- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- I-5191-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03715-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Peteriui O
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Peterio O. O. (P. O. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7). Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo kalinamas kamerose, kuriose trūko laisvo ploto. Pareiškėjas, būdamas mažesnėje erdvėje nei numato teisės aktų, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Dėl šių priežasčių yra sutrikęs pareiškėjo miegas, pareiškėjas jaučia nuolatinę depresiją, kameroje dėl buitinių sąlygų nuolat tarp suimtųjų kyla konfliktai. Atkreipia dėmesį, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o suimtieji – keturi. Kamerose esantys sanitariniai mazgai (tualetai) nuo likusio kameros ploto atskirti maža sienele, kuri neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra jokios kabinos. Dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjas kitų sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Kai vienas asmuo valgo, kitas asmuo neina į tualetą, kadangi tualetas nuo stalo nutolęs vos 1 m 50 cm, o jeigu kalinamasis negali kentėti ir nueina į tualetą, dažniausiai prasideda konfliktai. Taip pat nemalonūs kvapai lieka kameroje. Visose kamerose higienos normos panašiai pažeidžiamos: pilna tarakonų, nevalomi ir neskaidraus stiklo langai, o dėl ant langų esančių grotų kalinamieji išvalyti langus neturi galimybės. Nors laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašaliniui (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), tačiau tai nėra daroma. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir kartais nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, vieno karto per savaitę nusiprausti duše nepakanka, kadangi kitomis dienomis tenka jaustis nemaloniai dėl prakaitavimo. Nurodo, kad kamerose ventiliacija neveikia, tamsu ir drėgna, dėl drėgmės pūva čiužiniai, rūdija metalinės lovos. Kamerose, kurios yra pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Oro judėjimo greitis taip pat neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, jų visai neapšviečia. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, lempų skleidžiama šviesa labai stipri, dėl ko skauda akis ir galvą. Nurodo, kad neužtikrinama tinkama temperatūra: žiemą temperatūra siekia nuo 10°C iki 14°C, o vasarą yra per karšta, nes temperatūra siekia net iki 35°C. Lukiškių TI-K nėra užtikrinami maisto kiekis ir kokybė, maistas nėra skanus, jo energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal, tuo tarpu pareiškėjo svoris yra 70 kg., o ūgis 170 cm, be to, pareiškėjas kasdien sportuoja. Pareiškėjas savo poziciją grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 10–22). Nurodo, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ši sutartis buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Dėl langų angoje įstatytos metalinių grotų ir metalinio tinklo Lukiškių TI-K nurodo, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Pažymi, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257, Nr. 386 - Nr. 395, Nr. 406 - Nr. 417, Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Dėl kamerų vėdinimo atsakovės atstovas paaiškina, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymi, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirtų pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Dėl oro temperatūros kamerose atsakovės atstovas paaiškina, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V908 (toliau – Higienos norma 134:2015) 16 p. reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymi, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovo Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo. Lukiškių TI-K apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 47–48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, iš šių atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2016-06-06 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-07 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 332, kurios plotas – 7,43 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-06-08 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 306, kurios plotas – 8,09 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas 1; laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-06-23 kameroje Nr. 306 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2016-06-24 iki 2016-07-01 kameroje Nr. 306 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-07-02 iki 2016-08-08 kameroje Nr. 306 buvo kalinami du asmenys; 2016-08-09 kameroje Nr. 306 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2016-08-10 kameroje Nr. 306 kameroje buvo kalinami du asmenys; 2016-08-11 kameroje Nr. 306 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-08-12 iki 2016-09-05 kameroje Nr. 306 buvo kalinami du asmenys; 2016-09-06 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 196, kurios plotas – 7,94 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-09-07 iki 2016-09-14 kameroje Nr. 196 buvo kalinami du asmenys; 2016-09-15 ir 2016 09-16 kameroje Nr. 196 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-09-17 iki 2016-09-22 kameroje Nr. 196 buvo kalinami du asmenys; 2016-09-23 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas – 7,69 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-09-24 iki 2016-11-08 kameroje Nr. 337 buvo kalinami du asmenys; 2016-11-09 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 299, kurios plotas – 7,87 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-11-10 iki 2016-12-13 kameroje Nr. 299 buvo kalinami du asmenys; 2016-12-14 kameroje Nr. 299 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2016-12-15 