Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas prašo: 1) pripažinti apsimestine ir negaliojančia ab initio 2015-10-05 mainų sutartį, notarinio registro Nr. 3840, sudarytą tarp atsakovo R. B. bei Tautvydo ir D. P., pagal kurią R. B. išmainė 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti šią žemės sklypų, įvertintų po 3000 Eur, mainų sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi; 3) perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2015-10-05 pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovas R. B. pardavė, o ieškovas pirko 25139/52277 idealiąsias dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 3000 Eur; 4) priteisti iš ieškovo atsakovams T. ir D. P. 3000 Eur, įpareigojant šią sumą sumokėti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinyje nurodo, kad 2012 metais su atsakovu R. B. lygiomis dalimis paveldėjo 5,2277 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-04-07, gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sužinojo, kad R. B. pagal 2015-10-05 mainų sutartį jam tenkančias 25139/52277 žemės sklypo dalis perdavė atsakovams D. P. ir T. P. mainais į 9,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje nurodyta, kad šalys, mainomus daiktus laikydamos lygiaverčiais, įvertino po 3000 Eur. Atsakovai D. ir T. P. sandorį sudarė per įgaliotąjį atstovą J. P., kuris yra atsakovės D. P. tėvas. Atsakovas R. B. iš pradžių kategoriškai neigė perleidęs dalį jam priklausančio žemės sklypo, tačiau vėliau ieškovui ir jo šeimos nariams prasitarė, kad didžiausią interesą sudaryti mainų sandorį turėjo ir realiai iš atsakovo R. B. įgytą dalį žemės sklypo valdo jo darbdavys J. P., planuojantis įgytame žemės sklype statyti pirtį, kitus statinius ir vykdyti kaimo turizmo veiklą, o atsakovui R. B. kaip atlygį už mainų sandorio sudarymą pažadėjo išlaikyti darbo vietą, užtikrinti stabilų darbo užmokestį ir prie namų pastatyti pirtį. 2016-04-26 iš atsakovo R. B. gavo miškų ūkio inžinieriaus V. Š. parengtą ir pasirašytą pasiūlymą (du variantus) dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o 2016-05-12 jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo, prisistatęs J. P. vardu, ir įsakmiai pareikalavo nedelsiant pasirašyti jam atsiųstą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Po kelių dienų iš V. Š. elektroninio pašto dėžutės gavo laišką, kurį pasirašė ne V. Š., o J. P., kuris vėl ragino pasirašyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Dėl šių aplinkybių mano, kad atsakovai T. ir D. P. sudarant mainų sutartį buvo tik statytiniai, iš sandorio jokios naudos negavo, jiems neperėjo jokios teisės ir pareigos, o faktinis ginčo turto įgijėjas yra J. P., todėl notaras sutartį patvirtino nepagrįstai, nes suklydo dėl mainų sutarties šalių tikrosios vidinės valios. J. P. dar 2012-2013 metais domėjosi dėl galimybės pirkti šį žemės sklypą, tačiau gavo neigiamą ieškovo atsakymą. J. P. buvo įkalbėjęs R. B. parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį, tačiau ieškovui tada pavyko atkalbėti brolį nuo žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo. Mano, kad ginčijamą mainų sandorį R. B. vėliau sudarė dėl priklausomumo nuo J. P. darbo santykių prasme ir finansiškai bei dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Jis neturi nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių tinkamai pasirūpinti pagal mainų sutartį įgytu žemės sklypu, todėl mano, kad R. B. neturėjo jokio objektyvaus motyvo ar tikslo išmainyti jam priklausantį žemės sklypą, esantį jo gyvenamojoje vietoje, į kitą tokios pat paskirties žemės sklypą, esantį beveik už trisdešimties kilometrų nuo jo namų, kurio didžiąją dalį užima miškas. Įgytas žemės sklypas nepasižymi jokiomis specifinėmis ar išskirtinėmis savybėmis, kurios R. B. būtų itin svarbios. Atsakovo R. B. aiškinimas, kad mišką įsigijo siekdamas