- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- 2-15188-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10642-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- F. Š.
- Atsakovas
- E. D.
- Advokatai
- Rimgaudas Černius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. Š. ieškinį atsakovui E. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas F. Š. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. D. 337,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (arba alternatyviai tokio paties dydžio neturtinės žalos kompensaciją), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 18). Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 11 d. asmeninio konflikto metu smaugė ieškovą, sudavė jam ranka į gerklės sritį, tris kartus pastūmė į krūtinės sritį. Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais atsakovas sukėlė ieškovui fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, nes padarė kaklo dešinės pusės odos įdrėskimą.
1.2. Dėl atsakovo veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata. Nuskausminamiesiems, priešuždegiminiams vaistas ir antideprasantams pirkti, taip pat gydytojų paskirtų procedūroms įgyti ieškovas išleido 337,83 Eur. Šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovės baudžiamojo proceso metu patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovas šia suma įvertina asmeninį darbą ginant savo teises. Įrodymų apie konkrečias sąnaudas ieškovas pateikti negali, tačiau tai negali reikšti, kad ieškovas sąnaudų neturėjo. Jei teismas netenkintų reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovo turėtų būti priteista 600 Eur dydžio kompensacija už ieškovo sugaištą laiką ginant savo teises teismuose, vaikštant pas gydytojus, perkant vaistus. Jei nebūtų tenkintas ir alternatyvus reikalavimus, 600 Eur suma turėtų būti priteista kaip neturtinės žalos atlyginimas.
1.3. Be nurodytos galimos 600 Eur neturtinės žalos, ieškovas taip pat patyrė 3 000 Eur dydžio žalą. Ją apibūdina atsakovo sukeltas skausmas, ieškovo patirta emocinė krizė ir depresija, dėl kurios buvo reikalinga psichologo pagalba, skirtas ilgalaikis gydymas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. D. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 35–38). Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovui neatsirado žala, dėl kurios atsakovui taikyta civilinė atsakomybė. Ieškovo interesai ir pažeista teisė apginti paties ieškovo pasirinktu būdu – atsakovo veiksmai pripažinti nusikalstama veika. Papildomos teisinės priemonės ieškovo teisių gynimui nėra būtinos ir neturėtų būti taikomos.
2.2. Aplinkybė, kad nebuvo sutrikdyta ieškovo sveikata ir jam nebuvo taikytas joks gydymas, patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. lapkričio mėn. raštas. Kad realaus ieškovo sveikatos sutrikdymo nebuvo, patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas. Ieškovo ligos istorija patvirtina, kad jokių pasekmių ieškovo sveikatai nebuvo.
2.3. Sprendžiant dėl to, ar ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, svarbu, kad konfliktas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovas atsisakė vykdyti savo pareigas – prisidėti prie bendrų patalpų išlaikymo ir naudojimo išlaidų padengimo, nepagarbiai bendravo su atsakovo sutuoktine. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiama dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug iki 1 000 Eur. Ieškovo atveju nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas savo esme yra tik skausmo sukėlimas. Tokiomis aplinkybėmis, ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą pripažintina minimaliai sumai arba iš viso nepripažintina.
2.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo išspręsti visi klausimai, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl to bylos dalis pagal reikalavimą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėtų būti nutraukta. Be to, šalies laikas praleistas bylos nagrinėjimo metu apskritai nepripažįstamas bylinėjimosi išlaidomis.
2.5. Ieškovo reikalavimas atlyginti 337,83 Eur sumą, išleistą vaistams ir sveikatos priežiūros paslaugoms, yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad būtent jis patyrė nurodyto dydžio išlaidas ir kad šios išlaidos padarytos pagal gydytojų nurodymus, šalinant sveikatos sutrikimus, nulemtus atsakovo veiksmų. Panašius klausimus ieškovas bandė kelti ir baudžiamojo proceso metu, visus savo sveikatos negalavimus siedamas su atsakovo veiksmais. Tačiau ieškovo teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Nepaisant to, ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, pakartotinai teikia tuos pačius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Ieškovas F. Š. pareiškė ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad atsakovas E. D. 2019 m. balandžio 11 d. asmeninio konflikto metu smaugė ieškovą F. Š., sudavė jam vieną kartą ranka į gerklės sritį, ne mažiau kaip tris kartus rankomis pastūmė ieškovą į krūtinės sritį, taip sukeldamas ieškovui fizinį skausmą ir padarydamas ieškovui kaklo dešinės pusės odos įdrėskimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Remdamasis tokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas pripažino atsakovą E. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.
