Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-468-198/2018

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-08Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-26Utenos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-07-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
e2A-468-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00622-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
R. B., T. P., D. P.
Civilinė byla Nr. e2A-468-198/2018Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00622-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4. 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-286/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams R. B., T. P. ir D. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D. S., J. P. dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. ieškiniu prašė pripažinti apsimestine ir negaliojančia ab initio 2015-10-05 mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3840, sudarytą tarp atsakovo R. B. bei T. ir D. P., pagal kurią R. B. išmainė 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti šią žemės sklypų, įvertintų po 3 000 Eur, mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-10-05 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas R. B. pardavė, o ieškovas pirko 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 3 000 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovams T. ir D. P. 3 000 Eur, įpareigojant šią sumą sumokėti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nurodė, kad 2012 metais su atsakovu R. B. lygiomis dalimis paveldėjo 5,2277 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) 2016-04-07 gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sužinojo, kad R. B. 2015-10-05 mainų sutartimi jam tenkančias 25139/52277 žemės sklypo dalis perleido atsakovams D. P. ir T. P. mainais į 9,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys mainų sutartimi nustatė, kad mainai ekvivalentiški – mainomas turtas vertinamas po 3 000 Eur. Teigė, kad mainų sutartis yra apsimestinė, sudaryta siekiant pridengti kitą sandorį – R. B. priklausančio žemės sklypo dalies pirkimą - pardavimą, pagal kurį R. B. pardavė, o atsakovai D. P. ir T. P., bet faktiškai juos atstovaujantis J. P., nusipirko dalį žemės sklypo, kurio bendraturtis yra ieškovas. R. B. ir J. P. sieja pavaldumo darbo srityje santykiai, todėl jis dėl savo pažeidžiamumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, prastos finansinės padėties buvo įkalbėtas sudaryti mainų sutartį, kuri jam yra nenaudinga. Sudaryto sandorio išorinė forma bei šalių tikrieji ketinimai ir faktiniai veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, neatitiko šalių tikrosios vidinės valios. Nurodė, kad R. B. negalėjo paaiškinti už ką laikotarpyje nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio, kai J. P. domėjosi galimybe įsigyti žemės sklypą, gavo 65 000 Lt. Kas ieškovo vertinimu leidžia manyti, kad šiais pinigais atsiskaityta už žemės sklypo pardavimą. Atsižvelgiant R. B. apie ketinimą parduoti savo dalį įstatymo nustatyta tvarka ieškovui nepranešė, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.79 straipsnis ir tokiu būdu pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti, todėl pirkėjo teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovui.