- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- A15.-10-903/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Adelei Gečienei, Ingai Borusevičienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., jo atstovui advokatui V. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį bei 422 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną, apie 21.50 val., VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje bei 422 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. P. savo kaltę dėl neapdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilio vairavimo pripažino, tačiau neigė vengęs apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Jis paaiškino, kad važiavo namo, buvo policijos reidas ir jį sustabdė. Jis neturėjo draudimo, tada pareigūnai apieškojo jo automobilį ir rado marihuanos gabaliuką. Tada jį sulaikė dėl narkotikų turėjimo ir išvežė į Klaipėdos ligoninę dėl šlapimo tyrimo. Ligoninėje jis šlapintis nenorėjo, tada jam liepė gerti vandenį. Jo rankos buvo surakintos. Jam sugirdė vieną stiklinę, jis ją išgėrė. Tada policininkė atnešė dar vieną stiklinę ir, jam duodant gerti, jį apipylė. Jis daktarei 5 kartus sakė, kad neatsisako duoti šlapimo, tik dabar nenori šlapintis. Policijos pareigūnės greičiausiai neturėjo laiko ir jį nuvedė pas daktarę bei pasakė, kad jis atsisako tikrintis. Pas daktarę jam liepė daryti pritūpimus, vaikščioti po kabinetą, tušinuką vedžioti. Jis klausė daktarės, ar jis apsvaigęs, jam ji atsakė, kad ne. Ant specialisto išvados jis pasirašė neskaitęs, kas ten parašyta. Ligoninėje jam nesiūlė duoti kraujo dėl tyrimo. Po to jį nuvežė į komisariatą, o apie 3.00 val. nakties jis užsimanė šlapintis. Tada du pareigūnai jį nuvežė į ligoninę. Ligoninėje jam davė „bonkutę“ ir jis į ją nusišlapino. Paskui jį vėl nuvežė į komisariatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be E. P. prisipažinimo jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nors E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, t. y. jog nevengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, teismo nuomone, tokia jo versija yra paneigta liudytojų gydytojos P. J. ir policijos pareigūnių E. P. bei V. G. parodymais, 2018-09-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismo posėdžio metu liudytoja P. J. parodė, kad ji dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytojos rezidentės – vidaus ligų gydytojos pareigose. Priėmime būna budėjimai ir į juos atveža neblaivius asmenis. Per budėjimus asmenis į apžiūros kabinetą atveža policijos pareigūnai, kuriuos turi per 1 val. apžiūrėti. Kabinete pagal aktą viską atlieka. Slaugytoja, jei reikia, paima kraują, o jei reikia šlapimą paimti, tada paduoda indą ir asmenį į tualetą palydi pareigūnai, kurie jį stebi. Per jos budėjimą yra atvejų, kai asmuo atsisako vykdyti nurodymus. Tai, kad asmuo atsisako vykdyti nurodymus, ji užpildo akte. Jei atsisako vykdyti nurodymus, ji asmeniui visada paaiškina, parodo, kur turi pasirašyti. Eilutėje, kur įrašyta „atsisako pasirašyti“ parašas nerašomas. Aktą Nr. 469 ji pildė savo ranka. Asmeniui negalint pasišlapinti, visada duoda 0,5 ltr atsigerti. Nėra buvę nei karto, kad asmuo, gavęs gerti, negali šlapintis. Šlapimo reikia labai nedaug. Jei tikrina dėl girtumo ima kraują, o jei dėl narkotikų - ima šlapimą. Jie visada, kol nėra atlikta ekspertizė, išvadoje rašo preliminariai neapsvaigęs. Galutinė išvada būna po ekspertizės.
Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė E. P. parodė, kad E. P. matė vieną kartą, kai Klaipėdos rajone patruliavo su kolege. Ties Šernais pastebėjo sustojusį automobilį. Sustojo pasiteirauti ar nereikia pagalbos. Kolega pasakė, kad pas asmenį rado galimai narkotinių medžiagų. Tada kolegiškai nusprendė padėti. E. P. pasisodino į automobilį, jame jis jai sakė, kad „žolę rūko ir rūkys, kad rūko kasdien“. Jie sutarė, kad nuveš E. P. į ligoninę patikrinimui. Norint nustatyti apsvaigimo laipsnį, reikia imti šlapimo mėginį. Ligoninėje, laukiamajame, E. P. kategoriškai atsisakė jį duoti, sakydamas, kad „neduosiu, o ką jūs man padarysit, o ką aš čia dabar turiu daryti“. Ji paskambino savo veiklos skyriaus viršininkei ir pasiteiravo, ką daryti, kai asmuo atsisako duoti šlapimo. Viršininkė pasakė viską surašyti tarnybiniame pranešime. Ji apžiūros kabinete buvo, matė kaip daktarė atliko apžiūrą. Asmens atsisakymą ji fiksavo tarnybiniame pranešime, kurį surašė grįžusi į kabinetą. Po patikrinimo jis buvo pristatytas į komisariatą.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad E. P. buvo sulaikytas kolegų K. B. gatvėje, Šernuose. Ji dirbdama su kolege E. P., Šernuose pamatė kolegų automobilį, kuriame sėdėjo asmuo, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes jo automobilyje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų. Jos pasiūlė vairuotoją nuvežti į ligoninę, kurioje pagal siuntimą jį turėjo apžiūrėti gydytoja. Siuntimą ji surašė vietoje, Šernų k. Ligoninėje, priėmimo skyriuje yra patalpa, kurioje laukia asmenys, ten jie gavo sterilų indelį. Gavus indelį, jie išėjo į laukiamąjį. Asmuo sakė, kad nenori šlapintis, tada gydytoja nurodė duoti jam gerti. Gydytojos kabinete jam davė išgerti, jis išgėrė vieną stiklinę. Jam net siūlė nupirkti kavos, tačiau asmuo nesutiko gerti ir eiti į tualetą. E. P. rankos buvo surakintos priekyje. Taip pat ligoninėje buvo sutarta