- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2-48-155/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- V. K., (duomenys neskelbtini), J. V., J. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., B. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž.
- Atsakovas
- I. O. J., M. J.
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei L. V., ieškovės atstovei advokatei L. G., atsakovų atstovei advokatei I. L., tretiesiems asmenims V. K., (duomenys neskelbtini) instituto atstovui V. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams I. O. J. ir M. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., J. P., B. P., L. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. V. pateikė teismui ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovams I. O. J., M. J., kuriuo prašo atidalinti jai priklausančias 1875/30 323 dalis, t. y. 18,75 kv. m neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridėtą neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą. Ieškovės butas yra trečiame nurodyto pastato aukšte. Virš ieškovės buto yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 303,23 kv. m. Ieškinio pareiškimo metu nuosavybės teises į pastogę buvo įregistravę bendtraatsakovai I. O. J. ir M. J. (40,3 kv. m bendro ploto), tretieji asmenys J. V. (5,61 kv. m), J. K. ir V. K. (9,76 kv. m), E. K. (5,06 kv. m), E. G. (6,88 kv. m) ir ieškovė (18,75 kv. m); į likusias 21 311/30 323 dalis pastogės nuosavybės teisių neįregistruota. Ieškovė nurodė, kad neįrengtos pastogės bendraturčiai, kurie įregistravo savo nuosavybės teises, davė ieškovei sutikimą atsidalinti ieškovei priklausančią pastogės dalį, tačiau tokio sutikimo nedavė atsakovai. Anot ieškovės, ji siekė atsidalinti, nes norėjo įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą ir taip padidinti savo buto naudingąjį plotą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomo atidalinti ploto konkrečios vietos, nepateikė alternatyvaus plano. Ieškovės nuomone, jos siūlomas atidalijimo variantas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių
Atsiliepimas
A. I. O. J. ir M. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovų, atsidalijimo planas parengtas netinkamai, nesilaikyta Nekilnojamo turto kadastro įstatymo (7, 8 straipsnių) nuostatų. Iš pateikto atsidalijimo plano nematyti kiek ir kam patalpų priklausytų, nematyti, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams. Atsakovai su atidalijimo būdu nesutiko ir dėl įėjimo į pastogę uždarymo (dabartinis įėjimas į pastogę taptų įėjimu tik į ieškovės atidalintas patalpas). Atsakovų nuomone, likusio vienintelio (iš dabartinių dviejų) įėjimų neužtektų (bendram naudojimuisi). Po tokio atidalijimo nukentėtų kitų bendraturčių interesai, nes, siekiant patekti į kitus pastogės plotus, bendraturčių dalys turėtų būti mažinamos bendram plotui (koridoriui) įrengti, kai ieškovė jau būtų atsidalinusi ir iš jos ploto nebūtų skiriama jokia dalis bendrajam plotui (koridoriui). Atsakovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės plotas bendrojoje nuosavybėje itin mažas.
Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime su ieškiniu sutiko.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko savo pateiktą pastogės atidalinimo projektą, kadangi nori, jog jos pastogės dalis būtų prie jos buto. Kaimynai tam neprieštarauja, išskyrus atsakovus. Kitaip plano negali parengti, nes ir kitas kaimynas yra įsirengęs patalpas šalimais. Visi kaimynai nesupranta, kodėl reikalingas koridorius apie kurį nurodo atsakovai. Pasirinkta pastogės dalis yra virš jos buto. Kol kas ieškovė nori tik atsidalinti ir sutvarkyti stogą virš savęs, kad nebėgtų vanduo, kad kiti asmenys nekrautų ten nereikalingų daiktų, nenurodė ar planuoja ateityje įsirengti patalpas. Pažymi, kad į palėpę yra užeinama iš dviejų pusių, užtvėrus vieną praėjimą, lieka kitas praėjimas. Pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių ieškovė teiravosi savivaldybėje, kuri nurodė, jog esant dar vienam praėjimui, tokį pastogės atidalinimo projektą galima tvirtinti. Pažymi, kad atsidalinus visiems patalpas, šis plotas (kurį nori gauti ieškovė) vis tiek kažkam atitektų, jos nebūtų vien bendrojo naudojimo patalpos, todėl ji nori turėti pastogės patalpas būtent virš savo buto. Mano, kad jos pateiktas padalinimo projektas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitiems principams, kadangi visi kaimynai, išskyrus atsakovus tam neprieštarauja, o be to ir jos teisės nebūtų pažeistos, kadangi ji gautų pastogės patalpas virš savo buto. Todėl prašo ieškinį patenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į Apygardos teismo nurodytas aplinkybes, jog atsakovai nesutinka su pasiūlytu atidalinimo projektu ir šie turėtų teikti savo pasiūlymą, bet kadangi šis nepateiktas, tai ieškovė palaiko savo pradinį ieškinį ir papildomai nurodo, kad atsakovų minimas koridorius iš esmės yra negalimas, bent jau atidalinant ieškovės dalį, nes pastogėje yra laikančios konstrukcijos, dėl šių aplinkybių ieškovė pateikė teismui aiškinamąjį raštą, be to kiti tretieji asmenys taip pat neprieštarauja dėl koridorius reikalingumo.. Palaiko prie ieškinio pridėtą pastogės atidalijimo projektą bei teismui 2014-03-13 pateiktą patikslintą atidalinimo projektą. Nurodė, kad tretieji asmenys jokių pretenzijų nėra pareiškę, t.y. arba sutiko su projektu, arba tiesiog nereiškė pretenzijų, su planu nesutiko tik atsakovai. Pats atidalinimo projektas yra parengtas kiek įmanoma optimaliai. Pažymi, kad atsakovai nesutikdami su jų projektu, turėtų pateikti savo optimaliausią pastogės atidalijimo projektą, to jie nepadarė. Be to kiti bendraturčiai nenorėjo, kad ieškovė turėtų patalpas virš jų butų, o sutiko, kad ji turėtų savo dalį virš savo buto. Taip pat neatmeta galimybės, jog po to kai bus patvirtintas projektas, galbūt reikės ieškovei skirti tam tikrą dalį bendroms patalpoms, sprendžiant gaisrinės saugos klausimą ir panašius atvejus, tačiau tai turi būti sprendžiama po pastogės padalinimo projekto patvirtinimo. Pažymi taip pat, kad dėl stogą laikančiųjų konstrukcijų yra neįmanomas koridoriaus įrengimas. Todėl prašo ieškinį patenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad nepateiks teismui savo planų, kadangi atsakovai neturi galimybės parengti tokį planą, jo nerengs, su ieškovės pateiktu projektu nesutinka kategoriškai. Mano, kad netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, mano, kad ne tik jos klientai neduoda sutikimo. Jos nuomone tretieji asmenys šioje byloje, turėtų būti įtraukti atsakovais. Pažymi, kad ieškovės plane yra nurodytas tik jos galimas pastogės dalies plotas, tačiau nenurodytas kitų bendratučių konkretus plotas, todėl atsakovams sunku atsakyti, ar jų teisės, patenkinus šį ieškinį pagal atidalijimo planą bus pažeistos. Nenurodytas liekančios atsakovams ir tretiesiems asmenims pastogės dalies plotas. Pažymi ir dėl gaisrinės saugos, jog daugiabučiuose namuose draudžiama uždaryti išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas ir aukštus, pripažįsta , kad viena laiptinė yra galima, tačiau negalima užtverti šių praėjimų jokiais daiktais. Šiuo atveju mano, kad užtvėrus vieną laiptinės praėjimą, būtų pažeidžiamos ir kitų bendratučių teisės, kadangi nebūtų patogu jas Dėl savivaldybės nurodo, kad ji nekompetentinga rengti pastogės atidalinimo planus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog savivaldybė būtų davusi ieškovei minimą sutikimą. Tai, kad kiti tretieji asmenys nepateikė jokių prieštaravimų ar pretenzijų, atsakovės atstovės nuomone, nepatvirtina jų sutikimų projektui. Todėl prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. K. nurodė, kad sutinka su ieškovės planu, savo atskiro plano neteiks. Dėl dviejų įėjimų į pastogę, tai nurodo, kad praėjimas apie kurį kalbama yra pastoviai uždarytas. Ten renkasi narkomanai, asocialūs asmenys, todėl tretysis asmuo bijo, kad jie nesukeltų kokio gaisro, nes ten pilna šiukšlių. Taip pat nurodo, kad atsakovai prieš 5-6 metus savavališkai nugriovė kaminą ir ruošėsi padaryti praėjimą į savo butą, tačiau kai statybų inspekcija pradėjo kelti šį klausimą, tada šie atsakovų darbai buvo sustabdyti. Tretysis asmuo nurodė, kad pastate dar yra vienas praėjimas į pastogę, ne tik tie kurie pažymėti plane. Be to pažymi, kad problemų su gaisrine sauga yra pirmame aukšte, tačiau dėl to niekas neprieštarauja. Taip pat mano, kad jei ieškovė sutvarkytų pastogę, tai būtų naudai visiems gyventojams, nebekiltų bereikalingų ginčų, nereikėtų kviesti policijos dėl svetimų asmenų buvimo pastogėje.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas V. M. nurodė, kad ieškovės planas yra gana detalus planas, kurį patvirtinus ir vėliau tvarkant pagal visus įstatymus būtų galima įgyvendinti, paliekant net ir praėjimą. Pats atsakovas kitų ginčo sprendimo variantų nepateikė, išskyrus paaiškinimus apie įstatymus. Esant tokiai atsakovų pozicijai, kitaip išspręsti ginčo neįmanoma. Pažymi, kad tas vieno įėjimo užtvėrimas net ir patvirtinus planą yra tik galimas ateityje, kad visos atsakovų nurodytos aplinkybės netrukdo patvirtinti plano, kad statybų procese turėtų būtų sprendžiamas statybos projekto, statybos klausimas ar galima, užtverti praėjimą. Pažymi, kad pastogės patalpos yra labai apleistos, užverstos įvairiais nereikalingais daiktais, yra nešvarios, ten dažnai gyvena asocialūs asmenys. Pažymi, kad pro kitą įėjimą galima laisvai patekti į pastogę, mano, kad dėl to nepažeidžiamos jokios teisės, be to yra padarytas papildomas praėjimas ir pro jį galima patekti į pastogę. Trečiojo asmens atstovas mano, kad ieškovei aptvarkius ir tinkamai įrengus patalpas virš savo buto, pagerėtų situacija ir kitų bendrasavininkių atžvilgiu. Nesutinka su atsakovės argumentais dėl neaiškus ploto nurodyto ieškovės plane, mano, kad jis yra aiškus pateiktas pagal kadastro duomenimis suformuotos bylos duomenis, kad jame nurodytas konkretus ieškovei tenkantis plotas, kad likęs plotas aiškus, kad esant kitų bendrasavininkių norui nekils dėl to ginčų. Todėl sutinka su ieškiniu ir prašo ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. nurodė, kad yra architektė, su ieškove yra draugiškose santykiuose, atsakovų ir kitų asmenų nepažįsta. Nurodė, kad rengė ieškovės pateiktą atidalinimo planą. Pažymi, kad ieškovės turimos pastogės dalies plotas beveik sutampa su jos turimu buto plotu, tam kad būtų galima padaryti butą su mansarda. Šiuo atveju tokių butų pavyzdžių su mansardomis yra ne tik Vilniuje, bet ir tame pačiame name. Nurodo, kad ieškovės pateiktas projektas yra faktinė schema, skirta atidalinimo klausimui išspręsti, kad projektas bus ruošiamas vėliau, kuris turės būti derinamas. Mano, kad įmanomi kiti pastogės atidalinimo variantai, bet jie būtų sudėtingesni, reikėtų ir kitų savininkų sutikimo, spėja, kad tuomet daugelis neduotų sutikimo, dėl koridoriaus, mano, kad ieškovės pateiktas planas yra optimaliausias. Pažymi, kad plane nurodytas tik ieškovei priklausantis plotas, kad kitų bendrasavininkių ploto ieškovė nepasisavina.
Ieškinys patenkintas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto (pastogės), esančios adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė siekia atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią dalį pastogės pagal pateiktą jos pastogės atidalinimo planą, o atsakovai su šiuo atidalinimo planu nesutinka. Pasak atsakovų ieškovės pastogės atsidalijimo planas parengtas netinkamai, nesilaikyta įstatymo reikalavimų bei neatsižvelgta į bendratučių interesus. Pažymėtina, kad atsakovai savo pastogės atidalinimo projekto teismui nepateikė ir kategoriškai nurodė, jog to nedarys ir ateityje. Pagrindiniai atsakovų nesutikimo motyvai: 1) iš pateikto ieškovės atsidalijimo plano nematyti, kam ir kiek priklauso patalpų, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams, ar ieškovė negautų didesnio ploto nei jai priklauso 2) dėl vieno iš įėjimų į pastogę uždarymo. Atsakovų nuomone, likusio vienintelio (iš dabartinių dviejų) įėjimų bendraturčiams neužtektų (bendram naudojimuisi). Po tokio atidalijimo nukentėtų kitų bendraturčių interesai, nes siekiant patekti į kitus pastogės plotus, bendraturčių dalys turėtų būti mažinamos bendram plotui (koridoriui) įrengti, kai ieškovė jau būtų atsidalinusi ir iš jos ploto nebūtų skiriama jokia dalis bendrajam plotui (koridoriui), be to esant tik vienam praėjimui, būtų daugiau triukšmo ir nešvaros, einant gyventojams į pastogę tik iš vienos pusės, kurioje liko praėjimas, taip pat atsakovų nuomone nebus laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų užtvėrus vieną iš praėjimų. 3) taip pat atsakovų nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamai, kadangi visi tretieji asmenys byloje turėjo būti patraukti atsakovais.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo butą/patalpą –kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Iš nekilnojamojo turto kadastro objekto „Gyvenamų patalpų pastogėje“ suformavimo schemos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai priklausantis kambarys yra po prašoma atidalinti pastogės dalimi (1 t., b. l. 12, 73-76, 4 t., b.l. 178, 179). Nekilnojamojo turto registro 2012 m. birželio 13 d. duomenimis, į 303, 23 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises įregistravo atsakovai (4030/30 323 dalių), ieškovė (1875/30 323 dalys), tretieji asmenys J. K. ir V. K. (976/30 323 dalys), E. G. (688/30 323 dalys), J. V. (561/30 323 dalis), E. K. (506/30 323 dalys) ir atsakovė I. O. J. (376/30 323 dalys) (1 t., b. l. 9). Taigi, nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę įregistruotos dėl 9012/30 323 pastogės dalių, t.y. nuosavybės teisės į 21 311/30 323 dalių neįregistruotos. Trečiojo asmens E. K. vardu įregistruotos 506/30 323 dalys ir trečiojo asmens E. G. vardu įregistruotos 688/30 323 dalys neįrengtos pastogės atitinkamai 2005 m. liepos 8 d. ir 2005 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimis parduotos atsakovei I. O. Jučienei (1 t., b. l. 64-65, 66-67). Taip pat nagrinėjant bylą nustatyta, kad į pastogę galima patekti per du įėjimus iš skirtingų laiptinių. Prie vieno iš šių įėjimų yra jau atidalintos patalpos, kurios nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir V. K..
