- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1-301-351/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60429-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Nukentėjusysis
- V. B., A. B.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Egidijus Vilkys
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas (BK 97 str. 6 d.), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. mušdamas savo šeimos narius, sukėlė jiems fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. gruodžio 23 d., apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančio buto svetainėje, asmeninio konflikto su sugyventine V. B. metu, tyčia delnu sudavė V. B. tris kartus į veido sritį. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš kambario išėjusiam sūnui A. B., gim. 2003-04-07, paklausus „ką tu čia darai?“, V. B. tyčia suėmęs sūnui A. B. už drabužių, jį tempė į kitą kambarį ir tyčia sudavė pastarajam vieną kartą kumščiu į krūtinės sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiesiems V. B. ir A. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018-12-22 sūnus grįžo į namus prieš 12 val. nakties, jis atsišnekinėjo, todėl supykęs paėmė jį ir papurtė, pastūmė jį dėl ko šis atsisėdo ant lovos. Sūnaus nemušė. Po to kai supurtė sūnų nuėjo į svetainę. Svetainėje sėdėjo V. B., kuri žaidė su telefonu. Ją išbarė ir liepė eiti pažiūrėti ką daro sūnus. Jos nemušė.
Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam sakė, kad byla teismo nepasieks, todėl melagingai parodė, jog sudavė kumščiu tiek V. B., tiek A. B..
Nukentėjusioji V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną pas V. B. buvo atėjęs draugas, su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus. Sūnus į namus grįžo apie 12 val. Ji V. B. prašė jog išgėręs nelįstų prie sūnaus, tačiau jis neklausė. Girdėjo, kaip V. B. ant sūnaus šaukė, kaip sudavė nematė. V. B. jai smūgių nesudavė, tik priėjęs papriekaištavo, kad žaidžia su telefonu, o neina pasikalbėti su sūnumi. V. B. atėmė telefoną. Mušti nemušė, tik atimdamas telefoną stumtelėjo už peties. Policiją iškvietė sūnus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad V. B. jai sėdinčiai sudavė delnu tris kartus į veidą, dėl ko ji jautė skausmą. Atbėgęs sūnus puolė ją ginti sakydamas tėvui „ką tu čia išdarinėji?“. Tuomet V. B. puolė ant sūnaus, suėmęs už drabužių nutempė į kitą kambarį, matė kad V. B. buvo iškėlęs virš sūnaus kumštį, tačiau ar jam sudavė nematė (t.1. b.l. 1-7, 36-39,42-45, 50-53, 54-57).
Nukentėjusysis A. B., apklaustas dalyvaujant psichologei, parodė, kad į namus grįžo vakare, tėtis buvo girtas jis lindo prie mamos. Mama sėdėjo fotelyje, tėtis jai trenkė su ranka per skuostą 2 kartus. Viską matė per duris, iš savo kambario. Mama po įvykio verkė, ji buvo susiėmusi už skruosto. Jis į tai sureagavo priėjęs prie tėčio paprašė jog jis baigtų. Tėvas paėmė už megztinio, nutempė į kambarį ir trenkė jam į krūtinę, dėl ko parkrito ant lovos. Viską matė mama. Po to kai jis išėjo iš kambario jis telefoninėmis žinutėmis pranešė močiutei, ji patarė kreiptis į policiją, todėl jis paskambino policijai.
Liudytoja S. L. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino atlikdama tyrėjos funkcijas. Nukentėjusiosios V. B. parodymai buvo užfiksuoti įprastai- užpildant protokolą, užduodant klausimus į kuriuos ji atsakė. Apklausos metu ji buvo blaivi, alkoholio kvapas nuo jos nesklido. Buvo atlikta ne viena apklausa. Atliekant apklausą jai joks spaudimas nebuvo daromas, parodymus ji davė savanoriškai. Apklausos protokolas buvo užpildytas iš jos pačios žodžių. Po apklausos, protokolas buvo garsiai perskaitytas, pastabų V. B. neturėjo, dar kartą apklausos protokolą peržiūrėjusi jį pasirašė. Nei kaltinamajam, nei nukentėjusiajai nesakė, jog byla teismo nepasieks. Jiems buvo paaiškinta, kad tyrimui vadovauja prokuroras, kaip jis nuspręs taip ir bus. V. B. buvo supažindintas su pranešimu dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu. Jis sutiko, jog byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės dydžiu. Jis pasirašė ant pranešimo, klausimų neturėjo.
Iš 2018-12-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-7).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G44/2019 (03), papildomos išvados Nr. pG110/2019(03) matyti, kad V. B. dėl jai suduotų smūgių į veidą, sužalojimai nepadaryti. Jai nustatyti sužalojimai galėjo gautis nevienkartinio jos griuvimo bei atsitrenkimo pasekoje (1 t., b. l. 74-75, 79-80).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 45/2019(03) matyti, kad A. B. išorinių mechaninių sužalojimų nepadaryta. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., b. l. 115).
Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje aprašytos A. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos ( 1 t., b. l. 152-153).
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.).
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės faktiškas nepripažino, nurodė, kad nei prieš sugyventinę, nei prieš sūnų nesmurtavo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. B..
Ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad V. B. sudavė sėdinčiai V. B. per veidą bei bandžiusiam užstoti motiną sūnui sudavė į krūtinę. Teisiamajame posėdyje abu nurodė, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja neteisingai užfiksavo jų parodymus. Tačiau liudytoja apklausta tyrėja S. L. šiuos jų parodymus paneigė, patvirtindama, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai buvo užrašyti iš jų pačių žodžių, su parodymais tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji susipažino, pastabų nepareiškė.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiojo A. B. nuosekliais parodymais. A. B. parodymai nuoseklūs, sutampa su pirminiais nukentėjusiosios V. B. parodymais ir neprieštarauja kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems duomenims, todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu įvertinęs visus byloje esančius duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems V. B. ir A. B. fizinį skausmą. Pirminiai kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiosios V. B. parodymai duoti iškart po įvykio ikiteisminio tyrimo metu neatitinka parodymų, kuriuos jie davė teisme. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumas verčia abejoti jų nuoširdumu, o jų iškeltos versijos vertintinos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Susiklosčius tokiai situacijai, svarbiausia įrodomoji reikšmė tenka pirminiams įvykio vietoje ar įvykio tyrimo pradžioje surinktiems duomenims, šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu surinktiems nukentėjusiosios parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiuosius vartojo fizinį smurtą ir nusikalstama veika yra kvalifikuotina teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtas, dėl kurio nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, buvo panaudotas prieš artimus šeimos narius, tai yra sugyventinę ir sūnų.
V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, į tai, kad V. B. neteistas (2 t., b. l. 9-10), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7-8), taip pat siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo Skirtina poveikio priemonė (BK 72² straipsnis).
Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 61-62, 64-65, 75-76), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 61,04 Eur sumai patirtoms V. B., A. B. gydymo išlaidoms atlyginti ( 1 t., b. l. 136-139). V. B. pateikė Swedbank 2019-01-29 mokėjimo nurodymą dėl 61,04 Eur žalos Valstybinei ligonių kasai atlyginimo (1 t., b. l. 149), dėl ko Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikšto ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 150), todėl civilinio ieškinio dalyje procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą penkiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. (2 dienas).
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nutraukti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.