- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- I-5065-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04554-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Advokatai
- Loreta Groblienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos G. S. atstovei advokatei Loretai Groblienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei šios institucijos vyriausiajai specialistei Sigitai Narbutytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama advokatės Loretos Groblienės (2014 m. spalio 9 d. atstovavimo sutartis (b. l. 8), 2012 m. lapkričio 22 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. 7184 (b. l. 34–35)), kreipėsi į teismą su 2014 m. spalio 12 d. skundu, prašydama (b. l. 1–7):
1.1. panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 49S-1151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49S-1151);
1.2. įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą byloje Nr. 245: nuosavybes teises atkurti, kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu, o nesant tokios galimybės – perskaičiuoti žemės sklypo vertę ir sumokėti piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į realią turto vertę atlyginimo metu.
2. Pareiškėja skunde, be kita ko, nurodo, jog nesutinka: su priimtu neteisėtu sprendimu atkurti nuosavybės teises; su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, taip pat nesutinka su žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, įvertinimu bei apskaičiuotos išmokėti kompensacijos dydžiu. Pasak pareiškėjos, sprendimas priimtas neinformuojant pareiškėjos apie posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas, be to, buvo pažeista sprendimo įteikimo bei pažymos dėl žemės vertės nustatymo surašymo tvarka. Pareiškėjos įsitikinimu, sprendimas atkurti nuosavybės teises turi būti panaikintas, NŽT Vilniaus miesto skyrius turi būti įpareigotas iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, o nuosavybės teisės turi būti atkurtos kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu, taip pat turi būti perskaičiuota žemės vertė ir, nesant galimybės nuosavybės teisių atkurti natūra, už žemę turi būti sumokėta teisinga kompensacija, apskaičiuota atsižvelgiant į realią turto vertę atlyginimo metu. Pareiškėja pateikia iš esmės tokius argumentus.
2.1. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2008 m. rugsėjo 1 d. užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 245 (toliau – ir byla Nr. 245) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. B. (P. B.) turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kame ((duomenys neskelbtini)). Remiantis nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 245 turiniu akivaizdu, jog 1992 m. balandžio 16 d. R. S. užpildė prašymą-anketą, prašydama išduoti archyvo pažymėjimą apie P. B. turėtą (duomenys neskelbtini) kaime, kuri archyvui teikta per Agrarinės reformos tarnybos darbuotoją (duomenys neskelbtini)gyvenvietei. Remiantis 1994 m. vasario 30 d. Lietuvos valstybės centrinio archyvo pažymėjimu Nr. 17-1059-8, (duomenys neskelbtini)valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas P. B. (P. B.), kuris (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 1 dešimtinę žemės. (duomenys neskelbtini) miesto notaro L. N. 1934 m. aktų registracijos knygoje yra įrašas Nr. 312, kuriame nurodyta, kad P. B. iš savo 2,5 dešimtinių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime 36 m. išnuomojo V. T. 525 m² žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/22071 informavo R. S., kad ji turi pateikti papildomus nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, taip pat išreikšti valią dėl nuosavybes teisės atkūrimo būdo. R. S. 2003 m. kovo 27 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, kompensuojant, nedetalizuodama, kokiu būdu kompensuoti, taip pat pateikė papildomus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. VAVA Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius 2005 n. liepos 14 d. rašte Nr. 31/05/22-2585 informavo R. S., jog nuosavybės teisių atkurti vietoje natūra nėra galimybės, nes žemė yra valstybės išperkama (užstatyta statiniais, patenka į valstybinės reikšmės miško plotą) (2005 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento raštas Nr. A51-4989-(25-MPD-0)). VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 5 d. parengė pažymą Nr. 473 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad R. S. turi teisę atsikurti nuosavybės teisę į 1,0925 ha buvusio savininko P. B. žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) apskr.., (duomenys neskelbtini) valsč., buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)).
