kvapą. A. B. buvo labai supykęs, nes jam kažkas pranešė, jog pas ją namuose triukšmaujama. Tarp jos svečių ir A. B. įvyko žodinis konfliktas. Kažkuriuo momentu ji su A. B. atsidūrė koridoriuje, dėl girtumo tiksliai neprisimena. Koridoriuje A. B. suėmė rankomis už kaklo ir prispaudė ją prie sienos, bandė smaugti. Tuo momentu jai pritrūko oro, ji labai išsigando, jai skaudėjo. Ją paleidęs A. B. pabėgo (1 t., 19, 23-24, 96, 98-100, 115-116 b. l.);
2012-10-18 nepilnametės S. P. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad anksčiau mama su tėčiu dažnai pykdavosi, nes tėtis dažnai gerdavo, o mama jam gerti neleisdavo. Dažnai tėtis mamą mušdavo, ji tai matydavo. Tėtis mamai suduodavo delnu per veidą, ji su sesėmis verkdavo, prašydavo, kad mamos nemuštų. 2012 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, naktį, miegojo kambaryje, pabudo nuo triukšmo – pykosi mama su tėčiu. Suprato, kad tėtis mušė mamą. Girdėjo, kaip tėtis ant mamos pasakė „tu man neaiškink, padla“ ir išėjo iš namo. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą, tėtis vėl pykosi su mama. Ji atsikėlė ir pradarė kambario duris, žiūrėjo, kas vyksta kambaryje, kur buvo mama su tėčiu. Bijojo, kad tėtis nemuštų mamos. Mama buvo atsisėdusi ant stalo, o tėtis sėdėjo ant sofos. Tėtis mamai pasakė „aš tau kaip trenksiu“ ir kėlėsi nuo sofos pakėlęs ranką. Ji suprato, kad tėtis nori trenkti mamai. Tada ji išbėgo iš kambario ir bėgo link laukinių durų, norėdama išbėgti į lauką, t. y. nubėgti pas močiutę ir iškviesti policiją. Tėtis pamatęs, kad ji bėga link laukinių durų, bandė ją pasivyti. Ji pargriuvo ant žemės prie laukinių durų, tėtis ją pakėlė nuo žemės, ji nuėjo į virtuvę. Į virtuvę atėjo ir tėtis, jis jai, nieko nesakęs, delnu sudavė per dešinį skruostą (1 t., 30-31 b. l.);
2013-03-09 A. S. protokolu-pareiškimu, kuriuo ji pareiškė nurodė, kad 2012-03-09, apie 16.00 val., girtas buvęs sugyventinis A. B. grasino pakarti po vieną visus jos vaikus – Samantą, Dianą ir V. P., G. B. ir D. S.. Po to, paskambinęs į jos mobilųjį telefoną, grasino fiziniu susidorojimu, kad ją užmuš, pakars (1 t., 83 b. l.);
2013-03-09 įvyko vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., 88-91 b. l.);
2013-03-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio Manto Kulevičiaus tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad policiją kvietė E. R., kuri paaiškino, kad pas ją į svečius atėjo A. S. su vaikais, o jos buvęs neblaivus sugyventinis, bandė patekti į namą, bet jo neįsileido. A. S. buvo susijaudinusi, susinervinusi. A. S. paaiškino, kad jai būnant svečiuose pas draugę su savo 5 vaikais, atėjo jos buvęs sugyventinis, bet jo neįsileido. Pradėjo belsti į langus, kad jį įleisti, sugyventinis buvo neblaivus. Sugyventinis teigė, kad pakars, išdaužys visus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, teigė, visus vaikus po vieną iškars (1 t., 92-94 b. l.);
2013-03-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio V. Grigalaičio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad policiją kvietė V. U. dėl to, kad 2013-03-24 adresu (duomenys neskelbtini), A. B. smaugė A. S. ir paėmęs už kaklo ištempė ją iš kambario į koridorių. A. S. patvirtino V. U. žodžius ir papildė, kad A. B. ją smaugė sakydamas „užmušiu“ (1 t., 110-112 b. l.);
2013-08-16 nepilnametės nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad 2013 m., kai A. B. jau nebegyveno su jos mama, jos laikinai gyveno pas tetą E. R., tada, tiksliai dienos ir laiko neprisimena, su seserimis Diana ir Samanta buvo namuose, o mamos namuose nebuvo, atėjo A. B. ir ieškojo mamos. Jis beldėsi į duris, o jos nežinojo, kas atėjo, todėl atrakino. Jis pasakė, kad jeigu jos nesakys tiesos, jis jas pakars. Kai jis taip pasakė, jos visos pradėjo verkti, išsigando, kad A. B. taip ir padarys, po to A. B. išėjo. Vėliau jis buvo atėjęs su chebra, daužė į langus, keikėsi, negražiai ant mamos kalbėjo. Tada namuose jau buvo mama, sesės ir teta E. R., kuri iškvietė policiją. A. B., kai gyveno kartu, yra daug kartų ją mušęs, mušė su žaba, diržu, kabeliu, kumščiu. Mama žinojo, kad A. B. ją muša, bandydavo užstoti, bet jis ir mamą mušdavo. Ji bijojo kam nors pasisakyti, kad jų iš mamos neatimtų. Dabar ji bijo gatvėje susitikti su A. B. (1 t., 125-126 b. l.);