5. Nurodytos teismo išvados reiškia, kad, nagrinėjant ieškovo ieškinį, dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo nebeturi būti sprendžiama. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjo ieškovas F. Š. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia įgyvendinti teisę gauti žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra sudėtinis. Dalį reikalavimo ieškovas yra suformulavęs kaip prašymą priteisti 337,83 Eur patirtų išlaidų atlyginimą, o kitą dalį kaip alternatyvų reikalavimą – priteisti 600 Eur arba kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, arba kaip kompensaciją už ieškovo sugaištą laiką baudžiamajame procese.
6. Taip pat ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą irgi yra sudėtinis. Tai yra, ieškovas nurodo, kad patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą, prie kurios turėtų būti pridėti 600 Eur, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Šioje vietoje pažymėtina, kad CPK nėra numatyto ribojimo reikšti alternatyvius reikalavimus. Ieškovo pasirinktas ieškinio dalyko formulavimo būdas nėra tipinis, tačiau iš esmės aiškus ir neribojantis galimybės ne tik apibrėžti ieškinio reikalavimų apimtį, bet ir atsakovui atsikirsti į ieškinį.
7. Nepaisant to, kad ieškovas nukentėjo nuo nusikalstamų atsakovo veiksmų, ieškovas turi pareigą pagrįsti žalos faktą, priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1 dalis). Ar egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ieškovo prašomoje apimtyje, pasisakytina atskirai pagal ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo rūšį.
8. Kaip minėta, turtinę žalą, kurios atlyginimą ieškovas prašo priteisti, sudaro dvi dalys: 337,83 Eur ieškovo patirtos išlaidos vaistams ir gydymo paslaugoms pirkti, 600 Eur bylinėjimosi plačiąja prasme išlaidos.
Dėl išlaidų vaistams ir gydymo paslaugoms
9. Faktą, kad ieškovas patyrė 337,83 Eur išlaidas, patvirtina į bylą pateikti čekiai (b. l. 19–24). Nėra pagrindo spręsti, kad čekiuose nurodytus vaistus, gydymo paslaugas pirko ir išlaidas patyrė ne ieškovas (CPK 185 straipsnis). Pagal čekių duomenis, vaistus ir gydymo paslaugas ieškovas pirko 2019 m. balandžio 12 d.–2021 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu. Tai yra, nurodytas išlaidas ieškovas patyrė po to, kai tarp jo ir atsakovo įvyko konfliktas. Be to, čekiai patvirtina, kad buvo pirkti būtent tie vaistai ar paslaugos, kuriuose ieškovui paskyrė gydytojai (ieškovo asmens sveikatos istorijos duomenys).
10. Iš čekių turinio aišku, kad ieškovas 6 Eur sumokėjo už kompiuterinę tomogrtafijos duomenų įrašymą į laikmeną (2020 m. gruodžio 11 d.), 26,18 Eur – už juosmens ir kryžkaulio srities segmentinį masažą (2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 29 d., 2021 m. vasario 2 d.), 15 Eur – už tyrimo vaizdų surinkimą (2021 m. birželio 15 d.), taip pat ieškovas pirko vaistus: už 3,17 Eur (duomenys neskelbtini) (2019 m. balandžio 12 d.), už 5,15 Eur (duomenys neskelbtini) (2019 m. spalio 22 d.), už 22,23 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 20 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d.), už 30,86 Eur (duomenys neskelbtini) (2019 m. lapkričio 6 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d.), už 0,77 Eur (duomenys neskelbtini) (2019 m. gruodžio 17 d.), už 0,32 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 13 d.), už 3 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 13 d.), už 0,57 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 13 d.), už 1,65 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 13 d.), už 3,99 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 28 d.), už 59,84 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. spalio 30 d.), už 129,94 Eur (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d.), už 4,09 Eur (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 4 d.), už 6,15 Eur (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 19 d.), už 19,17 Eur (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 22 d.).
11. Nurodytas išlaidas galima sugrupuoti: 1) išlaidos vaistams nuo skausmo; 2) išlaidos gydymo procedūroms ir tyrimams; 3) išlaidos vaistams nuo nerimo, nemigos ir pan.; 4) išlaidos kitiems vaistams ar prekėms.