iki 2017-01-12 kameroje Nr. 299 buvo kalinami du asmenys; 2017-01-13 kameroje Nr. 299 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2071-14 iki 2017-03-23 kameroje Nr. 299 buvo kalinami du asmenys; 2017-03-24 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 286, kurios plotas – 7,60 m² kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2017-05-10 kameroje Nr. 286 buvo kalinami du asmenys; 2017-05-11 kameroje Nr. 286 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-05-12 iki 2017-05-25 kamera Nr. 286 kameroje buvo kalinami du asmenys; 2017-05-26 ir 2017-05-27 kameroje Nr. 286 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-05-28 kameroje Nr. 286 buvo kalinami du asmenys; 2017-05-29 kameroje Nr. 286 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu 2017-05-30 iki 2017-06-04 kameroje Nr. 286 buvo kalinami du asmenys; 2017-06-05 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 347, kurios plotas – 7,49 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-06-06 iki 2017-06-15 kameroje Nr. 347 buvo kalinami du asmenys; 2017-06-15 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas – 7,94 m² pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-06-16 iki 2017-06-20 kameroje Nr. 160 buvo kalinami du asmenys; 2017-06-21 kameroje Nr. 160 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-06-22 iki 2017-07-06 kameroje Nr. 160 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2017-07-07 iki 2017-07-11 kameroje Nr. 160 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-07-12 iki 2017-07-14 kameroje Nr. 160 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2017-07-15 iki 2017-07-17 kameroje Nr. 160 buvo kalinamas vienas asmuo; 2017-07-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 170, kurios plotas – 7,94 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-07-19 ir 2017-07-20 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2017-07-21 iki 2017-08-03 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-08-04 iki 2017-08-07 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys 2017-08-08 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-08-09 iki 2017-08-15 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-08-16 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-08-17 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-08-18 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-08-19 iki 2017-08-30 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-08-31 kameroje Nr. 170 buvo kalinamas vienas asmuo; laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-09-17 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-09-18 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-09-19 iki 2017-10-25 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-10-26 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2017-11-22 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-11-23 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-11-24 iki 2017-12-06 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-12-07 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-12-08 iki 2017-12-17 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-12-18 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-12-19 iki 2017-12-21 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2017-12-22 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2017-12-23 iki 2018-01-10 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2018-01-11 kameroje Nr. 170 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-01-12 iki 2018-01-18 kameroje Nr. 170 buvo kalinami du asmenys; 2018-01-19 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas – 8,02 m² ir kurioje buvo kalinami du asmenys; 2018-01-20 ir 2018-01-21 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-01-22 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-01-23 iki 2018-02-21 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-02-22 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-02-23 iki 2018-03-14 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-03-15 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-03-16 iki 2018-04-09 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-04-10 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-04-11 iki 2018-05-09 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-05-10 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-05-11 iki 2018-05-17 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-05-18 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-05-19 iki 2018-05-31 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-06-01 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-06-02 iki 2018-06-11 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-06-12 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-06-13 iki 2018-08-13 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-08-14 kameroje Nr. 303 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018-08-15 iki 2018-08-27 kameroje Nr. 303 buvo kalinami du asmenys; 2018-08-28 pareiškėjas išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo Lukiškių TI-K esantys netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti tik sienele, neužtikrinančia sanitarinio mazgo patalpoje esančių asmenų privatumo.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – TIĮET) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėnesio pranešime „Dėl Peter O. O. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 25-27). Dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš minėto pranešimo matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Iš šio pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis.
Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.