Pažymėtina, kad tretieji asmenys (V. O. institutas, V. K., J. V.), dalyvavę bylos nagrinėjime ar pateikę atsiliepimus, palaikė ieškovės pateiktą pastogės atidalinimo projektą, nesutiko su atsakovų argumentais. Ant ieškovės pateikto teismui pastogės atidalinimo projekto (t. 4, b.l. 178) pasirašė „jog sutinka“ šie tretieji asmenys: D. S., I. S., R. N., J. V., V. K. bei V. O. instituto atstovas. Kiti tretieji asmenys byloje nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto ieškinio, jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl pastogės atidalijimo nepareiškė, nors apie bylos nagrinėjimą visiems proceso dalyviams buvo pranešta tinkamai, todėl visi proceso dalyviai galėjo teismui išreikšti savo nuomonę dėl šio pastogės atidalijimo plano arba pasiūlyti savo variantus. Todėl teismas iš šių aplinkybių visumos daro išvadą, kad vieninteliai prieštaraujantis (arba bent jau oficialiai tai pareiškę) ieškovės pateiktam atidalinimo projektui, yra atsakovai – I. O. J. ir M. J.. Teismas pažymi, kad proceso šalis (šalis) - teismo proceso veikėjas, aktyvioji ir tiesiogiai suinteresuotoji proceso pusė. LR CPK 37 str. nurodo, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys (ieškovas ir atsakovas), tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovų atstovė išreiškė teismui poziciją, kad visi tretieji asmenys, esantis byloje, turėtų būti atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Teismas pažymi, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t.y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. CPK 46 ir 47 straipsniuose tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai. Taigi trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Šiuo nagrinėjamu atveju asmenys, patraukti byloje kaip tretieji asmenys, ne vienas iš jų neprieštaravo ieškovei, ginčo tarp ieškovės ir šių asmenų nėra, ieškovė savo ieškiniu jokio reikalavimo šiems asmenims nepareiškė, jokių sumų ieškovė iš jų priteisti nenori, tačiau pats šios bylos sprendimas gali liesti šių asmenų interesus, todėl atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovė, ieškinyje suformulavusi tokio pobūdžio savo teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirinko tinkamai antrąją atitinkamų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį (atsakovus) ir šiai nukreipė savo reikalavimą, o kitus asmenis, tarp kurių nėra ginčo patraukti trečiaisiais asmenimis. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimą turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl atsakovų argumentai dėl kitų asmenų (kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis) neteisingo procesinio statuso, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
Motyvuojamoji dalis
LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas veikdamas aktyviai ir aiškinosi, koks atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias ir proporcingiausias. Vieninteliai atsakovai iš visų bendratučių nesutiko su ieškovės pasiūlytu pastogės atidalinimo planu. Tačiau patys atsakovai, nesutikdami su ieškovės atidalinimo projektu, nebuvo pakankamai aktyvūs ir teismui nepateikė jokio alternatyvaus savo parengto pastogės atidalinimo projekto ar pasiūlymo kaip ieškovė kitaip galėtų realizuoti jai priklausančią teisę, nors ir neneigė ieškovės teisės atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kategoriškai nenorėjo pateikti teismui savo pastogės atidalinimo pasiūlymo ir nesutiko su ieškovės, taikaus ginčo sprendimo nepasiekė. Dėl to, šiuo atveju, teismas įvertina kiekvieno iš bendratučių interesus ir sprendžia ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendratučių interesų pusiausvyros principais. Kadangi niekas iš informuotų trečiųjų asmenų neprieštaravo ieškovės atidalinimo planui, kai kurie net labai teigiamai jam pritarė, darytina išvada, jog jie ieškovės pasiūlytam pastogės atidalinimo projektui neprieštarauja, todėl teismas plačiau pasisako tik dėl atsakovų nurodytų nesutikimo motyvų.
Pirmiausiai, dėl atsakovų atstovės nurodytų aplinkybių, jog iš pateikto ieškovės atsidalijimo plano nematyti, kam ir kiek priklauso patalpų, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams, ar ieškovė negautų didesnio pastogės ploto nei jai priklauso. Tai teismas pažymi, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo variantą ieškovei būtų atidalinta patalpa, kurios plotas 15,488 kv. m (6,40 m x 2,42 m), ir tai būtų mažesnis realus plotas, negu šiuo metu ieškovei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis (1875/30323), teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog po siūlomo atidalijimo ieškovei realiai atitektų didesnė nuosavybės dalis (o kitų bendraturčių nuosavybės dalys atitinkamai sumažėtų), todėl šie atsakovų argumentai dėl neaiškaus ploto yra atmetami. Be to pats projektas teismo vertinimu yra gana detalus ir aiškus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovų atstovės argumentus, kuriais apeliuojama ir į tai, kad ateityje prireikus spręsti bendrų praėjimų (koridorių) pastogėje nustatymo klausimus į šiuos (bendrus) plotus neva nepatektų ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio ploto dalis, kadangi iš šių bylos duomenų, pačio projekto ir anksčiau paminėtų aplinkybių, matyti, kad ieškovei dar liktų ploto, kurį galėtų panaudoti bendriems praėjimams (koridoriams).