12. Visų pirma, su atsakovo veiksmais priežastiniu ryšiu yra susijusios ieškovo patirtos 3,17 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) vaistams pirkti. Receptas pirkti šiuos vaistus išrašytas 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 78). Ieškovo asmens sveikatos istorijoje esantis 2019 m. balandžio 12 d. įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vaistai ieškovui išrašyti dėl ieškovo jausto skausmo po 2019 m. balandžio 11 d. įvykusio jo užpuolimo. Taigi išlaidas vaistams (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė dėl to, kad jautė skausmą, kurį tikėtinai turėjo sukelti neteisėti jo atžvilgiu 2019 m. balandžio 11 d. atlikti atsakovo veiksmai.
13. Antra ieškovas papildomus vaistus nuo skausmo ir tyrimus bei procedūras turėjo pirkti dėl jam diagnozuotų ligų, skausmų, kurie objektyviai nėra atsakovo veiksmų pasekmė. Ieškovas skausmus stuburo srityje pagal ieškovo sveikatos istorijoje atliktus įrašus jautė ilgą laiką iki konflikto su atsakovu, ieškovui anksčiau taikytas gydymas. 2019 m. spalio 22 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme įrašyta tik tai, kad ieškovui paūmėjo nugaros skausmai (b. l. 102–103). Nei šiame, nei vėlesniuose ambulatorinio apsilankymo aprašymuose nėra jokių įrašų, kad nugaros skausmą ieškovas praėjus pusei metų nuo konflikto su atsakovu pradėjo jausti ar skausmas galėjo paūmėti dėl atsakovo veiksmų. To teismo posėdyje nepatvirtino ir liudytoja apklausta ieškovo šeimos gydytoja R. R.. Ieškovo išlaidos kitiems vaistams (įskaitant tepalą) nuo skausmo pirkti, taip pat išlaidos už tyrimus ir procedūras, skirtus nugaros skausmų priežastims nustatyti arba sumažinti, negali būti pripažintos atsakovo veiksmų pasekme. Juolab, kad ir baudžiamojoje byloje, nustatant atsakovo veiksmų pasekmes, nebuvo pripažinta, jog atsakovas padarė kitokių sužalojimų ieškovui nei konstatuoti teismo.
14. Trečia, nėra pagrindo atsakovo veiksmų pasekme pripažinti ieškovo išlaidas pirkti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal viešai skelbiamus nurodytų preparatų informacinius lapelius, (duomenys neskelbtini) apskritai nėra vaistas, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirti gydyti negalavimus, susijusius su širdies, kraujotakos veikla. Pagal ieškovo asmens sveikatos istorijos duomenis, nurodyti vaistai ieškovui paskirti pagal diagnozes „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Tokio pobūdžio susirgimai ieškovui diagnozuoti dar iki ginčo įvykio ir nėra atsakovo veiksmų pasekmė.
15. Ketvirta, remiantis ieškovo sveikatos istorijos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas 2019 m. spalio 22 d. apsilankymo pas gydytoją metu išsakė skundus dėl miego sutrikimų, nerimo, o 2020 m. sausio 22 d. ieškovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Diagnozė paremta ieškovo paaiškinimu, kad jaučia nerimą, sukeltą įvykusio konflikto su atsakovu ir vykstančio teisminio proceso. Tačiau diagnozės aprašyme taip pat išskirta ir tai, kad ieškovas jaučia nerimą ir dėl kitų kasdienybės ateities aplinkybių (darbo, verslo, vaikų). Diagnozuotai ligai gydyti, taip pat lengvi miego sutrikimus ieškovui pagal sveikatos istorijos duomenis buvo skirti vaistai, kurių sudėtyje yra tokios veikliosios medžiagos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šios veikliosios medžiagos yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaistų, kuriuos pirko ieškovas, sudėtyje.
16. Teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį vertinamas žalos numatomumas protingam asmeniui, pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtis ir vertė, pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginis tikslas, atsakomybės prigimtis bei įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
17. Nusiskundimus dėl nemigos, nerimo ieškovas pagal jo sveikatos istorijos duomenis pirmą kartą išsakė praėjus pusei metų nuo konflikto su atsakovu. Pagrindine nusiskundimų priežastimi ieškovas įvardijo išgyvenimus, patirtus atsakovui prieš jį panaudojus jėgą. Tačiau diagnozės aprašyme aprašytos ir kitos priežastys, turėjusios lemti ieškovo psichinės savijautos esminį pablogėjimą (įskaitant vykstantį teisminį procesą). Taigi atsakovo veiksmai negalėjo būti vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovui išsivystė nerimas ir depresinis sutrikimas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys gali būti ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
19. Iš gydytojo psichiatro 2020 m. sausio 22 d. diagnozės aprašymo galima spręsti, kad, nors atsakovo veiksmai nebuvo vienintelė ieškovo pradėto jausti nerimo priežastis, tačiau yra aplinkybė, pakankamu laipsniu lėmusi ieškovo psichinės sveikatos pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė fizinę žalą ieškovo sveikatai, jį užpuldamas. Tokie atsakovo veiksmai, jų intensyvumas objektyviai galėjo sukelti ieškovui realius neigiamus išgyvenimus, o šie tapti viena iš ligos priežasčių. Prieš panaudodamas prieš ieškovą smurtą, atsakovas turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veiksmai gali sukelti ieškovui tokio pobūdžio ir masto neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pablogėtų jo psichinė sveikata. Gindamasis nuo šios reikalavimo dalies, atsakovas nurodytos aplinkybės iš esmės ir neneigia. Ieškovo sveikatos istorijos duomenys suponuoja, kad atsakovo elgesys pakankamai prisidėjo prie ieškovo psichinės sveikatos pablogėjimo, jog būtų galima konstatuoti, kad ieškovo išlaidos vaistams, skirtiems gydyti (duomenys neskelbtini), buvo nulemtos atsakovo nusikalstamų veiksmų. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) negalėjo išsivystyti ir būti diagnozuotas dėl priežasčių, kurias aprašė ir medicinos mokslo požiūriu įvertino gydytojas psichiatras, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
20. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų (229,78 Eur) vaistams, įvardytiems šio sprendimo 15 punkte, pirkti. Išlaidos vaistams yra turtinio pobūdžio ieškovo patirti netekimai, kuriuos turi kompensuoti atsakovas.
21. Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 232,95 Eur (3,17 Eur + 229,78 Eur) turtinės žalos atlyginimas.
Dėl baudžiamojo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų
22. Kitas ieškovo alternatyvaus pobūdžio turtinis reikalavimas priteisti iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti patenkintas. Pirma, atsakovas pagrįstai atsikerta, kad, jeigu baudžiamojo proceso metu patyrė išlaidų, ieškovas prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo turėjo reikšti baudžiamojoje byloje kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyriuje. Tokia teise ieškovas nepasinaudojo ir nebeturi teisės jos įgyvendinti civilinio proceso tvarka. Antra, ieškovo nurodomos išlaidos bet kuriuo atveju yra hipotetinio pobūdžio, t. y. nepagrįstos nei realiomis ieškovo išlaidomis, nei objektyviais duomenimis apie netektas pajamas. Vien tik abstraktaus ieškovo paaiškinimo, kad 600 Eur suma jis įkainojo patirtas laiko ir kitas sąnaudas, nepakanka konstatuoti, jog ieškovas iš tiesų galėjo patirti ir patyrė prašomo priteisti dydžio išlaidas. Iš priešingos šalies gali būti priteisiamos tik pagrįstos, t. y. išleistos ar realiai turėtos gauti, bet negautos, išlaidos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
23. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 3 600 Eur (prie 3 000 Eur pridėtina 600 Eur suma atsižvelgiant į ieškovo išsakytą alternatyvią poziciją dėl reikalavimo apimties) dydžio neturtinę žalą.
24. Ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes jis nukentėjo dėl atsakovo padaryto nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
26. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
27. Šio sprendimo 4 punkte paminėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sukėlė ieškovui fizinį skausmą, taip pat padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžio 32 punkte taip pat padaryta išvada, kad atsakovas peržengė elementaraus bendravimo ribas ir pasikarščiavęs panaudojo smurtinius veiksmus prie ieškovą.
28. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovo netinkamas elgesys nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendyje, nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje nebuvo konstatuotas. Aplinkybė, kad atsakovas smurtinius veiksmus galimai prieš ieškovą panaudojo dėl jų tarpusavio nesutarimų, negali pateisinti atsakovo veiksmų ar būti traktuojama kaip pakankama priežastis spręsti, jog ieškovas neturi teisės į patirtos žalos atlyginimą ar dėl to žalos dydis turėtų būti mažinamas.
29. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos aišku, kad atsakovas neigė savo kaltę viso teisminio proceso metu. Atsakovo veiksmais ieškovui buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė realius neigiamus emocinius išgyvenimus. Taigi negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad jis ieškovui nepadarė realios žalos ir kad ieškovo teisių gynimui papildomos priemonės neturėtų būti taikomos. Taip pat svarbu tai, kad nenustatyta, jog ieškovo elgesys būtų buvęs provokuojančio pobūdžio ar tokio laipsnio, jog iš dalies galėtų paaiškinti atsakovo agresyvius veiksmus.