2.2. R. S. mirė 2009 m. sausio 15 d., jos įpėdine tapo dukra G. S..
2.3. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. birželio 19 d. rašte Nr. S22-491 ir 2011 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S22-561 bei 2011 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 49SF-2131 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo, jog iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime rėžinės sistemos nebuvo ir kvietė atvykti dėl kartografavimo. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104)-2035 informavo apie galimybę iki 2012 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybes teisių atkūrimo būdo, paryškintai nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą pinigais. Reaguodama į šį raštą, būdama rusakalbe ir nesuprasdama šio rašto esmes, G. S. 2014 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pinigais. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. sausio 14 d. rašte Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3 informavo apie savo sprendimą neatkurti nuosavybės teisių, kadangi įstatyme nustatytu laiku nebuvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises
2.4. Nesutinkant su sprendimu atsisakyti atkurti nuosavybės teises, su skundu kreiptasi į teismą ir 2013 m. liepos 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2476-11/2013 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-157/2014 NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.
2.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 6 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-598 paprašė nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti teismo pareiškėjos naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsakant į šį raštą pateiktas 2014 m. liepos 17 d. advokatės L. Groblienės raštas, dėl, be kita ko, prašymo suteikti informaciją, kokie veiksmai dar turi būti atlikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kokiu būdu planuojama atkurti nuosavybės teises, kokiais terminais, ar (duomenys neskelbtini) kaimas šiandien yra pripažintas rėžiniu. Atsakydamas į šį raštą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-888, adresuotame pareiškėjai, kurį ne anksčiau kaip 2014 m. rugsėjo 12 d. įteiktas jos atstovui pagal įgaliojimą A. S., ir 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 49SJ-(14.49.104.)145, adresuotame advokatei L. Groblienei, kuris advokatei įteiktas ne anksčiau kaip 2014 m. rugsėjo 12 d., informavo, jog jau priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sumokant kompensaciją pinigais; daugiau sprendimo turinys neatskleistas. 2014 m. spalio 8 d. susipažįstant su NŽT Vilniaus miesto skyriuje esančia nuosavybės teisių atkūrimo byla, šio sprendimo originalas buvo įteiktas advokatei. Atkuriant nuosavybės teises į 1,0925 ha žemės, kuri yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d., (duomenys neskelbtini) miestui nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d. ir Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, turi būti išmokėta piniginė kompensacija. Žemės vertė nustatyta 2 726,88 Lt (indeksuota vertė – 4 363 Lt).
2.6. Dėl pranešimo apie posėdį, kuriame bus priimamas sprendimas dėl žemės įvertinimo pažymos surašymo, dėl sprendimo įteikimo
2.6.1. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), jo 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1057) patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka), jos 112, 113, 117, 119 punktais, nurodo, kad:
– apie posėdį, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja nebuvo informuota; po to, kai teismas NŽT Vilniaus miesto skyrių įpareigojo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus buvo gauti 2014 m. birželio 6 d. raštas dėl sąskaitos pateikimo bylinėjimosi išlaidoms sumokėti ir 2014 m. rugsėjo 8 d. raštai, adresuoti pareiškėjai ir jos atstovei advokatei L. Groblienei apie tai, kad jau priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises;
– sprendimas atkurti nuosavybės teises R. S. priimtas 2014 m. liepos 25 d., o pranešimas dėl sprendimo priėmimo ir jo atsiėmimo surašytas tik 2014 m. rugsėjo 8 d. ir įteiktas 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. tik po 1,5 mėnesio nuo sprendimo priėmimo. Pranešimas buvo siųstas ne registruotu , o paprastu laišku, todėl nebuvo užtikrinta pranešimo įteikimo kontrolė;
– žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vertę specialistas M. P. apskaičiavo 2014 m. liepos 24 d., šis apskaičiavimas nėra registruotinas dokumentas, pasirašytas tik apskaičiavimą atlikusio vyr. specialisto, nepatvirtintas NŽT spaudu; sprendimas atkurti nuosavybės teises, sumokant kompensaciją pinigais, R. S. priimtas 2014 m. liepos 25 d., pažyma Nr. 49PAŽI-24 dėl žemės vertės, pasirašyta NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir patvirtinta NŽT spaudu, kuri turėjo būti išduodama kartu su 2014 m. liepos 25 d. priimtu sprendimu atkurti nuosavybės teises, buvo surašyta tik 2014 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus apie 1,5 mėnesio nuo sprendimo priėmimo.
