Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. būdamas valstybės tarnautoju tyčia viršijo savo įgaliojimus, dėl ko didelės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, o būtent jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – NTV) tyrėju, viršijo savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 str. 6 p. suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, viršijo savo, kaip policijos pareigūno, 2000-10-17 LR policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 16 str. l d. suteiktus įgaliojimus - teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, tyčia nevykdė LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nustatytos pareigos - gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves bei užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, būtent:

jis, 2012-06-08 nuo 14.10 val. iki 14.41 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) tarnybos metu atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. atžvilgiu, siekdamas atskleisti nusikalstamą veiką ir versdamas A. V. prisipažinti nusikalstamą veiką, neturėdamas nei faktinio, nei teisinio pagrindo, tyčia panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu: ant kėdės sėdėjusiam A. V. ranka sudavė maždaug 5 kartus į veido sritį, apie 2-3 kartus į pilvą; atsinešė iš kito kabineto guminę lazdą, su kuria A. V. sudavė 3-4 kartus į pilvą, parvertė pastarąjį nuo kėdės ant žemės ir gumine lazda nemažiau 5 kartų sudavė į pilvo sritį ir maždaug tiek pat kartų į nugarą bei po porą kartų per abi kojas, - tuo savo veiksmais padarė A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, kairėje blauzdoje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, krūtinės srityje, nugaroje, odos nubrozdinimu abiejose riešuose, krūtinės srityje; taip padarė A. V. fizinę žalą ir didelę žalą jo teisėms, numatytoms LR Konstitucijos 21 ir 31 str., ir padarė didelę žalą valstybei – sumenkino policijos kaip valstybinės institucijos įvaizdį ir autoritetą bei diskreditavo policijos pareigūno vardą.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 228 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje M. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tyrėjas buvo jis, o ne V. V., jos žinion ta byla perėjo birželio 8 d., 15 val. Kuomet bendravo su A. V. ir T. G. byla dar buvo jo žinioje. Buvo gauti ikiteisminio tyrimo duomenys, kad du jauni vaikinai prisistato UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais ir renka pinigus iš senyvo amžiaus žmonių. L. A. paskambino vienu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu numeriu, buvo susitarta susitikti 13 val. Vaikinai paskambino apie 12.30 val., kad jau yra vietoje, bet buto durų niekas neatidaro. Jie, t. y. pareigūnai, greitai nuvyko į vietą ir prie laiptinės durų pamatė du vaikinus, kurie su savimi turėjo segtuvus. Jie, t. y. pareigūnai, iš karto suprato, kad čia tie vadybininkai, ir išlipo iš automobilio, prie jų priėjo, išsitraukė tarnybinius pažymėjimus ir ženklelius. Vaikinai ši karto išbalo. Jiems buvo pasakyta, kad reiks važiuoti į PK, nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jie bus įtariami sukčiavimu. L. A. paėmė už alkūnės T. G. ir jie gražiai pradėjo leistis. Jis, t. y. M. T., gražiai paėmė už alkūnės A. V., matėsi, kad pastarasis nenori niekur eiti, jis judino alkūnę, sakė, kad niekur neis, klausė, kas per nesąmonės. Įvyko žodinis konfliktas, Jis, t. y. M. T., pasakė, kad reikia važiuoti į PK, o A. V. vos nepradėjo reikalauti, kad jo apklausa būtų atlikta lauke. Jam buvo paaiškinta, kad apklausos lauke nevykdomos, medžiaga yra PK ir ten viską išsiaiškins. A. V. vėl buvo paimtas už alkūnės, tačiau vėl ganėtinai agresyviu judesiu pradėjo traukti alkūnę ir eiti į kitą pusę, kur toliau yra miškas ir jis gali bet kur pasišalinti. Tada jis, t. y. M. T., A. V. stipriau suėmė už rankos ir pabandė ją laužti, A. V. vėl aktyviai, panaudojęs jėgą tą ranką pradėjo laisvinti, ir jis, t. y. M. T., jautė, kad praranda kontrolę. Tada A. V. pradėjo mosikuoti rankomis, ranką išlaisvino, buvo pabandyta kitą ranką užlaužti. Tuo metu iš kitos pusės atbėgo S. Ž. ir čiupo A. V. už kitos rankos. Be abejo, jėga buvo panaudota, rankos buvo gana stipriai užlaužtos, tačiau jos nebuvo išsuktos, nelūžo. Tada A. V. buvo nuvestas link kapoto, jis šūkavo, bandė išsilaisvinti, tačiau buvo paguldytas ant kapoto, kur vis tiek naudojo jėgą, priešinosi, todėl buvo atremtas į jam nepatogiausią padėtį, t. y. veidu į kapotą, kojos buvo išžergtos, laikomos rankos. Tada jam buvo uždėti metaliniai antrankiai, kas juos uždėjo, nepamena, tačiau, atrodo jis, t. y. M. T., kuris juos pats vėliau ir nuėmė kabinete. T. G. ir A. V. buvo pristatyti į PK, kuris pirmas, jis, t. y. M. T., nepamena, buvo kelių minučių paklaida. Iš karto su S. Ž. ir A. V. nuėjo į 208 kabinetą, ten nuėmė antrankius ir pradėjo su A. V. bendrauti. Kabinete buvo L. A., D. B. ir A. A.. Jis, t. y. M. T., su A. V. bendravo apie 30 minučių, vartė bylą, uždavinėjo klausimus. M. T. nesipriešino, neužgauliojo, tačiau į klausimus atsakinėjo labai nenoriai. Tarnybinį pranešimą surašė S. Ž., jame tikrai buvo paminėti kovinės prievartos veiksmai, tai, kad A. V. priešinosi, kad buvo panaudoti antrankiai. Bendraujant su A. V. kabinete visada buvo L. A., jis daugiau nei pusę laiko uždavinėjo klausimus. Taip pat visą laiką buvo S. Ž., iš kabineto išėjęs buvo gal kelioms minutėms. Taip pat buvo ir D. B., jis kelioms minutėms buvo išėjęs. Jis, t. y. M. T., A. V. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, niekas kitas taip pat nenaudojo. Jie, t. y. pareigūnai, žinojo, kad bus skundai. Jis, t. y. M. T., mano, kad sužalojimai A. V. ant kojų galėjo atsirasti jį žergiant, ant krūtinės mėlynė ir paraudimas ant veido galėjo atsirasti nuo kapoto, nes naujų Škoda automobilių kapotas nėra lygus. Niekas iš pareigūnų neatlikinėjo neteisėtų veiksmų, guminės lazdos jiems nėra išduodamos, jie turi tarnybinius ginklus, antrankius ir dujas. Sąvaržos yra teisėta priemonė, tačiau A. V. buvo uždėti antrankiai. A. V. grasino, kad rašys skundus. Jis užsiminė, kad yra nepatenkintas ir aiškiai pasakė, kad jie, t. y. pareigūnai, turės problemų. Sveikata A. V. nesiskundė. Tyrėja V. V. taip pat nematė tokių dalykų, kurie yra nuotraukose, jokių dryžių pas jį nebuvo, ji matė paraudimą ant nugaros, kuris galėjo atsirasti nuo už nugaros surakintų rankų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad su draugu T. G. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos vadybininkais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai tvarkydavo tarpblokines siūles, o jis ir T. G. vykdavo nurodytu adresu, kur apžiūrėdavo sienas, paaiškindavo klientams problemas bei nurodydavo, kokia būtų darbų kaina ir, jei žmogui tikdavo, jie surašydavo sutartį. 2012-06-08 apie 13.00 val. nuvyko sekretorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur prie laiptinės prie jų priėjo trys, civiliais rūbais apsirengę, vyriškiai, iš kurių vienas atrodė 30-35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų, tamsių akių, tamsesnio gymio, apsirengęs džinsinėmis šviesiomis kelnėmis, šviesia odine striuke ir marškinėliais, antras atrodė 30-35 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, labai trumpų šviesių plaukų, apsirengęs džinsinėmis kelnėmis ir marškinėliais, o trečias atrodė 30-35 metų amžiaus, ūgio 180-185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs megztiniu ir tamsiomis kelnėmis. Pirmas apibūdintas vyriškis parodė policijos pažymėjimą ir prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu bei nurodė, kad jie yra sulaikomi dėl sukčiavimo bei liepė parodyti, kokius daiktus turi. Jie pareigūnams nesipriešino, tačiau stambus pareigūnas užlaužė jam už nugaros dešinę ranką ir taip nuvedė prie automobilio, o kiti pareigūnai nuvedė T. G. prie balto automobilio Škoda (valst. Nr. nežino) bagažinės, o jį prie priekio, kur tas pats pareigūnas jį atrėmė į automobilį ir bandė uždėti už nugaros ant rankų plastmasines sąvaržas. Pareigūnams tai padaryti iš karto nepavyko, dėl to pas jį ant rankų liko nubrozdinimai. Kiek matė, kad pareigūnas jo draugui taip pat ant rankų uždėjo tokias pačias sąvaržas. Tuomet stambus pareigūnas įsodino jį į T. G. priklausantį automobilį BMW 320, kuris stovėjo šalimais, o draugas buvo vežamas pareigūnų automobiliu Škoda. Pristačius į (duomenys neskelbtini), T. G. buvo nuvestas į budėtojų dalį, o jis - į 208-ą kabinetą, kuriame buvo 4 ar 5 pareigūnai, tiksliai kiek pastarųjų buvo nepamena, nes jį pravedė pro šį kabinetą, į kitą kambariuką, kur aukščiau minėti trys pareigūnai paaiškino, kad jis yra įtariamas sukčiavimu, vertė prisipažinti, kad darė nusikalstamą veiką, nurodydami, jog jis namuose spausdina sutartis ir į paaiškinimus, kad jis nieko nežinojo, jog įmonėje, kurioje dirba, yra sukčiaujama, pastarieji netikėjo. Tada vienas iš šių pareigūnų, kuris sulaikymo metu jam parodė policijos pažymėjimą, jam sėdint ant kėdės, ranka sudavė maždaug 5 (kiek tiksliai kartų nepamena) smūgius į veido sritį ir po to apie 2 ar 3 kartų į pilvą. Po to šis pareigūnas išėjo iš kambariuko ir atsinešė guminę lazdą, su kuria sudavė 3 ar 4 kartų jam į pilvą. Nuo skausmo jis rankomis užsidengė pilvą ir susirietė. Tuomet tas pats pareigūnas parvertė jį nuo kėdės ant žemės ir gumine lazda 5 ar daugiau kartų sudavė jam į pilvo sritį bei maždaug tiek pat kartų į nugarą, porą kartų į kairiąją koją ir porą kartų į dešinę koją. Tuo metu rankomis jis buvo užsidengęs galvą, kad per ją nebūtų smūgiuojama. Bandant jam keturioms atsistoti nuo žemės, šis pareigūnas tarp savo kelių suspaudė jo galvą, neleisdamas pajudėti ir taip laikė apie 10 sekundžių, o po to paleido. Daugiau prieš jį niekas smurto nenaudojo. Atsikėlus jam nuo žemės, po kelių minučių pareigūnas nuvedė jį į laikino sulaikymo patalpą, kur kitoje sulaikymo patalpoje buvo uždarytas T. G., kurį pareigūnas išsivedė. Budėtojų dalyje jis pareigūnams nesiskundė, jog prieš jį buvo smurtaujama ir greitosios medicininės pagalbos (toliau – GMP) iškviesti neprašė. Po dviejų valandų pareigūnas jį nuvedė pas tyrėją V. V., kuri jį apklausė specialiuoju liudytoju ir po apklausos tiek jis, tiek T. G. buvo paleisti. Apklausos metu tyrėja V. V. matė jo kraujosruvas ant veido ir paklausė, kas atsitiko. Jis papasakojo, kad policijos komisariate buvo sumuštas pareigūno. Tuomet tyrėja paaiškino, kad dėl sumušimo jis turi teisę parašyti pareiškimą, tačiau to apklausoje tyrėja neužfiksavo. Taip pat iškviesto GMP jis neprašė ir šios tyrėjos, nes tuo metu dar buvo šoke ir nelabai skaudėjo sumuštas vietas. Tik važiuojant namo, pradėjo nuo suduotų smūgių skaudėti visą kūną, todėl atvykęs į Kauną, tą patį vakarą nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas medikų ir paleistas namo. Po to jis dėl kūno sužalojimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, tik dėl kūno sužalojimo mąsto nustatymo 2012-06-11 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) prie LR teisingumo ministerijos (toliau – TM) Kauno skyrių, kur gavo specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad jam nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po sulaikymo, kitą dieną jis vėl atvyko į minėtą policijos komisariatą pas tyrėją V. V. atiduoti dokumentų. Policijos komisariate ant 208-o kabineto durų pamatė lentelę su užrašu, kad šiame kabinete dirba vyriausiasis tyrėjas L. A., tyrėjai M. T., A. A., A. B. ir S. Ž.. Šiuos duomenis jis nusirašė, tačiau pareigūno, kuris konkrečiai prieš jį smurtavo, duomenų nežino, tačiau pamena, kaip pastarasis atrodo ir tikrai gali atpažinti. Einant pas tyrėją V. V., minėtą pareigūną matė prie policijos komisariato. Dėl patirto fizinio smurto jis prašo pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 3-5).