su gydymo įstaigos darbuotoju – vyru, kad kai asmuo norės eiti į tualetą jis jį palydėtų, nes jos pagal galiojančias teisės normas negali lydėti vyro, kol jis pateiks indelyje mėginio. Asmeniui atsisakius gerti, jos nuėjo į gydytojos kabinetą ir pasakė, kad jis nesišlapina. Asmuo taip pat gydytojai sakė, kad negers. Tada daktarė atliko jo apžiūrą vizualiai. Gydytojos nurodymus jis vykdė. Taip pat jį informavo, kas bus už atsisakymą vykdyti pareigūnų nurodymus. Važiuojant automobiliu jos teiravosi, kodėl jis vartoja, joms atsakė, jog jis žolę vartoja senai ir čia nieko tokio, dar sakė, kad „rūkiau, rūkysiu, jau geriau nei gersiu“. Su šlapimu buvo šiek tiek problematiška, nes vengė vartoti vandenį. Jam buvo duota vieną kartą gerti, paskui antrą kartą, jis sakė „negersiu, nepriversit, aš niekur neskubu, galiu sėdėti iki ryto ir jūs manęs nepriversit pasisioti į indelį“. Buvo informuota J. P. veiklos skyriaus viršininkė K. L. apie susidariusią situaciją, kuri nurodė, kad neturite laiko tiek laukti iki ryto, kol asmuo pasišlapins, kad atliktų gydytojos įvertinimą ir ten atžymėtų, jog atsisako duoti šlapimo. Tai, kas buvo atliekama ligoninėje, yra užfiksuota akte. Jos jį pristatė į komisariatą, o ar antrą kartą buvo vežamas į ligoninę, ji nežino. Per jos 13 metų darbo laiką nebuvo to, kad asmuo nepasišlapintų. Iš jos praktikos, žmogui išgėrus 1 litrą vandens, asmenys per 1 val. tikrai pasišlapina.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti apsvaigimą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti (nepūtė į alkotesterį ir pan.), kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti apsvaigimą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neblaivumą (pvz., jis yra blaivus ir kt.) reikšmės neturi. Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).
Teismas neturi pagrindo abejoti įtikinamais ir tarpusavyje iš esmės sutampančiais liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kad E. P. demonstratyviai atsisakė duoti šlapimo mėginį, tas pačias įvykio aplinkybes liudytoja E. P. išdėstė ir savo 2018-09-25 tarnybiniame pranešime. Tą faktą, kad E. P. atsisakė duoti šlapimo mėginį, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja gydytoja P. J., atlikusi E. P. apžiūrą, šį faktą įrašiusi į 2018-09-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
E. P. versija, jog jis šlapimo mėginio nedavė, nes paprasčiausiai nenorėjo šlapintis, teismo nuomone, irgi neįtikinama. Pirmiausia, tiek iš paties E. P., tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad E. P. net nebandė eiti į tualetą pasišlapinti. Be to, liudytoja P. J. parodė, kad jos praktikoje nėra buvę nei karto, kad asmuo, gavęs gerti, negali šlapintis. Tą patį patvirtino ir liudytoja V. G.. Beje, pažymėtina ir tai, kad E. P. buvo sustabdytas apie 20.20 val., o jo apžiūra atlikta apie 21.50 val. (duomenų, kad per šį laikotarpį E. P. šlapinosi, nėra), teismo nuomone, toks laiko tarpas yra pakankamas, kad organizme susikauptų bent minimalus šlapimo mėginiui reikalingas šlapimo kiekis (pasak gydytojos, jis nėra didelis), juolab, kad E. P. išgėrė stiklinę vandens. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad E. P., turėdamas galimybę duoti šlapimo mėginį, sąmoningai vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, atsisakydamas duoti šlapimą. Atlikdamas tokius veiksmus E. P. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti.
Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. P. vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), tačiau byloje surinkti ir teismo ištirti bei aptarti įrodymai rodo, kad šiuos veiksmus E. P. atliko VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje tą pačią dieną, apie 21.50 val. Teismo nuomone, aptartas netikslus administracinis kaltinimas neapsunkino E. P. gynybos nuo šio kaltinimo, kadangi iš E. P. paaiškinimų, iš jo atstovo prašymų ir klausimų liudytojams akivaizdu, kad tiek E. P., tiek jo atstovui buvo suprantama, kad administracinis kaltinimas yra dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimo būtent ligoninėje, kai apžiūrą atliko gydytoja P. J., surašiusi 2018-09-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi nekyla abejonių, kad E. P. 2018-09-24, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną, apie 21.50 val., VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vengė apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtį - apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas.
E. P. pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. padarė du administracinius nusižengimus, anksčiau ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, jis prisipažino padaręs vieną nusižengimą. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. P. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalies bei 422 straipsnio 7 dalies sankcijų vidurkį atitinkančias baudas, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, taip pat skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam minimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 422 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 Eur (devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.
E. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Išaiškinti E. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18092178997 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.