- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1407-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13826-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, teista:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti gydytis nuo narkomanijos, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei uždrausti lankytis tam tikrose vietose;
2) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti gydymą nuo narkomanijos;
3) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, ją BK 65 straipsnio 2 dalies pagrindu pakeitus arešto bausme, ir nustatyta galutinė 60 parų arešto bausmė;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vienerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta iš dalies sudedant su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu,ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi 2010 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeitė ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui;
5) Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu 20 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 70 parų arešto bausmė;
6) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto bausme;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – 45 parų arešto bausme;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalies pagrindu ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtomis arešto bausmėmis, paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta arešto bausme ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė;
12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;
17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ubendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė;
19) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį atlikta ir įskaityta bausmė, laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 12 d.,15:40 val. iki 2017 m. liepos 15 d., 15.26 val. (šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose);
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2017 m. kovo 15 d., apie 18.56 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „LIDL“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, apsaugos darbuotojai R. K. paprašius jos eiti į tarnybines patalpas, stebint kitiems asmenims, ketindama išeiti iš parduotuvės, įžūliais veiksmais savo kūnu pastumdama R. K., atsisakė vykdyti pastarosios teisėtus reikalavimus, necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo, griebė už plaukų, dėl to pastarajai nukrito ausinukas, toliau garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais mėgindama pasišalinti iš parduotuvės, o būdama atvesdinta į tarnybines patalpas, trenkė R. K. delnu į veidą, paėmusi už kaklo pastūmė ją į sieną ir griebusi už kasos įstūmė į rūbinę, pirmiau išdėstytais veiksmais padarydama pastarajai kairės šlaunies, kairio žasto ir kairės plaštakos kraujosruvas, žaizdą viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to uždarė duris ir pabėgo iš parduotuvės, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, rodė nepagarbą aplinkiniams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamoji A. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu iš pradžių parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, ir paaiškino, kad nukentėjusioji pirmoji pradėjo prie jos salėje lįsti, mušti, yra tai patvirtinanti filmuota medžiaga. Ji nukentėjusiąją pastūmė, uždarė duris ir išbėgo. Ji nepramušė nukentėjusiajai lūpos. Ikiteisminio tyrimo metu ji savo kaltę taip pat pripažino tik iš dalies. Vėliau kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, ir parodė, kad ji nieko neprisimena, negali nieko papasakoti, praėjo daug laiko, viskas buvo taip, kaip parašyta prokurorės pagarsintame kaltinamajame akte. Kaltinamosios teigimu, ji nieko neprisimena ir atsisako duoti parodymus. Po liudytojo G. P. apklausos kaltinamoji paaiškino, jog viskas buvo taip, kaip pasakė liudytojas, tačiau nežino dėl akies, nes ji nukentėjusiąją pastūmė į rūbų kambarį, uždarė duris ir pabėgo, kadangi durys buvo atidarytos. Trenkė nukentėjusiajai per veidą, nes pastaroji pirma pradėjo. Nukentėjusioji jai trenkė, tada ji nukentėjusiajai trenkė į veidą. Turi būti filmuota medžiaga, kur matytųsi, kad nukentėjusioji prie kasų ją tempė už plaukų. Į tarnybines patalpas ji eiti nenorėjo, nes nieko neėmė, iš karto parodė apsaugos darbuotojai rankinę, kad joje nieko nėra. Dėl ankstesnio įvykio ji prisipažino, jai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Po vaizdo įrašų peržiūros kaltinamoji parodė, jog iš vaizdo įrašų matosi, kad nukentėjusioji pirma jai stvėrė už plaukų. Ji kažką ištraukė iš krepšio, parodė nukentėjusiajai, kad rankinėje nieko nėra, o nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad ji apsivogė kažkada anksčiau. Ji irgi padėjo ant nukentėjusiosios rėkti, stūmė ją, sakė keiksmažodžius, sugriebė už plaukų, kai pastaroji jai sugriebė už plaukų. Buvo nuėjusi į tarnybines patalpas. Kol jose buvo vadovas, nukentėjusioji nieko nedarė. Paskui nukentėjusioji jai trenkė į vietą, kur pas ją plaučiuose buvo likusi adata. Ji susinervino, sugriebė nukentėjusiąją. Pamačiusi, kad atidarytos durys, ji pastūmė nukentėjusiąją ir uždarė duris. Nepastebėjo, ką padarė, nes nebuvo šviesos, uždarė duris ir išėjo iš parduotuvės. Ji yra vogusi anksčiau, bet minėtą dieną nieko nepaėmė. Nukentėjusiosios atžvilgiu ji nieko nepadarė, nukentėjusioji pradėj pirma, neturėjo teisės pirma jos imti už plaukų. Nukentėjusioji ją palietė, nes ji nenorėjo praeiti į patalpas. Stovėdama salėje ji sakė, kad policiją galima iškviesti salėje. Kai nukentėjusioji pradėjo ją tampyti už plaukų, ji žinojo, kad tarnybinėse patalpose būtų dar blogiau. Ji norėjo išeiti iš parduotuvės, sakė, kad jei yra filmuota medžiaga, gali ją nusiųsti į komisariatą. Nežino, kokius sužalojimus ji padarė nukentėjusiajai, taip pat nežino, kokia jos pozicija dėl nukentėjusiosios pareikšto ieškinio. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu ji nesutinka, ji nukentėjusiajai sužalojimų nedarė (1 t., b. l. 155,156, 168, 169).