2.6.2. Taigi, akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese pažeistos nurodytos teisės aktų nuostatos. NŽT neturėjo galimybės įvykdyti Įgyvendinimo tvarkos 117, 119 punktus, t. y. sprendimą atkurti nuosavybės teises įteikti per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, kadangi būtinas šio sprendimo priedas – pažyma dėl vertės nustatymo – buvo surašyta tik praėjus 1,5 mėnesio nuo sprendimo priėmimo. Susidaro įspūdis, jog dokumentai buvo priimami atgaline data, reaguojant į advokatės atsiųstą prašymą suteikti informaciją (nebuvo pranešta apie nuosavybės teisių atkūrimo svarstymą, pažyma dėl vertės surašyta praėjus 1,5 mėnesio po sprendimo priėmimo, apie sprendimo priėmimą pranešta tik praėjus 1,5 mėnesio nuo jo priėmimo, net neregistruotu laišku).
2.7. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo
Pareiškėja remiasi nutarimo Nr. 1057 (nutarimo 2003 m. sausio 1 d. redakcija) 3 punktu, nurodo, kad R. S. 2003 m. kovo 27 d., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, pateikė VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – kompensaciją, nedetalizuojant, kokiu būdu kompensuojant. Pareiškėjai žinoma, jog R. S. siekė, kad jai nuosavybes teisės būtų atkurtos kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu. Žemėtvarkos skyriaus darbuotojas R. S. 2003 m. kovo 27 d. prašymą priėmė, nenurodė, kad jis yra netikslus, nepaprašė patikslinti. Susigrąžinti žemės natūra ji nesiekė, nes ilgą laiką klaidingai teigta, kad žemė buvo rėžiniame kaime (apie tai, kad iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime rėžinės sistemos nebuvo tapo žinoma 2009 m.). NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104)-2035 informavo apie galimybę iki 2012 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, paryškintai nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas pinigais. Reaguodama į šį raštą, būdama rusakalbė, nesuprasdama šio rašto esmės, pareiškėja 2014 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę pinigais. Pasak pareiškėjos, šis prašymas neatitinka jos tikrosios valios, yra parašytas dėl suklaidinimo: nuosavybės teisių atkūrimo būdas pinigais buvo nurodytas paryškintai, todėl pareiškėja manė, kad tai yra vienintelis galimas nuosavybės teisių atkūrimo būdas. Tikroji pareiškėjos valia yra atkuriant nuosavybės teises gauti kompensaciją lygiaverčiu žemės sklypu, t. y. tokia pati, kokią buvo išreiškusi R. S.. Pasak pareiškėjos, jeigu 2012 m. ji nebūtų suklaidinta, prašymo atkurti nuosavybės teises pinigais nebūtų pareiškusi. Nuosavybės teistų atkūrimo procesas užtruko labai ilgai, jame buvau daug painiavos: iš pradžių buvo nurodoma, jog žemė buvo rėžiniame kaime, vėliau nustatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, nes yra užstatyta, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, vėliau nurodyta, kad žemė nebuvo rėžiniame kaime, buvo kviečiama kartografavimui. Gavusi pasiūlymą pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pinigais, šį būdą pareiškėja ir nurodė, manydama, kad vėl įvyko kažkokie pasikeitimai ir nuosavybės teise galės atkurti tik pinigais.
Šalies argumentai
Taigi, nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ne pinigais, o turėtą valstybės išperkamą žemę kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu, kaip savo 2003 m. kovo 27 d. prašyme nurodė R. S..