2013-08-16 nukentėjusiosios nepilnametės D. P. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti mažametės parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad viskas buvo pavasarį. Anksčiau A. B. gyveno su jų mama. Įvykio metu ji su seserimis Vytaute, Samanta, mažosiomis sesytėmis ir mama gyveno pas tetą E. R., Gruzdžiuose, kol mama susitvarkys naujuose namuose. Po pietų atėjo A. B., jis buvo susinervinęs, piktas, truputį vartojęs alkoholio. Jis sakė, kad jos visus daiktus išnešė, pradėjo klausinėti, kur yra mama. Mama buvo išvažiavusi į Šiaulius. A. B. netikėjo, visur ieškojo mamos, sakė, kad jas pakars, jeigu meluoja. Jos labai išsigando. Po to grįžo mama. A. B. vėl atėjo. Jos buvo užsirakinusios, o jis beldėsi į duris, jos išsigando. A. B. atėjo telefono kortelės pasiimti, mama jam kortelę iškišo per langą. A. B., kol gyveno kartu su jomis, ją mušdavo. Ji ir sesės net į tualetą bijodavo eiti, kai mamos nebūdavo namuose. Daugiausiai mušdavo Vytautę. Buvo, kad galvą jai praskėlė, bet mamai A. B. liepė sakyti, kad ji paslydo, taip mamai ir pasakė. Kai A. B. pasigerdavo, mušdavo ją ir seses, mama jas gindavo (1 t.,129-130 b. l.);
2013-08-16 mažametės nukentėjusiosios S. P. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad A. B. gyveno su jos mama apie 4 metus. Jis mušdavo mamą, mušdavo ją ir seses Dianą ir Vytautę, nes jų nekentė, kadangi jos yra ne jo vaikai. Jos negalėdavo garsiai kalbėti, jei daugybos lentelę blogai atsakydavo, A. B. mušdavo jas ranka per veidą, diržu per užpakalį. Vytautę dažniausiai mušdavo. Mažesnės sesės Deimantė ir Gabija yra A. B. vaikai. Dabar A. B. kartu nebegyvena. Buvo žiema, kai A. B. mušė mamą, o ji norėjo iškviesti policiją, po to pabėgo nuo A. B. ir slėpėsi už namo kampo. A. B. ją surado ir trenkė jai delnu per veidą, buvo raudona. Dabar jos su mama gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš tai, kai mama išsiskyrė su A. B., jos gyveno Gruzdžiuose, pas tetą E. R.. Tą dieną A. B. buvo atėjęs du kartus. Pirmą kartą kai atėjo, mama buvo išvažiavusi į Šiaulius. Jis ieškojo mamos, norėjo atsiimti telefono kortelę. Jos A. B. pasakė, kad mamos nėra. A. B. pasakė, kad jeigu jos meluos, jis jas pakars. Kai mama sugrįžo, A. B. vėl buvo atėjęs. Pusseserė padavė jam kortelę per langą, mama jau buvo namuose. Jos buvo užsirakinusios, nes bijojo, kad A. B. nesumuštų. Ji išsigando, kad jis ko nepadarytų. Ji A. B. bijo, nes jis gali viską padaryti, gali nuvesti ir pasmaugti. Ir sesės jo bijo, kad jis jų nenužudytų (1 t., 133-134 b. l);
2013-04-15 liudytojo V. U. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2013 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, jo kaimynė A. S. paprašė jo pernešti spintelę. Jis su S. T. jai padėjo, už tai A. S. pavaišino juos alumi. Alų gėrė trise pas A. S. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kelinta valanda buvo, neprisimena, kai į A. S. namus įsiveržė A. B., kuris tiesiu taikiniu puolė A. S.. Buto koridoriuje A. B. sugriebė A. S. už gerklės ir prispaudė ją prie sienos. Jam pasirodė, kad A. B. ją smaugė. Tada jis pradėjo šaukti ir varyti A. B. lauk, po ko A. B. išsigando ir pabėgo. A. S. verkė, buvo labai išsigandusi. Jis nuėjo pas kaimyną ir iš jo telefono paskambino į policiją (l t., 138-139 b. l.);
2013-06-17 liudytojos E. R. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2013 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, pas ją atėjo draugė A. S. ir paprašė leisti jai su 5 vaikais pagyventi, kol susiras kitą būstą. A. S. pasakė, kad išsiskyrė su sugyventiniu A. B.. Kitą dieną, kai draugė su vaikais pas ją apsigyveno, apie 16 val. atėjo A. B. ir pradėjo belsti į namo langą. Namuose, be jos pačios, tuo metu buvo A. S. ir jos vaikai. Ji A. B. pasakė, kad neįleis į vidų. Iš A. B. elgesio, kalbos suprato, kad jis yra neblaivus. A. B. norėjo pasikalbėti su A. S. ir vaikais. Jis į langus beldėsi apie 10 minučių. Ji, žinodama jo ūmų charakterį ir bijodama, kad jis nesiveržtų į namo vidų, iš savo mobilioji telefono iškvietė policiją. A. B. tuomet išėjo. A. S. vaikai buvo išsigandę, jie verkė. Ji prisimena, kad tą dieną A. B. skambino A. S., kuri sakė jai, kad A. B. jai grasino, kad jai bus blogai (1 t., 147-148 b. l.);