Nukentėjusioji R. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją ji yra mačiusi. Kaltinamąją ji sulaikė 2017 m. kovo 15 d., parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo. Pastebėjusi šią moterį salėje, ji ją atpažino, nes prieš tai dvi dienas iš eilės minėta moteris įvykdė vagystes. Tai buvo akivaizdžiai pastebėta peržiūrėjus įrašus. Pirmomis dienomis moteris nebuvo sulaikyta, tačiau pastebėjus, kad parduotuvėje trūksta alkoholinių gėrimų, buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir nustatyta, kad ši moteris išsinešė alkoholį. 2017 m. kovo 15 d. pastebėjusi šią moterį prekybos salėje, ji ją stebėjo, sekė, suprato, kad ji nori pasisavinti alkoholinius gėrimus. Ši moteris ją pastebėjo, grįžo į salę ir išdėjo prekes, kurias buvo paslėpusi tiek rankinėje, tiek savo drabužiuose. Kadangi minėta moteris prieš tai buvo įvykdžiusi vagystę, ji nusprendė šią moterį sustabdyti. Jei žmogus yra prieš tai įvykdęs vagystę, jį galima sulaikyti, nusivesti į tarnybines patalpas, kur galima būtų nustatyti jo tapatybę ir surašyti pareiškimą. Tą ji ir ketino padaryti nagrinėjamu atveju, tačiau moteris pradėjo skėsčioti rankomis ir šaukti, kad nieko nepaėmė. Ji moteriai paaiškino, kad viskas dėl ankstesnių dviejų dienų, ir užstojo savimi praėjimą, kad ji nepabėgtų. Ji moterį paėmė už rankos, kad nuvestų į tarnybines patalpas. Moteris su tuo nesutiko, ją pastūmė salėje savo korpusu ir jos susikibo. Gali būti taip, kaip nurodė kaltinamoji, kad ji kaltinamąją sugriebė už plaukų. Ji griebė kaltinamajai už kaklo ir ketino sukabinti koją, kad ši negalėtų pabėgti. Kaltinamoji salės viduje jai stvėrė už plaukų, jai nukrito ausinukas, per kurį palaikomas ryšys su apsaugos darbuotojais. Praeidamas sustojo apsaugos darbuotojas, liepė nusiraminti, o moteris atsakė, kad jie neturi teisės jos sulaikyti prekybos salėje. Moteriai dar kartą paaiškinus, kad ji sulaikoma dėl ankstesnių įvykių, ši sutiko nueiti į tarnybines patalpas. Tos patalpos nėra didelės, ten bendros darbuotojų ir apsaugos posto patalpos. Ji moterį ten nusivedė, užsidarė duris, ten daugiau nieko nebuvo. Tose patalpose ji minėtos moters kelis kartus prašė atsisėsti, tačiau moteris nesutiko, šaukė, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji priėjo prie moters arti ir liepė jai nusiraminti, pasakė, kad ji daugiau čia nevogs, o minėta moteris pareiškė, kad vogė ir vogs. Kadangi ji prie minėtos moters priėjo per arti, pastaroji jai trenkė per veidą, jai nukrito akiniai, po to moteris ją stūmė, ji nukrito ant stalo ir galva trenkėsi į sieną. Po to ji greitai atsistojo ir, jos manymu, gindamasi įspyrė moteriai su koja. Išgirdęs riksmus ir konfliktą atėjo vadovas G. ir pasakė, kad uždarys moterį į drabužinę, kur yra darbuotojų spintelės, nėra langų, patalpa uždara. G. moterį ten vedėsi paėmęs už rankos. Moteris pradėjo šaukti, trankytis, tankyti spinteles. Ji vadovui pasakė, kad jiedu neturi teisės jos ten uždaryti. Į pagalbą ji kvietėsi įmonės ekipažą, bet jis važiavo 12 min. Moteris pasakė, kad nusiramino, tuomet vadovas išėjo. Ji dar kartą moters paprašė prisėsti ir palaukti, tačiau ji nesutiko, kelis kartus norėjo praeiti į darbuotojų patalpą. Ji moteriai pasakė, kad ten praeiti negalima ir atsistojo tarp tų dviejų patalpų, kur praėjimas maždaug durų pločio. Tuomet moteris ją sugriebė ir suėmė. Ji tokio moters veiksmo nesitikėjo ir pasimetė, trenkėsi į durų staktą, pakrypo koja, su ranka trenkėsi į metalines duris. Jai suklupus moteris ją įstūmė ir uždarė duris, neleido jai išeiti. Kai moteris ją pastūmė pirmą kartą, jos mobilusis telefonas liko pirmoje patalpoje išbyrėjęs. Moteris palaikė duris ir išbėgo. Ji surinko telefoną ir vijosi moterį, bet nespėjo pavyti. Visų šių veiksmų daugiau niekas nematė, jos buvo dviese. Kaltinamoji ją įžeidinėjo prekybos salėje, įsitvėrė jai į plaukus, į kasą, ištempė kuokštą. Kai moteris tarnybinėse patalpose ją stūmė į staktą, ji į ją trenkėsi kairiąja šlaunimi, susižalojo kairės rankos mažojo pirštelio kauliuką. Veide buvo įdrėskimas ant lūpos, tuos sužalojimus moteris jai padarė salėje. Neprisimena, ar kaltinamoji buvo paėmusi ją už kaklo. Ji pirma kaltinamosios nepuolė, tiesiog atėjo ir pareiškė, kad ad reikia praeiti į tarnybines patalpas. Dėl įvykio ji patyrė turtinę žalą, nes kreipėsi pas šeimos gydytoją, teko pirkti medikamentus. Kadangi tyrėja su ja susisiekė daugiau nei po vienerių metų, čekių ji nebeturėjo. Pirko tepalą „Doloben“, kuris kainavo apie 10 Eur. Patyrė ir neturtinę žalą, nes negalėjo papildomai išeiti į darbą, kai jai buvo siūloma dirbti papildomas valandas. Jai teko atsisakyti dviejų darbo dienų, tuo metu jos pajamos buvo po 35 Eur per dieną (1 t., b. l. 167-168).
Liudytojas G. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją A. B. jis yra matęs, ji nėra jo pažįstama ar giminaitė. Anksčiau jis buvo parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovas, tačiau šiuo metu ten nebedirba. Jam dirbant parduotuvėje, apsaugos darbuotoja pranešė, kad per kameras mato merginą, kuri anksčiau šioje parduotuvėje pavogė ne mažiau kaip du butelius alkoholinių gėrimų. Apsaugos darbuotoja paprašė pastebėti, ką veikia ši mergina, kur vaikšto. Buvo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip mergina dedasi į rankinę alkoholio butelius, o po to juos išsikrauna parduotuvės teritorijoje. Kadangi parduotuvė turėjo vaizdo įrašą apie ankstesnę vagystę, apsaugos darbuotoja R. K. sakė ją sulaikyti. Priėjus prie merginos, pastaroji pradėjo šaukti, rėkti, baisiausiais žodžiais visus išvadino. Parduotuvėje tuo metu buvo žmonių, visi tai girdėjo. Merginai buvo pasiūlyta praeiti į patalpas, bet ši puolė stumdytis, draskytis, užpuolė apsaugos darbuotoją R. K., tempė ją už plaukų. Šiaip ne taip mergina buvo nuvesta į tarnybines patalpas, kur buvo iškviesta policija, merginos buvo paprašyta palaukti policijos ekipažo. R. K. sakė, kad susitvarkys pati, todėl jis išėjo. Grįžęs gal po 6 minučių rado R. K. keliančią nuo žemės akinius, jos plaukai buvo suvelti ir ištampyti, akis paraudusi (kraštas), o tos merginos jau nebebuvo. Daugiau sužalojimų moters veide jis nepamena. Įrašai yra iš pačios parduotuvės teritorijos, o apsaugos patalpos nėra filmuojamos. Apsaugos darbuotoja jam pasakė, kad mergina tempė ją už plaukų, trenkė jai į veidą ir tiesiog pabėgo (1 t., b. l. 155-156).
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrimi kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „Vagilė išsikrauna prekes“ (nuo 30 sek.), nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad kaltinamoji pastebėjo, jog ji (t. y. nukentėjusioji) stovi tambūre ir grįžo į salę išsinešti prekes. Peržiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „Vagilė ružavu šaliku“ (nuo 30 sek.), nukentėjusioji R. K. pakomentavo, jog vaizdo įraše matosi, kaip kaltinamoji ateina ir išdėsto prekes, ji (t. y. nukentėjusioji) ateina iš tambūro, norėdama ją sulaikyti ir pareikšti kaltinimą. Kaltinamoji pradėjo skėsčiotis rankomis, ji kaltinamąją norėjo sulaikyti. Kaltinamajai ji pasakė praeiti į tarnybines patalpas, kai savimi užstojo (1 t., b. l. 168).