2.8. Dėl žemės įvertinimo
Netgi tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės turi būti atkurtos sumokant piniginę kompensaciją, pareiškėja nesutinka su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu
2.8.1. 2014 m. liepos 25 d. sprendime atkurtos nuosavybės teisės R. S.: į 1,0925 ha žemės, kuri yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) miestui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, kurios vertė nustatyta 2 726,88 Lt (indeksuota vertė – 4 363 Lt). Nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais už 1,0925 ha paminėtos žemės.
Šalies argumentai
2.8.2. Pareiškėja nesutinka su tokiu atkurtos žemės įvertinimu ir mokamu kompensacijos dydžiu. Žemės sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje. Iš sprendimo akivaizdu, kad dalis šio žemės sklypo Vilniaus miestui priklausė ir iki 1995 m. birželio 1 d., dalis nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d. priklausė (duomenys neskelbtini) miestui, o po 1995 m. birželio 1 d. – Vilniaus miesto teritorijai. Pareiškėjos vertinimu, vidutiniškai 1 a žemės kaina yra ne mažesnė kaip 5 000 Lt, taigi, visos žemės vertė yra ne mažesnė kaip 546 250 Lt (109,25 arai x 5 000 Lt). Pasak pareiškėjos, 1,0925 ha žemės įvertinimas 2 726,88 Lt (indeksuota verte – 4 363 Lt) ir tokio dydžio kompensacijos sumokėjimas yra nesąžiningas, neteisingas, neprotingas, šiurkščiai pažeidžiantis žmogaus teises į nuosavybę bei teisėtus lūkesčius į teisingą atlyginimą už nusavintą nuosavybę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 daliai, taip pat prieštarauja nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių principams.
2.8.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius, nustatydamas žemės sklypo vertę, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertes bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – ir Vertės nustatymo metodika) nuostatas. Išanalizavus 2014 m. liepos 24 d. žemės vertės apskaičiavimą, kurį atliko vyr. specialistas M. P., nesuprantama, kodėl taikytas Vertės nustatymo metodikos l priedas, o ne Vertės nustatymo metodikos 4 punkto nuostatos, kodėl žemė buvo vertinama kaip žemės ūkio paskirties, o ne kitos paskirties, kodėl buvo taikomas 6.1.4. punkte nustatytas koeficientas 4, nors dalis žemės dar iki 1995 m. birželio 1 d. buvo Vilniaus miesto teritorijoje, todėl turėjo būti taikomas 6.1.1. punkte nustatytas koeficientas 8, neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra nuo 10 000 iki 30 000 gyventojų, todėl turi būti taikomas būtent 6.1.4. punktas, o ne 6.1 3. punktas, kur nustatytas koeficientas 5. Pareiškėjos nuomone, tinkamai taikant minėtos metodikos nuostatas žemės vertė, apskaičiuota pagal šią metodiką, būtų didesnė, negu nustatyta sprendime atkurti nuosavybės teises.
II
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (šis atsiliepimas laikytinas ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą) nurodo, kad skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 122–126).
1. Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
1.1. Pagal Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 1994 m. vasario 30 d. pažymėjimą Nr. 17-1059-B nustatyta, kad buvęs savininkas P. B. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus buvusiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime nuosavybės teise valdė 1,0925 ha žemės. Pagal bylos Nr. 245 dokumentų rodyklę nuosavybės teisių atkūrimo byla pradėta 2000 m. rugsėjo 1 d.
1.2. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/22-671 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ informavo R. S., kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, taip pat, kad piliečiai iki 2003 m. liepos 1 d. turi pateikti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, o vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 14 d. įsakyme Nr. 393 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylose pateiktų dokumentų tikrumo“ R. S. turi pateikti notaro patvirtintas nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 27 d. pateiktas R. S. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), nurodytas atkūrimo būdas – kompensacija.
1.3. 2006 m. spalio 5 d. parengta pažyma „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 473, pagal kurią R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0925 ha žemės.