30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, papildomai ir tai, kad atsakovas turi darbą (b. l. 28), spręstina, kad ieškovui atsakovo padaryta neturtinė žala įkainotina 800 Eur suma. Tokia neturtinės žalos kompensacija yra pakankama atlyginti ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nežymiu sveikatos sutrikdymu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai įprastai svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018; 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020; 2021 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
32. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, kasacinio teismo pripažįstama kaip vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių, kurios pagrįstų, kad ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus teisingai galėtų kompensuoti tik ženkliai didesnė suma nei įprastai nukentėjusiems yra priteisiama panašiose situacijose.
33. Kiek tai susiję su šio sprendimo 31 punkte nurodytų teisminės praktikos pavyzdžių turiniu, pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021 nukentėjusiajam priteistas 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas: nuteistasis nukentėjusiam kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė smūgius į kairę veido pusę, užgriuvo ant nukentėjusiojo, ranka apkabino jam kaklą, taip atėmė galimybę jam priešintis, ir tokiai veiksmais nukentėjusiam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame paakyje. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 vienam nukentėjusiajam priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas: nuteistasis iš pradžių sugriebė nukentėjusįjį už kaklo ir smaugė, o kita ranka sugriebė jam už plaukų; vėliau tęsdamas veiką medine atraiža sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodinę dešinio antakio krausjosruvą bei patinimą. Toje pačioje byloje kitam nukentėjusiam priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas: nuteistasis nukentėjusiajam medine atraiža sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam veido ir kairiojo peties sumušimus, muštinę žaizdą dešiniame kelyje. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018 vienam nukentėjusiajam priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas: nuteistasis nukentėjusiajam vieną kartą spyrė į kairę koją, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį bei ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinę ir pečius, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakre, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje. O kitam nukentėjusiajam priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas: nuteistasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinę veido pusę, pakaušį ir dešinį petį, tokiais veiksmai padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių patinimą pakaušyje ir dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties sąnario srityje.
34. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas fizinį skausmą būtų jautęs ilgą laiką (CPK 185 straipsnis). Priešingai, nuskausminamuosius ieškovas po įvykio pirko tik vieną kartą, dėl atsakovo veiksmų nebuvo praradęs darbingumo. Atsakovas ieškovui padarė tik paviršinį kaklo odos įdrėskimą. Duomenų, kad įdrėskimas būtų gijęs ilgą laiką ir (ar) sukėlęs ieškovui nepatogumų, byloje nepateikta. Žalos dydį didina pateikti duomenys apie ieškovo patirtus emocinius išgyvenimus. Tačiau pastaroji aplinkybė negali būti suabsoliutinta, nes ji nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovui diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas. Šioje vietoje pastebėtina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ieškovas, be kita ko, sieja ir su fiziniu skausmu, kurį pradėjo jausti praėjus kuriam laikui po įvykio. Tačiau nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad nugaros ir kiti skausmai ieškovui galėjo paūmėti kaip atsakovo veiksmų pasekmė. Aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, nedidina neturtinės žalos dydžio, nes teisminiame procese ieškovas dalyvavo, jog apgintų savo interesą nubausti atsakovą už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą turi proporcingai atsakovo veiksmų pobūdžiui kompensuoti 800 Eur suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Atsakovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 665,50 Eur (b. l. 133–134). Patenkinta apie 25 procentai ieškinio reikalavimų. Taigi formaliai bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę. CPK 93 straipsnio 4 dalyke nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškina, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo bylos šalių turėtos išlaidos gali būti neskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, jog nebūtų pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).
36. Ieškovas nukentėjo nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo padėtis neturi pablogėti dėl to, kad jam iš atsakovo priteista mažesnė kompensacija nei jis prašė. Dėl to atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir paliekamos pačiam atsakovui. Juolab, kad atsakovui nebuvo kliūčių atlyginti bent dalį ieškovo patirtos žalos neteisminiu būdu.
37. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai ir į atmestų bei patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo iš atsakovo ieškovui priteistos 1 032,95 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tarp šalių neskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui F. Š. iš atsakovo E. D. 232,95 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 95 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo E. D. 31 Eur (trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.