Papildomai teisiamajame posėdyje A. V. parodė, kad M. T. jį sulaikė prie daugiabučio laiptinės, ten paėmė dokumentus, užlaužė ranką ir nuvedė prie automobilio galo, kur bandė rankas segti sąvaržomis, bet jam nesisekė. Prieš įsodinimą jis, t. y. A. V., nesipriešino, nesipriešino ir po to. Į galvą jam, t. y. A. V., buvo smūgiuojama delnu 4-5 kartus, smūgiavo M. T.. Vėliau sekė smūgis į pilvą iš kumščio. Tada buvo trumpa pertraukėlė, M. T. kažko paklausė, nuėjo į šalia esantį kambariuką atsinešti lazdos. Tada prasidėjo smūgiai su lazda, pradžioje buvo trenkta į koją, tada per nugarą, paskui nustūmė ant žemės ir buvo smūgių kruša, trankė per kojas, buvo daug smūgių su lazda. Sužalojimai ant rankų galėjo atsirasti kai kelis kartus bandė uždėti sąvaržas, jos buvo skaidrios spalvos, tai tikrai nebuvo antrankiai. Po pirmų smūgių 208 kabinete jis, t. y. A. V., prašė advokato, bet buvo atsakyta, kad advokatas lauks Lukiškėse. Teisė turėti advokatą ir neduoti parodymų jam nebuvo išaiškinta. Tyrėja pasakė, kad jis yra specialus liudytojas, kad yra įtariamasis, nesakė. Jis, t. y. A. V., buvo visas sumuštas, negalėjo išsitiesti, bet bijojo kažką pasakyti, nes bijojo dar labiau gauti. V. V. paklausė kas nutiko, jai pasakė, kad mušė, pakėlė marškinėlius, parodė mėlynes, tačiau tyrėja neklausė, kas tai padarė, ji nesigilino. Jis, t. y. A. V., pasakė, kad tai padarė pareigūnai, tačiau ji nesigilino. Paklausus ką daryti tyrėja pakreipė galvą ir pasakė, kad jis gali važiuoti į ligoninę arba rašyti skundą. Būdamas kameroje jis, t. y. A. V., bijojo kam nors prasitarti, kad dar labiau nemuštų. Jis, t. y. A. V., po įvykio ilgai negalėjo išsimiegoti, gėrė raminamuosius vaistus, buvo prasidėjęs nervinis „tikas“, jis negalėjo jaustis saugiau, jautė fizinį skausmą, gerą mėnesį negalėjo normaliai atsisėsti. Prašo priteisti 20 000 Lt.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos vadybininku. Toje pačioje įmonėje dirba A. V.. Jų darbas pagal užsakymus važiuoti pas klientus ir apžiūrėti, kokius reikia atlikti remonto darbus bei nurodyti šių darbų atlikimo kainas. 2012-06-08 apie pietus (tiksliai datos nepamena) jis su A. V. susiskambino su klientu (jo duomenų nežino), kad apžiūrėtų, kokius remonto darbus reikia pas pastarąjį bute atlikti. Klientas nurodė, kad jie gali atvažiuoti ir apžiūrėti būtą. Tuomet jis su A. V. nuvažiavo pas šį klientą į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (buto numerio nepamena), tačiau buto durų niekas neatidarė. Jie vėl susiskambino su minėtu klientu, kuris nurodė, kad tuoj bus vietoje. Jis su A. V. nuėjo laukti į lauką. Stovint kieme prie laiptinės, iš dešinės pusės priėjo trys civiliais rūbais apsirengę vyriškiai, iš kurių vienas atrodė apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs džinsinėmis tamsiai mėlynomis kelnėmis ir pilkos spalvos marškinėliais, kitas atrodė apie 40 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, liesesnio kūno sudėjimo už aną, ilgesnių tamsių žilstelėjusių garbanotų plaukų, apsirengęs džinsinėmis mėlynomis kelnėmis ir tamsiais marškinėliais, trečias atrodė apie 40 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, apsirengęs džinsinėmis kelnėmis ir tamsiais marškinėliais. Pats pirmas apibūdintas vyriškis, kuris iš jų trijų buvo agresyviausias, parodė policijos pažymėjimą ir pasakė, kad pastarieji yra iš kriminalinės policijos bei nurodė, jog jie su remonto darbais prisižaidė. Tuomet tas pats pareigūnas užlaužė jam kairę ranką ir liepė eiti kartu su juo. Buvo nuvestas už 10 metrų, prie stovinčio baltos spalvos automobilio Škoda, ant kurio priekinio dangčio pareigūnas jį pusiau paguldė, užlaužė abi rankas už nugaros ir jas užveržė ne antrankiais, o plastmasine sąvarža. Kai pareigūnas veržė su sąvarža rankas, jis nuo automobilio dangčio pakėlė galvą ir pamatė prie šio automobilio bagažinės stovintį A. V., kuriam kiti du pareigūnai taip pat norėjo suveržti rankas sąvarža, tačiau šiems nesigavo. Jis nematė, kaip minėti du pareigūnai prie automobilio vedė A. V.. Tuomet jį sulaikęs pareigūnas liepė nuleisti jam galvą ant automobilio dangčio ir nurodė nejudėti, o pats nuėjo prie anų dviejų pareigūnų ir šiems padėjo A. V. uždėti ant rankų sąvaržą. Tas pats pareigūnas paklausė, su kokiu automobiliu jie atvažiavo. Jam atsakius, kad atvažiavo su jo motinai priklausančiu automobiliu BMW 320 D, kuris stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. Šis pareigūnas jį nusivedė prie šio automobilio, ant kurio priekinio dangčio vėl jį paguldė, o pats garsiai pradėjo tartis su kolegomis, kaip juos pristatys į policijos komisariatą. Tuomet jį sulaikęs pareigūnas rakteliais, kuriuos po sulaikymo apžiūrėdamas iš jo paėmė, atrakino automobilio BMW 320D dureles ir pasodino jį priekyje keleivio pusėje, o kiti du pareigūnai atvedė A. V., kurį pasodino automobilio gale. Tas pats agresyvus pareigūnas vairavo automobilį BMW 320 D, o kiti du pareigūnai važiavo savo automobiliu Škoda. Išvažiavus iš kiemo, už namo, šis pareigūnas sustojo, atidarė dureles ir liepė jam išlipti iš automobilio bei sėsti ant „bortelio“. Jam taip padarius, šis pareigūnas pradėjo grasinti, kad „pagavo“ jų firmą, jog dabar kalės 5 metus Lukiškių kalėjime. Tuomet prie jų privažiavo minėti du pareigūnai, kurie su savo automobiliu jį pristatė į (duomenys neskelbtini), o A. V. buvo pristatytas automobiliu BMW 320D. Policijos komisariate pareigūnai nusivedė A. V. į antrą aukštą, o jį nuvedė į budėtojų dalį, kur nukirpo sąvaržas ir uždarė į laikino sulaikymo patalpą. Po dviejų valandų vienas iš aukščiau minėtų pareigūnų, tačiau kuris nepamena, atvedė A. V. ir pastarąjį uždarė į kitą sulaikymo patalpą. Kol pareigūnai tarp savęs aiškinosi, A. V. pasakė, kad jis (T. G.) užsidengtų galvą, nes pats gavo su gumine lazda. Tuomet pareigūnas jį nuvedė į antrame aukšte esantį kabinetą (Nr. nepamena), kuriame sėdėjo aukščiau minėtas agresyvus pareigūnas ir nurodė, kad įmonė, kurioje jis dirba, prisidarė, jog žino, kaip yra sukčiaujama ir pan. Taip pat šis pradėjo grasinti, kad jį „pasodins“ į kalėjimą, o po to liepė, sakyti visą tiesą, kaip iš tikro buvo ir tada jam nieko nebus ir galės draugiškai bendrauti. Jam paaiškinus visą situacija apie savo darbą, šie pareigūnai nuvedė jį prie jo motinos priklausančio automobilio ir jį apžiūrėjo. Vienas iš šių pareigūnų užpildė kažkokį dokumentą, kurį davė pasirašyti. Tuomet jį nuvedė vėl į laikino sulaikymo patalpą, tačiau ten buvo neilgai, nes buvo nuvestas į antrą aukštą pas tyrėją (jos duomenų nepamena), kuri jį apklausė specialiuoju liudytoju. Po apklausos tyrėja liepė palaukti koridoriuje, o tuo metu pas ją į kabinetą buvo atvestas A. V., kuris po apklausos taip pat buvo paleistas. Išvažiavus iš policijos komisariato ir jiems važiuojant į Kauną, A. V. parodė jam žaizdas, t. y. ant kairės akies buvo kraujosruva, ant vienos rankos (dešinės ar kairės nepamena) nuo antrankių buvo gilūs įspaudimai, ant pilvo matėsi didelis nubrozdinimas, o ant nugaros taip pat buvo nubrozdinimas. A. V. paaiškino, kad pareigūnas ranka trenkė jam per veidą, kumščiu trenkė į pilvą, o po to su gumine lazda į pilvo presą. Tuomet nuvertė pastarąjį nuo kėdės ant žemės ir spyrė į nugarą. Jis nepamena, ar A. V. minėjo, kuris pareigūnas prieš jį taip smurtavo. Sulaikymo metu nei jis, nei kiek matė, A. V. pareigūnams nesipriešino (b. l. 85-87).