1.4. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 8 d. rašte Nr. 49SF-(I4.49.104.)-2035 R. S. turto paveldėtojai G. S. pranešė apie nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusią nuostatą, kuri nustatė papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams priskirtą miestų teritorijoms, būdą – pinigais (tokie pranešimai išsiųsti visiems pretendentams, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą). Reaguodama į šį pranešimą, G. S. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (gautą 2012 m. balandžio 11 d.), kuriame išreikšta valia dėl atlyginimo pinigais.
1.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. spalio 4 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104.)-2031 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje pakartotinai peržiūrėjus byloje Nr. 245 esančius dokumentus nustatyta, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo pateiktas 2003 m. kovo 27 d., t. y. po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino; atsižvelgiant į tai, pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
1.6. LVAT 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-457/2014 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2476-121/2013, kuriame panaikintas NŽT Vilniaus misto skyriaus 2013 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3 ir NŽT Vilniaus skyrius įpareigotas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo G. S. procesą nuosavybės teisų atkūrimo byloje Nr. 245.
1.7. 2014 m. liepos 24 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1671 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei jų lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 priedą parengta lentelė „Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė“, pagal kurią ši vertė yra 2 726,88 Lt. Skundžiamas sprendimas priimtas 2014 m. liepos 25 d.
2. Dėl skundo reikalavimų
2.1. Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (2002 m. spalio 15 d. redakcija) nurodo, ši nuostata Atkūrimo įstatyme įtvirtino galimybę pareikšti ar pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės. Tiesiogiai numatytos galimybės piliečiui pakeisti valią dėl atlyginimo būdo nebeliko, tačiau sąvoka „valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo“ ir sąvoka „valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą“ savo turiniu nėra visiškai tapačios. Antroji sąvoka apima ne tik valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, bet ir valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo. Todėl pagal pirmiau minėtą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakciją pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią ne tik dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, bet ir dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo. Taigi, R. S. 2003 m. kovo 27 d. prašyme minima „kompensacija“ yra valios dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo pasirinkimo išreiškimas. Atlyginimo būdai nustatyti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje. Minėto prašymo padavimo metu vienintelis atlyginimo būdas už išperkamą žemę, kuri Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., kuris sietinas su kompensacija, buvo įtvirtintas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte – pinigais. Tam, kad R. S. prašyme išreikšta valia būtų vertinama kitaip, prašyme turėjo būti konkrečiau įvardytas atlyginimo būdas.
2.2. R. S. turto paveldėtoja G. S. Atkūrimo įstatyme nustatytu terminu (nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d.) 2014 m. balandžio 11 d. prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai išreikė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimą, t. y. paprašė „už valstybėje turėtą žemę atlyginti pinigais“ bei nurodė sąskaitos, į kurią pervesti pinigus, numerį. Skunde nurodomi argumentai, kad G. S. nesuprato rašto, į kurį reaguodama pateikė 2014 m. balandžio 11 d. prašymą, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos pinigais, esmės, nes yra rusakalbė, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Rašte nurodyta, iškilus klausimams ar neaiškumams yra galimybė susisiekti su NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistu, kuris atsakytų į iškilusius klausimus. Manytina, kad protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, nesuprasdamas rašto esmės, neteiktų atsakymo į jį. Tuo atveju, jeigu vis dėlto teismas manytų, kad pareiškėja buvo suklaidinta, ankstesnė valia, išreikšta dar R. S., negali būti prilyginama prašymui atkurti nuosavybės teises, atlyginant lygiaverčiu žemės sklypu.