Šalies argumentai
R. K. 2017 m. kovo 15 d. rašytiniame pareiškime nurodė, kad 2017 m. kovo 15 d. ji, dirbdama apsaugos darbuotoja, parduotuvėje „Lidl“, (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose buvo užpulta darbo metu. Ją užpuolė sulaikytoji motris, kuri 2017 m. kovo 13 ir 14 dienomis apsivogė šioje parduotuvėje. Ketino parašyti pareiškimus dėl vagysčių ir perduoti moterį policijai. Sulaikytoji elgėsi agresyviai, šaukė, išvadino ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, aiškino, kad apsaugos darbuotojas neturi tikrinti jos daiktų, ko ji net neketino daryti. Galiausiai sulaikytoji pareiškusi, kad yra stipresnė (ji pastarosios prašė nešaukti ir atsisėsti), sudavė jai delnu per veidą (ji buvo su akiniais, kurie nukrito ant žemės) ir griebusi jai už kaklo stūmė ją į sieną. Jos susigrūmė. Moteris ją dar kartą pastvėrusi už kasos įstūmė į rūbinės patalpas, kur ji paslydo ir susitrenkė kairės rankos plaštaką. Moteris uždarė duris ir neleido jai išeiti, vėliau spruko ir išbėgo iš parduotuvės. Tuo metu, kai buvo užpulta, ji buvo viena tarnybinėse patalpose, tai įvyko 2017 m. kovo 15 d., nuo 19.05 iki 19.10 val. Vaizdo įraše „Lidl“ prekybos salėje užfiksuota ją užpuolusi moteris (1 t., b. l. 7).
Iš 2018 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukenėjusioji R. K. pateikė tyrimui vaizdo įrašą, įrašytą į kompaktinį diską (1 t., b. l. 20-21).
Iš 2018 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota informacija, gauta apžiūrėjus vaizdo įrašą. Atidarius CD, jame matyti du 2017 m. kovo 15 d. langeliai.
Pirmas langas su užrašu „Vagilė iškrauna prekes“. Jo trukmė 00.02.29 min. Įrašo pradžia 18.59 val. Atidarius pirmąjį langą matoma parduotuvės salė, joje vaikštantys pirkėjai, 00.00.27 nuo įrašo pradžios matoma mergina, ilgų tamsių plaukų, su rožinės spalvos šaliku, šviesia rankine (A. B.), kuri iš rankinės iškrauna ant lentynų kažkokias prekes ir dingsta iš kameros akiračio. Toje pačioje eilėje susirenka daug pirkėjų, kurie pasisukę veidu į kameros pusę ir kažką stebi. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Antras langas su užrašu „Vagilė su ruzavu šaliku“. Jo trukmė 00.04.28 min. Įrašo pradžia 18.58 val. Atidarius antrąjį langą matyti parduotuvės, vaikštantys pirkėjai. 00.00.32 nuo įrašo pradžios matyti mergina, ilgų tamsių plaukų, su rožinės spalvos šaliku, šviesia rankine (A. B.), kuri eina nuo kameros pusės į salės gilumą. Paėjus kažkiek, pasisuka į dešinėje esančias lentynas ir kažką deda ant jų. 00.01.00 nuo įrašo pradžios nuo kameros pusės link A. B. eina apsaugos darbuotoja R. K., kuri priėjusi prie A. B., paima ją už rankos, neleisdama praeiti. A. B. agresyviai ištraukia savo ranką, o tada R. K. paima viena ranka A. B. už plaukų, o kita ranka laiko už rankos riešo, bando ją vesti, bet A. B. priešinasi. Tuo metu link moterų ateina vyras (parduotuvės vadovas). Kol vyras priėjo prie moterų, matyti, kad R. K. laiko A. B. už rankų, o A. B. laiko R. K. už plaukų. Vyras moteris išskyrė. R. K. laikant A. B. už rankos, jos tarpusavyje ginčijasi. A. B. ištraukia savo ranką. R. K. ranka parodo A. B. eiti kartu su ja (1 t., b. l. 22).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2017 m. kovo 15 d., apie 20.38 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos R. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Lidl“ 19.10 val. dėl pasikartojančių vagysčių sulaikyta moteris trenkė per veidą, susigrūmė su apsaugos darbuotoja, konfliktavo, išvadino necenzūriniais žodžiais, moteris pasišalino. Pranešėja – apsaugos darbuotoja, su kuria ir įvyko grumtynės (1 t., b. l. 9).