Papildomai teisiamajame posėdyje T. G. parodė, kad jį paguldė vienas pareigūnas, o kiti du nusivedė A. V., kuriam užlaužė ranką. Juos sulaikė tada, kai išėjo iš laiptinės, priėjo trys pareigūnai (pažymėjimo, ženkliuko neparodė), sakė parodyti dokumentus, parodžius jie užlaužė rankas ir vedėsi. Nuo pareigūnų jie nebėgo. Su juo, t. y. T. G., pareigūnai elgėsi agresyviau. Kai jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą, po maždaug 2 valandų buvo atvestas A. V.. Pareigūnas, atvedęs A. V., nuėjo pas budėtoją, jie kažką kalbėjo, A. V. tuo metu pasakė „tik užsidenk galvą, nes aš gavau iš banano, muša“. Vėliau jį nuvedė į antrą aukštą, į apklausos kabinetą, jo atžvilgiu buvo naudojama psichologinė prievarta, jam sakė, kad viską žino, išaiškino, kad ilgai sėdės, norėjo viską ant jų, t. y. T. G. ir A. V., suversti. Psichologinė prievarta taip pat buvo vartojama ir tada, kai juos sulaikė prie laiptinės, kai važiavo su pareigūnais, pastarieji sakė „nemeluok, viską žinom kaip yra, vis tiek į Lukiškes važiuosi“. Galima sakyti, kad psichologinė prievarta buvo naudojama tris kartus ir visada buvo paminėtos Lukiškės. Pareigūnų kabinete jis, t. y. T. G., išbuvo apie valandą, paskui su pareigūnais nuėjo prie jo automobilio, kuris jau buvo iškraustytas. Jam, t. y. T. G., nebuvo išaiškintos teisės, kad gali turėti gynėją. Jis sakė tyrėjai, kad reikia advokato, tačiau jam buvo pasakyta, kad nereikia, kad jis apklaustas kaip specialus liudytojas. Kai išėjo A. V. jam buvo kažkas blogai, jis šiek tiek šlubčiojo, sakė, kad skauda nugarą, norėjo kuo greičiau išvažiuoti. Nuvažiavus apie 10 km A. V. parodė nubrozdinimą prie krūtinės, ant nugaros, rankose nuo sąvaržų buvo gan gilus nubrozdinimas, net kraujas bėgo, kairė akis buvo pamušta, lyg iš kumščio būtų gavęs. Jam, t. y. T. G., jokių sužalojimų padaryta nebuvo. Sulaikymo metu A. V. nesipriešino, kas buvo liepta, tą ir darė. Jis, t. y. T. G., mano, kad prieš A. V. buvo naudojamas smurtas, nes jis įėjo pirmas į kabinetą, pareigūnai norėjo viską sužinoti (b. l. 232-235).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad M. T. yra jos kolega, santykiai darbiniai, A. V. yra spec. liudytojas jos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Birželio 8 d., jos budėjimo metu, buvo sulaikyti asmenys ir jai teko juos apklausti. T. G. buvo apklaustas pirmas, po to – A. V.. A. V. sėdėjo priekyje jos kairiu šonu, ji pastebėjo paraudimą, klausė, kas atsitiko. Jis nuėjo, pažiūrėjo į veidrodį ir pasakė „tai matosi, taip sumušė komisariato pareigūnai“. Buvo toks paraudimas, kuris būna atsigulus, nedidelis. Jam buvo pasakyta, kad jis turi teisę skųsti pareigūnų veiksmus, taip pat buvo pasiūlyta medicinos pagalba, tačiau jis atsisakė, sakė, kad vis tiek nieko nebus. Taip pat A. V. pakėlė marškinėlius, matėsi paraudimas nugaroje (kraujosrūva to nepavadintų), maždaug delno dydžio. Ji, t. y. V. V., guminės lazdos neturi, jos duodamos viešosios tvarkos pareigūnams. Ar lazdos duodamos operatyviniams darbuotojams ji nežino. A. V., T. G. buvo išaiškintos jų teisės, ji suprato, jog advokatų jie nepageidavo. Kada jie tiksliai buvo atvežti į PK ji nepamena, tačiau jau gal nuo 12 val. ji žinojo, kad komisariate yra asmenys, su kuriais reikės dirbti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jo darbo vieta policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), į kurį įėjus dirba to paties skyriaus pareigūnai S. Ž. ir A. B.. Šis kabinetas suskaidytas dar į du mažesnius kabinetus, iš kurių viename dirba jis ir A. A., o kitame prie langų – M. T. ir L. A.. 2012 m. birželio mėn. pradžioje po pietų (tiksliai datos ir laiko nepamena) M. T. ir L. A. sulaikė du vaikinus (jų duomenų nežino), kurie buvo įtariami sukčiavimu, t. y., kad šie asmenys sudarinėjo fiktyvias sutartis su žmonėmis. Kiek pamena, kad jam įėjus į 208-ą kabinetą, jame M. T. ir L. A. jau bendravo su vienu iš sulaikytųjų asmenų. Po to į kabinetą buvo atvestas kitas sulaikytasis vaikinas. Pareigūnai su šiais asmenimis bendravo paeiliui, tačiau ne savo kabinete, o S. Ž. ir A. B. darbo vietoje, tačiau nepamena, ar tuo metu buvo pats S. Ž.. Kiek matė, pirmas apklausiamas vaikinas į klausimus atsakinėjo nenoriai ir buvo įžūlus, o antras vaikinas su pareigūnais bendravo normaliai ir iš karto atsakydavo į užduotus klausimus. Kadangi tuo metu jis buvo ką tik atėjęs dirbti į šį policijos komisariatą ir, kaip pareigūnui, jam buvo įdomu, kokiu būdu šie vaikinai sukčiauja, jis taip pat uždavė po vieną klausimą apie įmonės veiklą, tačiau bendravo labai trumpai. Jis ne visą laiką buvo kabinete, kai pareigūnai bendravo su šiais sulaikytaisiais asmenimis. Kiek jis matė, kad M. T. ir L. A. su minėtais vaikinais bendravo normaliai, jokio psichologinio ir fizinio smurto prieš pastaruosius nenaudojo. Jis nepamena, kiek laiko pareigūnai bendravo su minėtais vaikinais, ar 10 min., ar pusvalandį, ar daugiau. Taip pat nežino, kokie veiksmai buvo atliekami vėliau su minėtais vaikinais. Jis nepastebėjo, kad ant šių asmenų veidų ir neuždengtų drabužiais kūno vietų būtų kokių nors sužalojimų. Į klausimas, ar M. T. ir L. A. turi specialiąsias priemones - gumines lazdas, atsakė, kad nežino bei nepastebėjo guminių lazdų šių pareigūnų darbo vietoje (b. l. 100-101).

Papildomai teisiamajame posėdyje D. B. parodė, kad jo darbo vietos durys atidarytos ir jeigu jis sėdi savo vietoje, mato, kas vyksta. Kiek buvo bendraujama, niekas nei fizinio, nei psichologinio smurto nenaudojo. Su apklausiamais asmenimis bendravo M. T. ir L. A.. Ar matė, kaip buvo atvestas A. V., jis, t. y. D. B., pasakyti negali, atrodo, kai pirmą kartą pamatė, jis sėdėjo. Po įžūlaus A. V. elgesio konfliktas su M. T. nekilo, visiems buvo juokinga, kad asmenys, pristatyti su dokumentais, įrodančiais sukčiavimą, dar bando išsisukti (b. l. 237-238).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad M. T. pažįsta, jie kartu dirba. Birželio 8 d., apie pietus buvo pristatyti asmenys dėl sukčiavimo. Kabinete buvo M. T., L. A., D. B., S. Ž., kas konkrečiai bendravo su A. V., pasakyti negali. A. V. elgėsi stačiokiškai, tačiau konflikto tarp jo ir M. T. nebuvo, buvo kalbama apie bendras aplinkybes. Ar 2012-06-08 galėjo būti atnešta guminė lazda į kabinetą jis netikrino, tų lazdų jie niekada neturėjo. M. T. tarnybinius daiktus – ginklus, bylas laiko seife, prie jo priėjusio, kol buvo kabinete, M. T., nematė (b. l. 239-240).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. A. parodė, kad M. T. pažįsta, jie kartu dirba. Sulaikant A. V. ir T. G., parodžius tarnybinį pažymėjimą A. V. pradėjo prieštarauti, rėkė, kad neis, neleido užlaužti rankų. Rankas reikėjo užlaužti, nes jis jomis mosikavo, lyg tai bandė išeiti. Jis, t. y. L. A., uždėjo T. G. antrankius ir nusivedė jį prie automobilio, tuo metu kolegos sulaikinėjo A. V.. Pastarasis iš karto pareiškė, kad taip nepaliks, skųsis, rodė, kad jam sužalotas veidas, sakė, jog turi pažįstamų policijoje. Atvažiavus į PK T. G. buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpą, o A. V. – į kabinetą Nr. 208. Kabinete buvo M. T., S. Ž., D. B., A. A., buvo bendraujama apie bylos aplinkybes. Kaip M. T. bendravo su A. V. jis, t. y. L. A., girdėjo, bendravimas buvo dalykinis, A. V. melavo, bandė vienaip atsakyti į klausimus, paskui – kitaip. Jis, t. y. L. A., mano, kad sužalojimai A. V. galėjo būti padaryti sulaikymo metu, nes pats juos rodė automobilyje. A. V. buvo atremtas ant kapoto, M. T. buvo jį prispaudęs, tačiau, kiek matė, jis nebuvo nukritęs. Prieš A. V. M. T. ir S. Ž. panaudojo fizines prievartos priemones, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius, prispaudė prie automobilio variklio dangčio, jeigu asmuo prišinasi jiems, t. y. pareigūnams, galima naudoti spec. priemones. Automobilyje A. V. automobilyje rodė paraudimą, sakė „va čia žiūrėkit ką jūs darot“, tai nebuvo kraujosruva, paraudimas galėjo atsirasti kai jis buvo paguldytas ant kapoto. Jis, t. y. L. A., kabinete Nr. 208 buvo visą laiką, su A. V. vyko dalykinis pokalbis, tokio laikotarpio, kad patalpoje būtų M. T. ir A. V., o nebūtų jo, t. y. L. A., nebuvo (gal tik trys sekundės, kai ėjo pasiimti telefono), jis patalpoje buvo nuo A. V. atvedimo iki išvedimo. Apklausos metu M. T. prie savo metalinio seifo nėjo (b. l. 240-244).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. Ž. parodė, kad M. T. pažįsta, jie kartu dirba. Pagal gautą operatyvinę informaciją tarnybiniu automobiliu buvo nuvykta sulaikyti asmenų, įtariamų sukčiavimu. Suradus asmenis jiems buvo pristatyta, paaiškinta situacija, pasiūlyta vykti į PK. Vienas iš sulaikomų asmenų – A. V., nesutiko su jų, t. y. pareigūnų, teiginiais, nesutiko vykti į PK, T. G. neprieštaravo. Jis, t. y. S. Ž., su L. A. vedė T. G., o M. T. liko su A. V.. Bevedant jis, t. y. S. Ž., išgirdo triukšmą, atsisuko ir pastebėjo, kad A. V. priešinasi M. T., nori išvengti sulaikymo, todėl buvo panaudota jėga, asmuo buvo paguldytas ant kapoto. Sužalojimai A. V. galėjo atsirasti sulaikymo metu, nes buvo panaudota jėga, žmogus buvo prispaustas, uždėti antrankiai, kojos pražergtos, buvo sudaroma situacija, kad žmogus negalėtų priešintis. Jis, t. y. S. Ž., to, kad M. T. būtų sudavęs A. V. į veidą ar per nugarą, nematė. Preskėčiant kojas būna smūgiai iš vidinės kojų pusės kojomis, M. T. spyrė A. V. kojomis. Kabinete Nr. 208 jis, t. y. S. Ž., guminių lazdų nėra matęs. Jam esant kabinete smurtas naudojamas nebuvo, iš kabineto jis buvo išėjęs ne ilgiau kaip 5 minutėms (b. l. 244-246).