Dėl kito atsakovų atstovės argumento - vieno iš įėjimų į pastogę uždarymo, kuris pasak atsakovų pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, įstatymų reikalavimus (neatitinka priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimų), tai teismas pažymi, kad visi kiti proceso dalyviai, išskyrus atsakovus, nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl šio dešiniojo įėjimo į pastogę, ne vienas kitas trečiasis asmuo nenurodė, kad toks atidalinimas pažeistų jų teises ar interesus, labai juos apsunkintų. Net kaip jau minėta, priešingai, kai kurie tretieji asmenys (kaip V. K., V. O. institutas) patys palaikė ieškovės pasiūlytą pastogės atidalinimo projektą, motyvuodami tuo, kad ieškovei vėliau savo dalies pastogėje įsirengus patalpas, kartu bus paremontuota, patvarkyta pastogė, o šiuo metu pastogė yra apleista, netvarkinga, ten lankosi įvairūs asocialūs svetimi asmenis. Tai, kad pastogės būklė yra prasta ir apleista, patvirtina byloje esančios pastogės fotonuotraukų kopijos (t. 4, b.l. 6-9). Iš pastogės atidalinimo projekto matyti, kad šiai dienai į ginčo pastogę yra du įėjimai (per laiptines), t.y. vienas įėjimas per kairiąją namo laiptinę, o kitas per dešinę namo laiptinę (t. 4. b.l. 179). Prie vieno iš šių įėjimų į pastogę jau yra atidalinta pastogės dalis kuri, nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir V. K.. Būtent prie šio įėjimo į pastogės patalpą ir prašoma atidalinti ieškovei pastogės dalį. Tai reiškia, kad jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas ir pastogės dalis būtų atidalinta ieškovės siūlomu būdu, tai kitiems bendraturčiams (kurių šiuo metu yra beveik 50), įsirengus ieškovei savo dalyje (jei bus padalinta pagal ieškovės projektą) tam tikras patalpas ar kitaip rekonstravus, būtų apsunkintas įėjimas į pastogę pro dešinę namo laiptinę arba būtų neįmanomas. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tokie praėjimai į namo pastogę negali būti užtveriami, išskyrus išimtis, kurios taikymui būtinos sąlygos: kad toks užtvėrimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t.y. įmanomi įgyvendinti tiek techniškai, tiek įstatymiškai, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad po atsidalinimo ieškovei vėliau užtvėrus dešinį praėjimą į pastogę, tačiau liktų dar kitas praėjimas (kairinis), t.y. pastogę būtų galima pasiekti ir pro kitą įėjimą, be to gyventojams įmanoma įsirengti ir daugiau praėjimų į pastogę, o kai kurie bendraturčiai, kurių butai būtų po pastogę, galėtų įsirengti praėjimus pro butus (mansardas). Todėl daroma išvada, kad net ir darant prielaidą, jog toks dešinės pusės į pastogę praėjimo užtvėrimas ateityje bus, jis netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Dėl patogumo, tai dar kartą pažymėtina, jog ne vienas iš trečiųjų asmenų dėl patogumo ar kitų nepatogumų pretenzijų nepareiškė, o pačių atsakovų butas yra kitoje pusėje nei ieškovės butas, kuris yra ne po prašomos padalinti pastogės dalimi. Teismas kartu pažymi ir tai, kad ieškovei savo atidalintos pastogės dalyje numačius įsirengti konkrečios paskirties patalpas, ieškovė turės gauti atitinkamai statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius (tuo pačiu jei ir norės užtverti viešą praėjimą į pastogę) ir šie tam tikri statybos sprendimai, darbai, paprastai rengiami jau išsprendus atidalijimo klausimus. Pažymėtina, kad neatitinkant tam tikrų reikalavimų, statybos inspekcija gali neduoti ieškovei statyti ar rekonstruoti patalpas pastogėje, jei pvz: nebūtų išspręstas tinkamai praėjimų į pastogę klausimas ir pnš. Todėl teismas pažymi, kad konkrečios patalpos ar rekonstrukcijos projektas, kuris ateityje gali būti tikslinamas ir derinamas, gali būti išsaugotas praėjimą ir pnš. Pažymėtina ir tai, jog atidalinus neįrengtos palėpės dalį, neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais. Pažymėtina, kad dar vienas iš atsakovų atstovės argumentų, jog minėtas ieškovės pateiktas pastogės atidalinimo projektas pažeidžia gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus. Tai šiuo atveju teismui yra pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2014-04-07 raštas Nr. 9.4.