Iš UAB „G4S Lietuva“ signalą atsiuntusio objekto 2017 m. kovo 15 d. apžiūros akto matyti, jog signalas buvo gautas iš parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), signalas užregistruotas 19.02 val., ekipažas atvyko 19.13 val. (1 t., b. l. 10).
Iš 2018 m. kovo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. apžiūrėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Šeškinės poliklinika ir pateikė išvadą, nurodydamas, jog R. K. nustatyta kairės šlaunies, kairio žasto ir kairės plaštakos kraujosruvos, žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. kovo 15 d., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 28, 29-30).
Motyvuojamoji dalis
A. B. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios A. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą.
Apklausiama teisme A. B. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. ji patvirtino naudojusi smurtą ir keikusi nukentėjusiąją parduotvės „Lidl“ prekybos salėje, taip pat naudojusi prieš nukentėjusiąją smurtą tarnybinėse patalpose, tačiau teigė, kad taip elgėsi tik dėl to, kad nukentėjusioji pati prieš ją ėmė smurtauti. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad nekyla abejonių dėl to, jog A. B. 2017 m. kovo 15 d., apie 18.56 val., veikė viešoje vietoje, t. y. parduotuvės „Lidl“ prekybos salėje. Taip pat bylos įrodymai patvirtina, kad apsaugos darbuotojai R. K. paprašius jos eiti į tarnybines patalpas, kaltinamoji A. B., ketindama išeiti iš parduotuvės, savo kūnu pastūmė R. K., atsisakė vykdyti pastarosios teisėtus reikalavimus, necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo, griebė už plaukų, dėl ko pastarajai nukrito ausinukas, toliau garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais mėgindama pasišalinti iš parduotuvės, o būdama atvesdinta į tarnybines patalpas, trenkė R. K. delnu į veidą, paėmusi už kaklo pastūmė ją į sieną ir griebusi už kasos įstūmė į rūbinę, taip padarydama pastarajai kairės šlaunies, kairio žasto ir kairės plaštakos kraujosruvas, žaizdą viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokias faktines aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir pačios kaltinamosios A. B. teisme duoti parodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad pati kaltinamoji A. B. apklausiama teisme iš esmės neneigė jos pačios atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, tačiau teigė, kad tai buvo tik jos reakcija į nukentėjusiosios pradėtą naudoti fizinę jėgą, kai pastaroji ją tampė, panaudojo smurtą norėdama nuvesti ją į tarnybines patalpas. Dėl šios priežasties dalį veiksmų (suėmė nukentėjusiąją už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais, atsistūmė kūnu) kaltinamoji teigė atlikusi norėdama išvengti pristatymo į tarnybines patalpas, kur prieš ją galimai būtų dar labiau smurtaujama. Pasak kaltinamosios, parduotuvės prekybos salėje nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad kaltinamoji apsivogė kažkada anksčiau. Ji irgi padėjo ant nukentėjusiosios rėkti, stūmė ją, sakė keiksmažodžius, sugriebė už plaukų, kai nukentėjusioji jai sugriebė už plaukų. Tuo tarpu tarnybinėse patalpose ji nukentėjusiąją pastūmė į rūbų kambarį, uždarė duris ir pabėgo, kadangi durys buvo atidarytos, prieš tai dar trenkė nukentėjusiajai per veidą, nes pastaroji pirma pradėjo. Pastebėtina, kad nukentėjusioji R. K. apklausiama teisme įvyko aplinkybes išdėstė nuosekliau ir plačiau, iš esmės patvirtindama dalį kaltinamosios nurodytų faktinių aplinkybių bei jas detalizuodama. R. K. teigimu, 2017 m. kovo 15 d. pastebėjusi A. B. prekybos salėje, ji ją stebėjo, sekė, suprato, kad ji nori pasisavinti alkoholinius gėrimus. Ši moteris ją pastebėjo, grįžo į salę ir išdėjo prekes, kurias buvo paslėpusi tiek rankinėje, tiek savo drabužiuose. Kadangi minėta moteris prieš tai buvo įvykdžiusi vagystę, ji nusprendė šią moterį sustabdyti, nusivesti į tarnybines patalpas, kur galima būtų nustatyti jos tapatybę ir surašyti pareiškimą. Tą ji ir ketino