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė Z. M. patvirtino savo išvadą ir parodė, kad jeigu nuo antrankių ant riešų lieka žymės tai bus du trauminiai poveikiai. Jeigu asmuo, kuris yra sužalotas, spaudžiamas prie kieto daikto, šiuo atveju prie automobilio dangčio, gali atsirasti kraujosruvos. Sužalojimai visumoje nebūdingi savigynai. Nukentėjusysis prieš apžiūrą paaiškino, kad 2012-06-08, apie 14 val., PK jį sumušė policijos pareigūnas, su delnu trenkė į veidą, kumščiu į pilvo sritį, krūtinę, su gumine lazda trenkė į krūtinę, nugarą ir kairę koją, nustūmė nuo kėdės ir parvertė ant grindų, tada vėl mušė gumine lazda, spyrė su koja į nugarą. Jai, t. y. Z. M., abejonės, kad nukentėjusysis meluoja, nekilo, žmogus viską pasakė konkrečiai. Tyrimo duomenys neprieštaravo aplinkybėms, kurias nurodė nukentėjusysis. Galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti porą valandų vėliau, neatmetami. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiais, lazda ir kietu buku daiktu, nuo paguldymo tokie sužalojimai tikrai negalėjo atsirasti. Galėjo būti suduota priekine guminės lazdos dalimi, tačiau tai galėjo būti bet koks pailgos formos daiktas, nebūtinai guminė lazda. Sužalojimai aukščiau juosmeninės dalies ir žemiau menties nebūdingi suduodant smūgius kumščiu arba koja.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. P. parodė, kad M. T. yra jo kolega, santykiai darbiniai. Birželio 8 d., pietų metu, A. V. buvo pristatytas į PK kaip įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Vėliau su juo dirbo tyrėja. Taip pat su juo dirbo M. T., S. Ž. ir L. A.. Jis, t. y. Ž. P., matė, kai A. V. buvo pristatytas į PK, jokių sužalojimų nematė, nusiskundimų nebuvo. Kai A. V. išeidinėjo iš PK jis, t. y. Ž. P., matė, jis nesiskundė, kad yra sumuštas, dėl to nesikreipė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Š. parodė, kad M. T. pažįsta, jie kartu dirba. Birželio 8 d., darbo metu, kažkoks darbuotojas pristatė A. V. kaip įtariamą nusikaltimo padarymu. Jis, t. y. D. Š., A. V. priėmė, apžiūrėjo, ar neturi neleistinų daiktų ir jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Darbo eigoje, po kelių valandų, ji buvo išleistas į apklausą pas tyrėją. Jis, t. y. D. Š., dirba beveik 17 metų, visada apžiūri žmogų vizualiai, kad nebūtų jokių sužalojimų, jeigu asmuo kuo skundžiasi, jam iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Ant A. V. jis jokių sužalojimų nematė ir pastarasis niekuo nesiskundė. Jeigu atvykęs asmuo nėra sužalotas, o išvykstant sužalojimai atsiranda jis, t. y. D, Š., surašo tarnybinį pranešimą. Ar. A. V. buvo pristatytas su antrankiais ar sąvaržom, nepamena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Č. parodė, kad jis matė, kaip prie namų policijos pareigūnai kažką sulaikinėjo. Jis vaikščiojo su šuniu ir pamatė, kad prie laptinės stovi jaunimas, prie jų priėjo trys asmenys, du nuėjo į šoną, o vienas vedė kitą už parankės, nusivedė į šoną, privedė prie automobilio, paguldė, pradėjo dėti antrankius. Vienas pradėjo muistytis, bandė ištrūkti, kiti du jį sučiupo, paguldė ant kapoto, praskėtė kojas ir uždėjo antrankius (juos matė, jie buvo metaliniai). Sulaikymą jis, t. y. R. Č., stebėjo nuo pradžių. Jis, t. y. R. Č., anksčiau dirbo greitojo reagavimo rinktinėje Aras, sulaikymai buvo jo kasdienybė. Pareigūnai jo ateiti nekvietė, jis atsitiktinai susitiko su pareigūnu parduotuvėje, pareigūnas paklausė, ar jis pamena įvykį ir, jeigu reiktų, ar sutiktų paliudyti. Jis, t. y. R. Č., sutiko. Viso sulaikymo metu pareigūnai įtariamųjų pagaliais ar guminėm lazdom, kumščiais nedaužė, nespardė.