-787(9.6.), kuriame yra nurodyta, jog pagal galiojančius gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, ieškovės schemoje nurodyta pastogės dalis gali būti atidalinta pagal ieškovės atidalijimo schemą, todėl iš šių aplinkybių, daroma išvada, jog šie atsakovų motyvai dėl netinkamo gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, esant tokiam ieškovės pastogės atidalijimo projektui, yra nepagrįsti, t.y. toks ieškovės pasiūlytas pastogės atidalinimo projektas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas. Taigi, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiuo atveju atsakovai nenurodė pagrįstų motyvų, jog šis ieškovės pasiūlytas dalies pastogės atidalinimas padarytų jiems neproporcingos žalos, alternatyvų ir kitokių pasiūlymų kaip kitaip realizuoti ieškovei savo teisę teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005). Vertinant tokią formuojamą teismų praktiką, kartu pažymėtina, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovei priklausanti palėpės dalis yra pakankamo dydžio, kad po pertvarkymo galėtų būti naudojama kaip atskiras daiktas, atidalijamos palėpės dalies įrengimas ir naudojimas netrukdytų naudoti kitų šiame name esančių butų bei patalpų pagal paskirtį, pats projektas techniškai ir procedūriškai įmanomas įgyvendinti, atidalijamos palėpės dalies vieta yra virš ieškovės buto, ieškovei norint įsirengti ar sukonstruoti ten tam tikras patalpas - dešinysis praėjimas (galėjimu juo naudotis kitiems gyventojams) į pastogę galėtų būtų vėliau derinamas statybų procese, neproporcingos žalos kitiems suinteresuotiems asmenims (bendraturčiams) toks padalinimas nedaro, tretieji asmenys jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės pasiūlyto pastogės atidalinimo būdo nepateikė, neproporcingo bendratučių teisių ir interesų pažeidimo nenustatyta. Pažymėtina, kad atsakovai byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokatės. Kokį ar kokius civilinės teisės gynimo būdus taikyti pasirenka asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas faktines aplinkybes (CK 1.138 straipsnis). Teismas šalims išaiškino, kad bendraturtis, siekiantis atsidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, savo siūlomo bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdo priimtinumą, visi kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus, atitinkančius įstatymų reikalavimus. Teismas pasiūlė pateikti šalims papildomus įrodymus, tačiau atsakovai teikti papildomus įrodymus (savo galimą atidalinimo projektą) atsisakė bei neįrodė, kad šis ieškovės teisių įgyvendinimas (pagal jos pasiūlytą atidalinimo projektą) neproporcingai padarytų žalą atsakovų ar kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas atidalyti ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal ieškovės pateiktą pastogės atidalinimo projektą (t. 4, b.l. 178), todėl ieškovės ieškinys yra tenkinamas.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 142 Lt žyminis mokestis už ieškinį (t. 1, b.l. 6), 144 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t.3, b.l. 6) 5000 Lt už teisines paslaugas (t. 1, b.l. 7-8; t. 3, b.l. 8; t.4, b.l. 231, 233), todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 286 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra mažinamos. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, į atliktų teisinių paslaugų apimtį, taip pat į tai, kad byla buvo išnagrinėta tik per kelis teismo posėdžius, taip pat į Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius laikytinos pagrįstomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki bendros 3500 Lt sumos ir atitinkamai iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų. (LR CPK 93 straipsnis).
Valstybei iš atsakovų priteistina 881,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti.
Atidalinti ieškovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės 18,75 kv. m. ploto neįrengtos pastogės dalį, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės pridėta prie bylos neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą (t 4., b.l. 178).
Priteisti ieškovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų I. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalis iš atsakovų I. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 881,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.