padaryti, tačiau moteris pradėjo skėsčioti rankomis ir šaukti, kad nieko nepaėmė. Ji moteriai paaiškino, kad viskas dėl ankstesnių dviejų dienų, ir užstojo savimi praėjimą, kad ji nepabėgtų. Ji moterį paėmė už rankos, kad nuvestų į tarnybines patalpas. Moteris su tuo nesutiko, ją pastūmė salėje savo korpusu ir jos susikibo. Ji kaltinamąją sugriebė už plaukų, o ši salės viduje jai stvėrė už plaukų, jai nukrito ausinukas, per kurį palaikomas ryšys su apsaugos darbuotojais. Praeidamas sustojo apsaugos darbuotojas, liepė nusiraminti, o moteris atsakė, kad jie neturi teisės jos sulaikyti prekybos salėje. Moteriai dar kartą paaiškinus, kad ji sulaikoma dėl ankstesnių įvykių, ši sutiko nueiti į tarnybines patalpas. Ji moterį ten nusivedė, užsidarė duris, ten daugiau nieko nebuvo. Tose patalpose moteris šaukė, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji priėjo prie moters arti, o pastaroji jai trenkė per veidą, jai nukrito akiniai, po to moteris ją stūmė, ji nukrito ant stalo ir galva trenkėsi į sieną. Išgirdęs riksmus ir konfliktą atėjo vadovas G., moteris pasakė, kad nusiramino, tuomet vadovas išėjo. Ji dar kartą moters paprašė prisėsti ir palaukti, tačiau ji nesutiko, kelis kartus norėjo praeiti į darbuotojų patalpą. Ji moteriai pasakė, kad ten praeiti negalima ir atsistojo tarp tų dviejų patalpų, kur praėjimas maždaug durų pločio. Tuomet moteris ją sugriebė, ji tokio veiksmo nesitikėjo, pasimetė, trenkėsi į durų staktą, pakrypo koja, su ranka trenkėsi į metalines duris, trenkėsi kairiąja šlaunimi, susižalojo kairės rankos mažojo pirštelio kauliuką. Veide buvo įdrėskimas ant lūpos, tuos sužalojimus moteris jai padarė salėje. Taigi, nukentėjusioji R. K. smulkiai išdėstė kaltinamosios A. B. veiksmus. Tokius nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl įvykių prekybos salėje patvirtina ir vaizdo įrašas pavadinimu „2017-03-15 vagile ruzavu saliku“, kurio 55 sekundę matyti iškraunanti prekes A. B., po to bendravimas su nukentėjusiąja, šaukimas ant pastarosios, 1.09 minutę matomas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilęs susistumdymas, kurio metu R. K. bando sulaikyti kaltinamąją, sugriebia ją už plaukų, o pastaroji vengdama sulaikymo priešinasi, bando atsistumti ir išsivaduoti, taip pat 1.35 minutę sugriebia nukentėjusiajai už plaukų, o 1.36 minutę jas išskiria kitas parduotuvės darbuotojas (CD prie viršelio). Taigi, šis įrašas patvirtina tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymus apie prekybos salėje vykusius įvykius. Tokias pat aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas G. P., kuris su šiomis moterimis bendravo prekybos salėje. Pažymėtina, kad pastarasis liudytojas iš dalies patvirtino ir nukentėjusiosios R. K. parodymus apie įvykius, vykusius tarnybinėse patalpose. Pasak G. P., jis nematė, kas vyko tarnybinėse patalpose, tačiau grįžęs gal po 6 minučių rado R. K. keliančią nuo žemės akinius, jos plaukai buvo suvelti ir ištampyti, akis paraudusi (kraštas). Nuoseklią nuentėjusiosios poziciją šiais klausimais patvirtina ir policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2017 m. kovo 15 d., apie 20.38 val., BPC buvo gautas pranešėjos R. K. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Lidl“ 19.10 val. dėl pasikartojančių vagysčių sulaikyta moteris trenkė per veidą, susigrūmė su apsaugos darbuotoja, konfliktavo, išvadino necenzūriniais žodžiais, moteris pasišalino. Pranešėja – apsaugos darbuotoja, su kuria ir įvyko grumtynės (1 t., b. l. 9). Tuo tarpu iš 2018 m. kovo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos ekspertas R. R. apžiūrėjo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), Asmens sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ Šeškinės poliklinika ir pateikė išvadą, nurodydamas, jog R. K. nustatyta kairės šlaunies, kairio žasto ir kairės plaštakos kraujosruvos, žaizda viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017 m. kovo 15 d., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 28, 29-30).
Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad išties kaltinamosios A. B. viešoje vietoje, parduotuvės „Lidl“ prekybos salėje ir tarnybinėse patalpose padarytais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pats sužalojimų pobūdis, tempimo už plaukų faktas, leidžia spręsti, kad nukentėjusiajai kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Taigi, teismas pažymi, kad A. B. prieš nukentėjusiąją R. K. parduotuvės „Lidl“ prekybos salėje panaudotas fizinis smurtas (tempimas už plaukų, stūmimas kūnu) vertinant kartu su jos agresyviu ir emocijomis persmelktu elgesiu šaukiant, keikiant nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, taip pat jos smurtinis elgesys tarnybinėse patalpose girdint liudytojui G. P., suduodant nukentėjusiajai delnu į veidą, paėmus už kaklo stumiant ją į sieną ir griebiant už kasos įstūmiant į rūbinę, taip padarant pastarajai kairės šlaunies, kairio žasto ir kairės plaštakos kraujosruvas, žaizdą viršutinėje lūpoje, vertintinas kaip įžūlus BK 284 straipsnio kontekste.
Teismas pažymi, kad vien viešos vietos ir smurtinių kaltinamosio A. B. veiksmų nepakanka jos veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamosios A. B. viešoje vietoje panaudotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją R. K., vartotų keiksmažodžių, įžeidinėjimo kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad parduotuvės prekybos salėje A. B. vengdama būti pristatyta į tarnybines patalpas dėl ankstesnių vagysčių iš parduotuvės sukėlė triukšmą, garsiai geikėsi necenzūriniais žodžiais, ką patvirtino liudytojas G. P., taip pat nukentėjusioji R. K.. Be to, A. B. bandė išvengti sulaikymo atsistumdama savo kūnu nuo nukentėjusiosios apsaugos darbuotojos, o šiai mėginant kaltinamąją sulaikyti, pastaroji panaudodama fizinį smurtą priešinosi, tempė nukentėjusiąją už plaukų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad visą susitumdymą stebėjo vienas pašalinis asmuo laikantis prekes (įrašo 1.29 minutė), kuris iš esmės buvo sutrikęs, kadangi stebėjo įvykius ir nemėgino tęsti apsipirkimo. Pažymėtina, kad prie besistumdančių moterų priėjo pradžioje vienas parduotuvės darbuotojas, kuris buvo priverstas jas išskirti, t. y. buvo atitrauktas nuo tiesioginio darbo (įrašo 1.29 minutė), patį konfliktą matė ir kita parduotuvės darnbuotoja (įrašo 1.54 minutė), kuri taip pat atsitraukė nuo savo darbo ir stebėjo įvykį iki tol, kol kaltinamoji buvo išvesta į tarnybines patalpas. Be to, dar prie moterų buvo priėjęs ir parduotuvės vadovas G. P. (įrašo 2 minutė), kuris parodė, kad matė viską per vaizdo stebėjimo sistemą, taigi jis taip pat turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo. Pastebėtina, kad ir būdama tarnybinėse patalpose kaltinamoji A. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją R. K. ir, pasak pastarosios, tai išgirdęs vėl atėjo liudytojas G. P. Iš esmės ir pats G. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad atėjęs rado nukentėjusiąją sužalotą. Visa tai rodo, kad kaltinamosios veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu kaltinamoji būtų buvusi paklususi nukentėjusiosios reikalavimui, tokia situacija nebūtų kilusi ir parduotuvės darbuotojai būtų ramiai tęsę savo darbą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas bei nežymus sveikatos sutrikdymas atskirai nekvalifikuojami, nes šiuos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamoji A. B. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.
Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Šioje byloje įvertinus tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, būtina nustatyti, kad kaltinamoji A. B. prekybos salėje smurtaudama prieš nukentėjusiąją R. K. suvokė, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir to norėjo, arba, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. B. atlikdama smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją R. K. turėjo netiesioginę tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji R. K., tiek kaltinamoji A. B. iš esmės vienodai parodė, kad būtent nukentėjusioji pirma ėmėsi fizinės jėgos naudojimo, norėdama sulaikyti kaltinamąją, įtardama ją vagyste, tuo tarpu kaltinamosios fiziniai veiksmai parduotuvės prekybos salėje buvo atlikti ne tiesiogiai siekiant BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių, o tiesiog norint išvengti sulaikymo ir reaguojant į nukentėjusiosios analogiškus fizinius veiksmus. Vis tik šioje dalyje pažymėtina, kad nukentėjusioji R. K. parodė, jog ji kaltinamąją informavo, kad sulaiko ją dėl ankstesnių vagysčių. Tai apklausiama teisme patvirtino ir pati kaltinamoji A. B. Nepaisant to, ji suvokdama, kad yra sulaikoma pagrįstai, sąmoningai pasirinko savo elgesio variantą, kuriuo ne tik garsiai kitų asmenų akivaizdoje iškeikė bei sužalojo nukentėjusiąją, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, ji konfliktui spręsti sąmoningai pasirinko smurtinį ir agresyvų (įžūlų) būdą. Kitaip tariant, BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia, t. y. A. B. suvokė, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems įstatyme numatytiems padariniams atsirasti.