Iš Kauno klinikinės ligoninės 2012-06-08 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. V. buvo nustatyti nubrozdinimai ir sumušimai galvos, krūtinės, dešinės pusės nugaros, krūtinės, kairio kelio, dešinės pusės šonkaulio srityse (b. l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1471/12(02) matyti, kad A. V. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairėje blauzdoje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, krūtinės srityje, nugaroje, odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, krūtinės srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1635/12(02) matyti, kad A. V. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, gairėje kojoje, dešinėje kojoje, krūtinės srityje, nugaroje, odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, dešiniajame žaste, krūtinės srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2012-06-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Pailgos formos poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, kairėje kojoje galėjo būti padarytos kietu buku daiktu, kuo galėjo būti guminė lazda. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra (b. l. 22-23).

Iš 2012-06-27 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. atpažino M. T. kaip pareigūną, kuris 2012-06-08 policijos komisariate prieš jį naudojo fizinį smurtą (b. l. 24-27).

Iš 2012-06-27 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. atpažino S. Ž. kaip pareigūną, kuris 2012-06-08 jį sulaikė ir matė, kaip policijos komisariate kitas pareigūnas prieš jį naudojo fizinį smurtą (b. l. 28-31).

Iš 2012-06-27 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. atpažino L. A. kaip pareigūną, kuris 2012-06-08 jį sulaikė ir matė, kaip policijos komisariate kitas pareigūnas prieš jį naudojo fizinį smurtą (b. l. 32-35).

Iš (duomenys neskelbtini) viršininko A. K. 2012-07-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad to paties skyriaus pareigūnams M. T., L. A., S. Ž., A. B., D. B. ir A. A. specialiosios priemonės – guminės lazdos neišduotos (b. l. 44).

Iš 2012-07-19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas PK patalpose, antrame aukšte, (duomenys neskelbtini), prie langų esantis kabinetas, išskyrus jame buvusius užrakintus tris seifus ir metalinę spintelę. Daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nepastebėta. Apžiūros metu dalyvavęs to paties komisariato NTS viršininkas A. K. nurodė, kad apžiūrėtame kabinete dirba pareigūnai M. T. ir L. A. (b. l. 45-50).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2012-06-11 Vilniaus aps. VPK kanceliarijoje registruotas Nr. 10-G-10612 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, kad 2012-06-09 Kauno traumų punkto gydytoja K. pranešė, jog 2012-06-08 apie 21.05 val. į šį skyrių kreipėsi A. V., kuris paaiškino, kad 2012-06-08 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) PK buvo sumuštas pareigūnų. Jam buvo diagnozuotas odos nubrozdinimai. Po medicininės apžiūros A. V. buvo paleistas namo (b. l. 51-52).

Iš pranešimo apie pristatytus asmenis matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje, 2012-06-08 13.07 val. į (duomenys neskelbtini) PK buvo pristatytas T. G., kuris 17.00 val. paleistas, ir 14.10 val. – A. V., kuris 18.42 val. paleistas (b. l. 54-57).

Gavus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. N. leidimą, susipažinta su ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarytos reikiamų dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad 2012-05-31 (duomenys neskelbtini) PK pagal A. Z. protokolą – pareiškimą pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d., kad 2012-05-11 apie 11.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo du vaikinai, prisistatę esantys iš Karoliniškių seniūnijos, sutarties dėl namo lauko sienų remonto pasirašymo. Ji sumokėjo 600 Lt avansą, tačiau remontai atlikti nebuvo ir pinigai negrąžinti.

2012-06-08 (duomenys neskelbtini) PK NTS tyrėjas S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-06-08 12.50 val. jis kartu su vyresniuoju tyrėju L. A. ir tyrėju M. T. sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė: 13.07 val. - T. G. ir 14.10 val. - A. V.. Sulaikymo metu namo, esančio (duomenys neskelbtini). pasipriešino, todėl prieš pastarąjį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir specialiosios priemonės – antrankiai.

2012-06-08 nuo 15.40 val. iki 17.10 val. (duomenys neskelbtini) PK NTS tyrėja V. V. apklausė kaip liudytoją (BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais) T. G. ir nuo 17.20 val. iki 18.00 val. A. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (b. l. 59-78).