apsirūpinti malkomis ir mediena sodybos statinių remontui melagingas, todėl, kad malkomis ir be to apsirūpindavo, o statinių remonto net neplanavo, nes su bendraturčiu darbų nederino ir daugiau kaip per metus nieko nepadarė. Sudaryta sutartis nelogiška, kadangi R. B. nedavė jokios naudos, kurios jis nebūtų gavęs, jei būtų pardavęs nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ieškovui ir už gautas lėšas nusipirkęs tokį pat žemės sklypą, kurį įgijo mainų sutarties pagrindu. R. B. nėra įregistravęs ūkininko ūkio, niekada nesivertė žemės apdirbimo ar miškų ūkio veikla. Siekdamas gauti pajamų iš žemės, esančios šalia jo namų, jis šią žemę buvo išnuomojęs ir gaudavo nuolatines pajamas, tačiau, sudaręs mainų sutartį, nutraukė žemės nuomos sutartį, turėjusią galioti iki 2020-06-08. R. B. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti žemės ar miškų ūkio techniką ir neturi nei transporto priemonės, reikalingos nuvykti iki mainų sutarties pagrindu įgyto žemės sklypo, nei technikos, būtinos žemės apdirbimo ar miškų ūkio (miškotvarkos) darbų atlikimui įgytame žemės sklype, todėl visiškai nesuprantama, kuo atsakovui R. B. yra patrauklesnis tokios pat paskirties žemės sklypas, nepasižymintis jokiomis specifinėmis ar išskirtinėmis savybėmis, kurios jam būtų itin svarbios, ir esantis už keliasdešimties kilometrų nuo jo namų, už tokį pat iš tėvų paveldėtą žemės sklypą, besiribojantį su ežeru ir esantį vienoje gražiausių ir patraukliausių Aukštaitijos nacionalinio parko vietų, ir kur yra jo gyvenamoji vieta. Atsakovas R. B. po mainų sandorio sudarymo nuolatos girtavo ir buvo akivaizdu, kad jis visiškai nesuinteresuotas sandorio pagrindu įgyto žemės sklypo tinkama priežiūra bei apdirbimu. Be to, po mainų sutarties sudarymo, atsakovas R. B. nuosavybės teise valdo tik 0,10 ha plotą aptariamo žemės sklypo, o, turint omenyje, kad jam kaip bendraturčiui priklausanti statinių dalis užima 0,07 ha, jis valdo tik 0,03 ha dydžio žemės sklypo plotą, kuris yra aiškiai nepakankamas tam, kad R. B. galėtų tinkamai naudotis jam tenkančia pastatų dalimi, t. y. joks protingas bei atidus asmuo analogiškomis sąlygomis tokios mainų sutarties nesudarytų, todėl mano, kad tikrasis R. B. motyvas ir tikslas sudaryti ginčo sandorį buvo tas, kad jis, perleisdamas ginčo turtą, siekė išlaikyti darbo vietą, taip užsitikrindamas nuolatines pajamas, bei kaip atlygį iš J. P. gauti pastatytą pirtį. J. P. gi, pasinaudodamas tuo, kad yra R. B. darbdavys ir tuo, kad pastarasis finansiškai nuo jo priklauso bei yra socialiai pažeidžiamas asmuo, t. y. turintis priklausomybę nuo alkoholio, įtikino jį sudaryti apsimestinį mainų sandorį (o realiai – pirkimo–pardavimo sutartį), siekdamas už patrauklią kainą gauti rekreacinei veiklai tinkamą žemės sklypą, kad galėtų vykdyti kaimo turizmo veiklą. Tokiu būdu, akivaizdu, kad mainų sutarties šalių valia, išreikšta išorine išraiškos forma, neatitiko jų vidinės valios, todėl ši sutartis pripažintina apsimestine ir negaliojančia ab initio. Mano, kad tokia sandorio forma – mainai – pasirinkta neatsitiktinai, kadangi, norint parduoti ginčo žemės sklypą, būtų reikėję pirma apie tai informuoti bendraturtį – ieškovą, kuris visada siekė, kad šis žemės sklypas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, ir būtų pasinaudojęs pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypo dalį. Dėl atsakovo R. B. akivaizdaus piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir netinkamo gyvenimo būdo, kuris vertintinas kaip artimas asocialiam, ieškovas nuolatos suteikdavo atsakovui materialinę paramą, kad pastarasis galėtų sumokėti mokesčius už žemę, apdraustų žemės sklype esančius pastatus, kad galėtų atlikti būtiniausius statinių remonto darbus ir pan., todėl, esant galimybei įsigyti R. B. perleistą žemės sklypo dalį, ieškovas neabejotinai būtų pasinaudojęs šia galimybe.