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Dėl skirtinos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Skirdamas bausmę A. B., teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (netiesiogine tyčia padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas, viešosios tvarkos pažeidimas padarytas parduotuvėje, dalį veiksmų stebint ne vienam asmeniui, panaudojant įžūlius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją apsaugos darbuotoją). Įvertinami kaltinamosios A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, motyvai, t. y. šią veiką ji padarė vengdama sulaikymo dėl galimų anskstesnių turtinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją A. B. – išsituokusi, nedirbanti, veikos padarymo metu buvo teista šešiolika kartų, tačiau daugumoje atvejų už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą bausta administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 93-105), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 107), Vilniaus priklausomybės ligų centre registruota (b. l. 108), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje registruota, diagnozė elgesio sutrikimai vartojant opiatus, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas (b. l. 109). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamosios A. B. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra susiformavęs, sistemingas, ji elgesio nekeičia. Po šios nusikalstamos veikos padarymo teista dar keletą kartų. Visos šios aplinkybės kaltinamąją A. B. apibūdina neigiamai ir vertintinos jai nepalankiai. Atsižvelgdamas į kaltinamąją A. B. ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji A. B. pavojinga visuomenei, jos priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus. Taigi A. B. savo elgesio nekeičia, ankstesnės jai skirtos bausmės esminės įtakos jos elgesiui nedaro, jos veikos sunkėja. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tik tokia bausmės rūšis ir dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausme. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai.
Kaltinamoji A. B. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyta nebuvo, kardomoji priemonė jai neskirta.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 Eur turtinei žalai ir 70 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 18), kuriame nurodo, kad 2017 m. kovo 15 d. buvo užpulta merginos, patyrė fizinį skausmą ir buvo nustatyti kūno sumušimai, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti pareigų (b. l. 18-19). Tuo tarpu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 29,78 Eur turtinės žalos už nukentėjusiosios R. K. gydymą atlyginimo (b. l. 34-39).
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. ieškinys tenkintinas iš dalies, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 29,78 Eur turtinės žalos už nukentėjusiosios R. K. gydymą atlyginimo pagrįstas pridedamais įrodymais, jame nurodytas žalos dydis priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamosios A. B. padaryta nusikalstama veika, todėl 29,78 Eur priteistini iš kaltinamosios.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji 10 Eur turtinę žalą motyvavo tuo, kad dėl sumušimų turėjo pirkti tepalą „Dolobene“, kuris kainavo apie 10 Eur, tačiau kvitų neturi, nes tyrėja su ja susisiekė beveik po metų. Teismas neturi pagrindo priteisti šią sumą turtinei žalai atlyginti, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad nukentėjusioji išties aktualiu laikotarpiu minimą tepalą pirko, nėra pridėtas joks kvitas ar kitas pirkimą patvirtinantis dokumentas. Teismas pažymi, kad nukentėjusys ir civilinis ieškovas turi teisę pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir būtent jam tenka įrodinėjimo pareiga. Todėl tas faktas, kad tyrėja su nukentėjusiąja susisiekė tik po metų, savaime nesudaro pagrindo priteisti prašomą sumą. Dėl šių priežasčių ieškinio dalis dėl 10 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintina.
Ieškinio dalis dėl 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintina. Apklausiama teisme nukentėjusioji parodė, kad neturtinę 70 Eur dydžio žalą motyvuoja tuo, kad dėl smumušimų negalėjo papildomai išeiti į darbą, kai jai buvo siūloma dirbti papildomas valandas, jos viena darbo dienos kaina 35 Eur. Tokie nukentėjusiosios argumentai lyg ir nesudarytų pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi iš jų susidaro įspūdis, jog nukentėjusioji nori, kad taip jai būtų atlygintos negautos pajamos, o tai yra turtinė, o ne neturtinė žala. Vis tik teismas pažymi, kad ieškinyje nukentėjusioji nurodė ir tai, kad neturtinę žalą patyrė, nes 2017 m. kovo 15 d. buvo užpulta merginos, patyrė fizinį skausmą ir buvo nustatyti kūno sumušimai, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti pareigų. Byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai matyti iš specialisto padarytos išvados, užfiksuotos apžiūros protokole (b. l. 29). Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neturtinei žalai dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atlyginti, įvertinus prašomos priteisti sumos dydį, yra adekvati ir proporcinga kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai ir kilusiems padariniams, ši suma neviršija teismų praktikoje už analogiškas veikas priteisiamų sumų, todėl priteistina visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausme ir A. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gegužės 28 d.
Iš A. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. priteisti 70 Eur neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei kasai priteisti 29,78 Eur turtinei žalai už nukentėjusiosios R. K. gydymą atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.