Iš Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus tyrėjos A. A. 2012-06-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo peržiūrėtas 2012-06-08 vaizdo ir garso įrašas, užfiksuotas video kameromis (duomenys neskelbtini) PK budėtojų dalies patalpose. Įraše matyti: 13.41 val. į budėtojų dalį pareigūnas, žilų plaukų, atveda vaikiną (toliau – vaikinas 1), kuriam uniformuotas pareigūnas su žirklėmis nukerpa surakintas už nugaros rankas ir pastarąjį uždaro už grotuoto aptvaro. 14.41 val. į budėtojų dalį neuniformuotas pareigūnas, tamsių trumpų plaukų atveda, vaikiną (toliau – vaikinas 2), kuriam atliekama paviršutinė apžiūra, paimami pastarojo daiktai ir jis uždaromas į laikino sulaikymo patalpą. 17.43 val. uniformuotas pareigūnas iš laikino sulaikymo patalpos išleidžia vaikiną 2 ir jie nueina. Vaizdo įraše jų nematyti. 19.14 val. į budėtojų dalį ateina civiliais rūbais apsirengusi pareigūnė su vaikinu 2, kuriam grąžina daiktus ir 19.23 val. jie abu su vaikinu 1 išeina iš policijos komisariato. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad policijos komisariato budėtojų dalyje prieš vaikinus 1 ir 2 būtų naudojamas fizinis smurtas bei ant pastarųjų sužalojimų šiame įraše nematyti (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad M. T. piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo suteiktus įgaliojimus, dėl to didelės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK patalpose kaltinamasis M. T. panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai nustatyta nukentėjusiojo A. V., liudytojų T. G., V. V. parodymais ir specialisto išvadomis. Nors teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. B., S. Ž. parodė, kad M. T. fizinio smurto prieš A. V. nenaudojo, tačiau taip pat nurodė, kad kabinete su M. T. buvo ne visą laiką, buvo iš jo išėję, todėl remiantis jų parodymais, negalima teigti, kad smurtas nebuvo naudojamas. Iš liudytojo L. A. parodymų matyti, kad jis visą laiką, kol A. V. buvo apklausiamas, kabinete buvo kartu su M. T. ir pastarasis nukentėjusiojo atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi L. A. yra kaltinamojo M. T. bendradarbis. Liudytojas R. Č. parodė, kad jis matė, kaip pareigūnai sulaikinėjo A. V., pareigūnai nukentėjusiojo pagaliais ar guminėm lazdom nedaužė, nespardė, tačiau teismas šių parodymų nevertina, kadangi kaltinamajam nusikalstama veika inkriminuojama dėl piktnaudžiavimo tarnyba pristačius A. V. į policijos komisariatą o ne sulaikymo metu.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad policijos komisariate, jam sėdint ant kėdės, M. T. ranka sudavė maždaug 5 (kiek tiksliai kartų nepamena) smūgius į veido sritį ir po to apie 2 ar 3 kartus į pilvą. Po to šis pareigūnas išėjo iš kambariuko ir atsinešė guminę lazdą, su kuria sudavė 3 ar 4 kartų jam į pilvą. Nuo skausmo jis rankomis užsidengė pilvą ir susirietė. Tuomet tas pats pareigūnas parvertė jį nuo kėdės ant žemės ir gumine lazda 5 ar daugiau kartų sudavė jam į pilvo sritį bei maždaug tiek pat kartų į nugarą, porą kartų į kairiąją koją ir porą kartų į dešinę koją. Tuo metu rankomis jis buvo užsidengęs galvą, kad per ją nebūtų smūgiuojama. Bandant jam keturioms atsistoti nuo žemės, šis pareigūnas tarp savo kelių suspaudė jo galvą, neleisdamas pajudėti ir taip laikė apie 10 sekundžių, o po to paleido. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo T. G. parodymai, iš kurių matyti, kad išvažiavus iš policijos komisariato A. V. jautėsi blogai, šlubčiojo, sakė, kad skauda nugarą, ant krūtinės, nugaros buvo nubrozdinimai, kairė akis buvo pamušta, liudytojos V. V. parodymai, iš kurių matyti, kad ji matė paraudimus ant A. V. veido bei nugaros (ant nugaros paraudimas buvo delno dydžio), ir specialisto išvada, kurią teisiamajame posėdyje patvirtino specialistė Z. M., ir iš kurios matyti, kad A. V. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairėje blauzdoje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, krūtinės srityje, nugaroje, odos nubrozdinimai abiejuose riešuose, krūtinės srityje. Specialistė taip pat nurodė, kad nuo paguldymo ant kapoto (šią versiją kelia kaltinamasis M. T.) atsirasti negalėjo. Nors tyrimas, pateikti specialisto išvadai, pradėtas 2012-06-11, t. y. praėjus trims dienoms po įvykio, tačiau iš byloje esančio Kauno klinikinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. V. 2012-06-08 buvo nustatyti tie patys sužalojimai, kaip ir specialisto išvadoje, todėl versija, kad A. V. galėjo sužaloti kažkas (ar jis pats) vėliau, ir būtent todėl tyrimas pradėtas vėliau, ne 2012-06-08, atmetama.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad M. T. peržengė Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 6 p., Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. ir 21 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. jam suteiktų įgaliojimų ribas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. kyla tik tada, kai piktnaudžiavimu tarnyba ar įgaliojimų viršijimu yra padaroma didelė žala valstybei ar fiziniam asmeniui. Dėl kaltinamojo veiksmų fizinis asmuo – A. V., patyrė didelės žalos, nes buvo sutrikdyta jo sveikata, pažemintas orumas, be to didelę žalą patyrė ir valstybė. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neteisėtą fizinį smurtą panaudojo pareigūnas, kurį teisės aktai įpareigoja ginti piliečius nuo neteisėtų veiksmų. Kaltinamasis savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo pareigūno vardą. M. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. T. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra vedęs, augina dukrą, praeityje neteistas, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam baudą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajam M. T. dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartimi šioje baudžiamojoje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patrauktas civiliniu atsakovu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pareiškė prašymą atsiimti civilinį ieškinį, su tuo sutiko civilinio atsakovo atstovas, teismas šį prašymą protokoline nutartimi patenkino, nes civiliniam ieškovui teisę atsiimti civilinį ieškinį suteikia įstatymas (LR BPK 113 str. 2 d., LR CPK 139 str. 1 d).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo priteisti 1500 litų advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateiktas kvitas (b. l. 179) patvirtina, kad A. V. turėjo 1500 Lt išlaidas jam byloje atstovavusio pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kalto asmens.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir skirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Priteisti iš M. T. A. V. 1500 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomosios priemonės M. T. iki nuosprendis įsiteisės, neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.