2.3. Pareiškėjos nesutikimas su apskaičiuota valstybės išperkamo ir nesusigrąžinamo natūra nekilnojamojo turto verte (2 726,88 Lt / 789,76 Eur) grindžiamas argumentais, kad apskaičiuotas dydis yra per mažas ir pažeidžiantis Konstituciją, nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių principus ir kitas nuostatas, taip pat tuo, kad vertė apskaičiuota neteisingai taikant Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 (toliau – ir Metodika) nuostatas, kadangi vertė buvo skaičiuojama kaip žemės ūkio paskirties žemės vertė. Atsakovė remiasi Metodikos 4 punktu, nurodo, kad šioje teisės normoje naudojamas žodžių junginys „naudota žemė“, o ne „naudojama žemė“, todėl apskaičiuojant atlyginimo pinigais sumą atsižvelgiama ne į šiuo metu buvusioje savininko žemėvaldoje esančios žemės paskirtį, o į iki 1940 m. nacionalizacijos toje vietoje buvusią žemės paskirtį. Remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis; jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai; jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė litais (Metodikos 1 priedas).
2.4. Nagrinėjamu atveju buvusio savininko P. B. žemė buvo buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Byloje esančiuose archyviniuose dokumentuose nenurodyta, kad buvęs savininkas turėjo „sodybinės“ žemės, kas šiais laikais atitiktų namų valdą (kitos paskirties žemė), todėl apskaičiuojant vertę ši buvo skaičiuojama kaip žemės ūkio paskirties žemės vertė. Žemės rūšiavimo dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra, todėl žemė priskirta IV rūšiai. Metodikos priede „Buvusių Lietuvos apskričių žemės suskirstymas rūšimis ir vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė“ nustatyta, kad Vilniaus krašte vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė – 780 (Lt/ha). Taigi, padauginus sklypo plotą (l,0925 ha) iš žemės vertės (780 Lt) susidaro 852,15 Lt.
Motyvuojamoji dalis
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei priskirtos po 1995 m. birželio 1 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymui Nr. VIII-1493 (įsigaliojo nuo 1999 m. gruodžio 24 d.), taikomi Metodikos 6.2 punktas (koeficientas 0,4) ir 6.1.1 punktas (koeficientas 8). Padauginus šiuos skaičius ir gaunamas koeficientas 3,2, kurį padauginus iš 852,15 Lt galutinė vertė gaunama 2 726,88 Lt. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl netinkamo Metodikos nuostatų taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėja neteisingai supranta skundžiamo sprendimo preambulę (pirmąjį sakinį), todėl ir painiojasi dėl taikytinų koeficientų. Sprendime Nr. 49S-1151 nurodoma, kad „<...> apsvarsčiusi pilietės R. S., <...> prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko P. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,0925 ha žemės <...> iš jų<...> 1,0925 ha žemės <...> yra (duomenys neskelbtini) miestui nuo 1991-08-01 iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje <...>“ .
2.6. Pareiškėja nurodo, kad jai nepranešta apie posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Remiantis LVAT praktika, sprendžiant naikinti administracinį aktą ar ne dėl procedūrinių pažeidimų teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LVAT administracinės bylos Nr. A-14-416-05, Nr. A-492-44-13). Šiuo konkrečiu atveju pranešimo pareiškėjai neįteikimas / neišsiuntimas vertintinas kaip formalus procedūrinis pažeidimas, kuris neužkirto kelio objektyviai įvertinti visas aplinkybes. Kaip minėta, vertė apskaičiuota teisingai, sprendimas 49S-1151 parengtas atsižvelgiant į paskutinę pareiškėjos valią, išreikštą tinkama forma ir įstatymuose nustatytu terminu. Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti sprendimą Nr. 49S-1151.
2.7. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, atsirado galimybė piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Apie tokią galimybę pareiškėja informuota 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-1358 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjos G. S. atstovė advokatė Loreta Groblienė, remdamasi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, prašė pareiškėjos reikalavimus tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovė šios institucijos vyriausioji specialistė Sigita Narbutytė (2015 m. kovo 19 d. įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. 1Į-92-(1.9) (b. l. 142)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėja 2012 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriame nurodė, kad ji, teisėta R. S. turto paveldėtoja, prašo nustatyta tvarka už valstybėje turėtą žemę atlyginti pinigais (b. l. 16, 92, 127).
2. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 49GJ-5422, 2013 m. sausio 14 d. sprendime Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3) informavo pareiškėją, be kita ko, kad (b. l. 82):
2.1. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsniu, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą nustatyta tvarka buvo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d.
2.2. R. S. prašymą Nr. 31/03/20-2507 atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą pateikė 2003 m. kovo 27 d., t. y. po įstatyme nustatyto termino, o remiantis Įgyvendinimo tvarkos 11 punktu piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisų atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo sprendime. Taigi, pareiškėjai siūlytina kreiptis į teismą dėl paleisto termino prašymui pateikti atnaujinimo.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, dėl sprendimo Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3 panaikinimo, įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyriui toliau tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą byloje Nr. 245, 2013 m. liepos 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2476-121/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00554-2013-3), pareiškėjos G. S., atstovaujamos A. S., skundą patenkino: panaikino NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2013 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 49SJ-(14.49.104.)-3 ir įpareigoji NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo G. S. procesą nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 245 (b. l. 18–22, 70–74).
LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neskundžiamoje 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-457/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00554-2013-3) atsakovės apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 23–29, 53–59).
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 49S-1151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, apsvarsčiusi R. S., mirusios 2009 m. sausio 15 d., prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko P. B. (P. B.) nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,0925 ha žemės Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, 1,0925 ha yra (duomenys neskelbtini) miestui nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei R. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –1,0925 ha (vertė – 2 726,88 Lt), atlyginant pinigais už 1,0925 ha žemės (vertė – 2 726,88, indeksuota vertė – 4 363) (b. l. 9–10, 51).
5. Remiantis NŽT 2014 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 49PAŽI-24 „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, pagal sprendimą Nr. 49S-1511 dėl atkurtų nuosavybės teisių į 1,0925 h žemės plotą iš viso valstybės išperkamo ir nesusigrąžinimo natūra nekilnojamojo turto vertė – 2 726,88 Lt / 789,76 Eur (indeksuota vertė – 4 363 Lt / 1 263,61 Eur) (b. l. 12, 50).
6. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į pareiškėjos atstovės L. Groblienės 2014 m. liepos 29 d. raštą, 2014 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 49SJ-(14.49.104.)-146 „Dėl informacijos suteikimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 15, 60):
6.1. Vykdant LVAT 2014 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-457/2014, kurioje paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimas, bei tenkinant pilietės R. S. turto paveldėtojos G. S. 2012 m. balandžio 11 d. prašymą Nr. 49GF-1510, kuriame pilietė pageidavo, kad už buvusio savininko P. B. (P. B.) iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime būtų atlyginta pinigais, NŽT 2014 m. liepos 25 d. sprendime Nr. 49S-1151 pilietei R. S. atkurtos nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį, atlyginant pinigais.
6.2. 2009 m. birželio 30 d. atliktas pakartotinis iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimas, kurio metu dalyvavusių kaimo senbuvių L. U. ir S. N. parodymais bei remiantis papildomai pateiktais archyviniais dokumentais (1851 m. (duomenys neskelbtini) k. valstybės mokesčiais apmokestinamų žemės sklypų, priklausančių laisviems ūkininkams, ir pajų registru, Ūkininkų, kuriems nuosavybės teise priklauso žemė valstybinės (duomenys neskelbtini) valdose, registru, (duomenys neskelbtini) gubernijos (duomenys neskelbtini) aps. (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) ūkininkų-savininkų vardiniu sąrašu bei 1851 m. ir 1869 m. archyviniais planais) nustatyta, kad iki 1940 m nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaimas nebuvo rėžinės sistemos.
7. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 49SF-(14.49.104.)-135 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“, be kita ko, informavo pareiškėją (b. l. 136):
7.1. Seimas, siekdamas paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
7.2. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iš dalies. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
7.3. R. S. vardu priimtas sprendimas Nr. 49S-1151 atkurti nuosavybės teises už 1,0925 ha atlyginant pinigais, tačiau iki šiol minėtas sprendimas neįvykdytas. Tuo atveju, jeigu pageidaujate pasinaudoti Atkūrimo įstatyme nustatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. B. (P. B.) valstybės išperkamą žemę, turėtą Vilniaus mieste, prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, pareiškėja prašoma NŽT Vilniaus miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pareiškėja pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. NŽT pareiškėjos vardu priimtą, tačiau neįvykdytą (iš dalies įvykdytą) minėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeis administracine tvarka.
Informacija apie nustatytus laisvos žemės fondo miško plotus skelbiama viešai, t. y. su nustatytais tos kadastro vietovės, kurios teritorijoje pareiškėja pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą, laisvos žemės fondo miško plotais pareiškėja gali susipažinti NŽT teritoriniame skyriuje, taip pat interneto svetainėje www.nzt.lt.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 49S-1151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“ (b. l. 9-10, 51) yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja kelia abejones minėto administracinio akto teisėtumu dėl procedūrinių jo priėmimo pažeidimų, taip pat nesutinka su jo turiniu dviem aspektais, t. y. dėl to, kad žemė nebuvo grąžinta natūra ir kad kompensacija pinigais yra per maža.
2. Nors pareiškėjos skunde nurodoma, kad mirusi R. S. savo 2003 m. kovo 27 d. prašyme (b. l. 104) aiškiai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę lygiaverčiu žemės sklypu, teismas, įvertinęs minėtame prašyme žodį „kompinsacija“, su tuo nesutinka, nes visiškai nėra aiški mirusiosios valia, kokia forma ji pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę. Pareiškėja G. S. 2012 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriame nurodė, kad ji, teisėta R. S. turto paveldėtoja, prašo nustatyta tvarka už valstybėje turėtą žemę atlyginti pinigais (b. l. 16, 92, 127). Taigi, teismo vertinimu, byloje duomenų, kad pareiškėja pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę lygiaverčiu žemės sklypu iki skundžiamo sprendimo, nėra, todėl pareiškėjos argumentai, kad, esą, skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes jai turėjo būti žemė grąžinta natūra, nėra pagrįsti. Dar daugiau, teismas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas ir kt.) ne kartą konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimas ne natūra, o pinigais, yra atitinkantis Konstituciją. Todėl šiuo aspektu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 49S-1151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“ nėra teisinio pagrindo panaikinti.
3. Pareiškėja taip pat argumentuoja, kad kompensacija pinigais, kuri numatyta skundžiamame sprendime, yra per maža, taip pat pateikia, jos nuomone, rinkos kainas. Teismas iš karto pabrėžia, jog remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Pabrėžtina, kad kompensuojamos žemės vertė pagrįsta 2014 m. liepos 24 d. skaičiavimais (b. l. 11), kurie įforminti 2014 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 49PAŽ1-24 (b. l. 12), todėl pareiškėjos skunde pateiktos abejonės nesudaro teismui nei prielaidų, nei pagrindo abejoti vertės paskaičiavimo pagrįstumu.
4. Nors kompensuojamos žemės vertės skaičiavimai (b. l. 11) įforminti 2014 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 49PAŽ1-24 (b. l. 12), o skundžiamas sprendimas priimtas 2014 m. liepos 25 d., tačiau remiantis LVAT praktika, sprendžiant naikinti administracinį aktą, ar ne, dėl procedūrinių pažeidimų teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, procedūriniai pažeidimai nėra tokios apimties, kuri leistų pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 49S-1151 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
6. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą byloje Nr. 245: nuosavybes teises atkurti, kompensuojant lygiaverčiu žemės sklypu, o nesant tokios galimybės – perskaičiuoti žemės sklypo vertę ir sumokėti piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į realią turto vertę atlyginimo metu tėra išvestinis, todėl, nepanaikinus skundžiamo sprendimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šį reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.