2013-03-24 asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2013-03-24, 3.24 val., A. B. nustatytas 1,27 promilių girtumas (1 t., 149 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Iš tiesų baudžiamosios atsakomybės taikymas už sistemingą asmens bauginimą (terorizavimą) suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2012).
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. B. kaltumą pagrindžiančių įrodymų, kad jis laikotarpiu nuo 2012-10-03 iki 2013-03-24 terorizavo nukentėjusiąją A. S. ir jos nepilnametes dukras D. P., S. P. ir V. P., grasindamas padaryti pavojingą jų gyvybei ir sveikatai veiką ir naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiąją A. S., yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 2012-10-03 grasino užmušti savo sugyventinę A. S., sudavė jai smūgius, A. S. dukrai S. P. stojus ginti mamą, jis S. P. sudavė ranka per veidą, 2013-03-09 atėjus į A. S. gyvenamąją vietą ir neradus jos, jis supykęs mažametėms A. S. dukroms pasakė, kad jas po vieną pakars, vėliau mobiliojo ryšio telefonų skambino A. S. ir jai grasino, 2013-03-24 jis supykęs griebė A. S. už kaklo ir ją smaugė. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu aukščiau aptartuose rašytiniuose įrodymuose – nukentėjusiosios A. S. protokole – pareiškime, jos apklausų protokoluose, nepilnamečių S. P., D. P., V. P. apklausos protokoluose ir vaizdo įraše su jų apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojų V. U. ir R. R. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens blaivumo teste esantys duomenys.
Kaltinamojo A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, nes jis terorizavo A. S. ir jos nepilnametes dukras S. P., D. P. ir V. P., grasindamas jas užmušti, pakarti, t. y. grasindamas padaryti pavojingą jų gyvybei ir sveikatai veiką, be to, A. B. sistemingai baugino A. S., naudodamas psichinę prievartą, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis 2012-10-03 žodžiu, 2013-03-09 žodžiu ir telefoninio pokalbio metu, 2013-03-24 žodžiu grasino A. S. fiziniu susidorojimu, t. y. grasino ją užmušti, pakarti, sulaužyti koją. Tiek A. S., tiek jos dukros S. P., D. P. ir V. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad visi A. B. išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, nes, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios ir nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymų, A. B. ir anksčiau prieš jas naudojo fizinį smurtą, jas mušdavo, nepilnametės mergaitės bijo A. B., jos bijodavo eiti į tualetą, jei namuose būdavo A. B. ir nebūdavo jų mamos A. S., nepilnametės nukentėjusiosios ir šiuo metu bijo susitikti A. B. gatvėje, dėl A. B. veiksmų ir jo išsakytų grasinimų, visos nukentėjusiosios jautė nerimą, nesaugumo jausmą, buvo priverstos bijoti, kad dėl tolesnių A. B. veiksmų atsiras neigiamos pasekmės jų sveikatai, o gal net ir gyvybei.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. B. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veiką įvykdė teistumui išnykus, todėl laikytinas neteistu (1 t., 179-180 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (1 t., 173-178 b. l.), neįrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (1 t., 168 b. l.), nedirbantis (1 t., 170 b. l.), buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos (1 t., 171 b. l.), todėl siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. B. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas minimaliam terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su mažamečių nukentėjusiųjų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-24 iki 2013-03-26, t. y. 2 (dvi) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant A. B. šias pareigas:
- pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;
- 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su mažamečių nukentėjusiųjų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.