Dėl kamerų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams ir kamerų įrengimo
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad kamerose trūko baldų, ventiliacija neveikia, kamerose tamsu ir drėgna, dėl ko pūva čiužiniai ir rūdija metalinės lovos, kamerose buvo tarakonų, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad neužtikrinama tinkama temperatūra: žiemą temperatūra siekia nuo 10°C iki 14°C, o vasarą yra per karšta, nes temperatūra siekia net iki 35°C. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, o esantis elektrinis apšvietimas yra labai stiprus, nuo kurio skauda akis ir galvą. Kamerose esantys langų stiklai yra nešvarūs ir neskaidrūs, o dėl ant langų įtvirtintų grotų langų negalima išvalyti.
Higienos normos 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. TĮIET 14.10 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – PĮĮET) 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K Pranešime nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, o kameras reguliariai vėdinant bei jas tvarkant, nėra problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Higienos normos 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pranešime pažymėta, kad Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra, atitinka Higienos normos 134:2015 reikalavimus. Higienos normos 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Pranešime pažymėta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis PĮVTT 16.7 punktu, ir kad tai yra viena iš priemonių, skirtų pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Higienos normos 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 29-36).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose buvo drėgna, žiemą šalta, vasarą per karšta, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas ir oro judėjimo greitis, kad kamerose buvo parazitų, nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, oro judėjimo greičio ir temperatūros, apšvietimo, buitinių parazitų laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.
Pareiškėjas nurodo, kad langų stiklai neskaidrūs ir nešvarūs, o dėl languose esančių grotų išvalyti langų nėra galimybės, be to, į kamerą nepatenka natūrali šviesa. Pažymėtina, kad TIĮET 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PĮIET 16.9 punkte nustatyta, kad <…> iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; <...> iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taigi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas. Pareiškėjas, be kita ko, nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nešvarūs ir neskaidrūs langai, šių aplinkybių pakankamai nedetalizavo. Dėl natūralaus apšvietimo teismas pažymi, kad Higienos normos 134:2015 14 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Pranešime pažymėta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose lango angoje grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, lango rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims, o tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos, kurios apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o suimtieji – keturi. TIĮET 14.6 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), taip pat spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovas paaiškino teismui, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kameroje yra tik dvi kėdės, o suimtieji – keturi, yra nepagrįstos, kadangi iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinamas arba vienas, arba su dar vienu asmeniu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kamerose trūkusio inventoriaus, nėra nustatytas.
Dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti dušu ir dušų patalpų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir kartais nebuvo sudaryta galimybė nuprausti duše kartą per savaitę. Be to, vieno karto per savaitę nusiprausti duše nepakanka.
Pagal Higienos normos reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pranešime nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Vis dėlto, remiantis LVAT praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai dėl galimybės naudotis dušu tik kartą per savaitę atmestini. Pažymėtina, pareiškėjas skundo teiginių, kad dažnai nebūna šilto (karšto) vandens, ne visada būna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, nekonkretizavo, nenurodė, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ar kada jam būnant duše nebuvo šilto vandens. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas (BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nei pareiškėjas, nei Lukiškių TI-K nenurodo, kuriai grupei pareiškėjas buvo priskirtas, todėl laikytina, kad jis buvo priskirtas paprastajai grupei. Kaip nurodė atsakovės atstovas, teisė pasivaikščioti nuo 1 val. iki pusantros valandos suteikiama atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Kadangi pareiškėjas nurodo, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per dieną, atsakovės atstovas patvirtina, kad Lukiškių TI-K vadovavosi teisės aktų nuostatomis, buvo suteikta galimybė pasivaikščioti nuo 1 val. iki 1,5 val., todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims nebuvo užtikrinta tinkama mityba, kadangi maisto energinė vertė svyravo nuo 1300 iki 1500 kcal.
Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patiekiamo maisto energetinė vertė ir kiekis nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015 m. balandžio 1 d.) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos. Be to, iš skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto kaloringumo nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad 813 parų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, inter alia į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 45 000 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 2 000 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Peterio O. O. (P. O. O.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Peteriui O. O. (P. O. O.) 2 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Eur neturtinės žalos.
Likusioje dalyje pareiškėjo Peterio O. O. (P.O. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.