Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

nedalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atsakovei R. M. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų permokos už 2014 m. balandžio – gegužės ir nuo 2014 m. liepos – gruodžio mėnesius, priteisimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir Fondo valdybos Mažeikių skyrius) centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.

Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.

Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė R. M. (tuo metu buvusi (duomenys neskelbtini)) Vaikų Fondo administracijai 2012 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymus Nr. D1-21004 ir Nr. D1-21003 gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo vaikams D. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į prašymus 2012 m. rugsėjo 24 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimus Nr. V2-12072 ir Nr. V2-12073 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo D. Ž. ir E. Ž.. E. Ž. Fondo direktoriaus sprendimu Nr. V2-64 nuo 2014 m. gruodžio 5 d. nutrauktas išmokų mokėjimas (sukakus 18 metų). Elektroniniu paštu UAB ,,( duomenys neskelbtini)“ vaikų išlaikymo fondui persiuntė pranešimą apie tai, kada buvo išmokėti vaikų išlaikymo pinigai už jų darbuotoją V. Ž. ir pervesti į R. M. (buvusios (duomenys neskelbtini)) sąskaitą. Fondo administracija gavusi raštą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priėmė 2015 m. kovo 12 d. sprendimus Nr. V2-1954 ir Nr. V2-1955 dėl sprendimo pakeitimo ir už 2014 m. buvo perskaičiuotos vaikams iš Fondo tenkančios išmokos: E. Ž. ir D. Ž. nuspręsta išmokėti 2014 m. nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvienam po 33,31 Eur; 2014 m. birželį – po 56,48 Eur; nuo 2014 m. liepos 1 d. iki lapkričio 30 d. – kiekvieną mėnesį po 33,31 Eur kiekvienam; D. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. – 10,96 Eur, o D. Ž. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 4 d. 1,42 Eur. D. Ž. Fondo direktoriaus sprendimu Nr. V2-1956 nuo 2015 m. sausio 1 d. nutrauktas išmokų mokėjimas. Fondo administracija atsakovei R. M. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) 2015 m. kovo 12 d. siuntė raštą „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (9.69) I-21517 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo“, kuriais atsakovė R. M. buvo informuojama apie išmokėtų išmokų permokos grąžinimą.

Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu neneigė aplinkybės, jog žinojo, kad reikia informuoti Fondo administraciją, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedamos sumos vaikų išlaikymui iš V. Ž. darbo užmokesčio. Tačiau savo nesutikimą su prašoma priteisti suma grindžia tuo, kad jos buvo sunki materialinė padėtis, ji siekė vaikams užtikrinti stabilią materialinę situaciją ir mano, kad vaikų išlaikymo išmokų permoka neturėtų būti išieškoma iš jos, o turėtų būti išieškoma iš vaikų, nes vaikų išlaikymo išmokas gavo vaikai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas patvirtina, kad buvo išmokėti vaikų išlaikymo pinigai už jų darbuotoją V. Ž. 2014 m. kovo – gruodžio mėnesiais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė R. M. įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Pagal 2014 metais galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakciją (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai) pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo raštu pranešti fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Atsakovė R. M. neinformavo Vaikų išlaikymo fondo apie tai, kad ji gauna teismo priteistas lėšas vaikų išlaikymui iš vaikų tėvo V. Ž., kaip tai numato Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi 2014 metais) (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai), ir tuo pačiu metu gavo išmokas ir iš vaikų išlaikymo fondo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija informavo R. M. (buvusi (duomenys neskelbtini)) priimdama 2015 m. sausio 14 d. raštą Nr. (V1-2365/2012)D2-439 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius priimdamas 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (9.69) I-21517, kuriuose R. M. buvo informuota, kad ji privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui, o to nepadarius, susidarė 376,71 Eur dydžio Fondo lėšų permoka, kurią paprašyta grąžinti į Fondo administracijos sąskaitą.

Atsakovė R. M. nurodo, kad gautos lėšos jos manymu, tai nebuvo einamieji mokėjimai, o buvo skirtos padengti įsiskolinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2014 metais galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakciją (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai), bet kuriuo atveju privalėjo informuoti Fondo administraciją apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.

Be to, pažymėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-811-476/2010 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu nusprendė, kad materialinį išlaikymą uzufrukto teise tvarkys motina (duomenys neskelbtini). Prašymus išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti pateikė atsakovė R. M. (buvusi M.) ir atsakovei buvo pervedamos lėšos skirtos vaikų išlaikymui, todėl atmestinas atsakovės argumentas, kad permoka turi būti išieškoma iš vaikų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys pagrindžia faktą, jog R. M. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pradėtą mokėti išlaikymą Fondo administracijai. Taigi R. M. tuo pačiu metu gavo ir išlaikymą iš V. Ž. ir Fondo administracijos paskirtas išmokas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 376,51 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio ir nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio, tenkintinas.

Atsakovė taip pat prašo taikyti senatį. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalį į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pareiškėjas prašo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio ir nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio mėnesio priteisti 376,51 Eur iš atsakovės už susidariusią permoką. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. vasario 7 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyto 5 metų senaties termino savo reikalavimas pareikšti.

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš R. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 (TAR, 2017, Nr. 2017-16000) nustatyta, kad įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-650 nutraukiamas palūkanų nuo iki įstatymo Nr. XIII-650 įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedami skaičiuoti delspinigiai pagal įstatymo Nr. XIII-650 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos.

Pareiškėjas 5 procentų metinių palūkanų priteisimo reikalauja pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams. Šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, be to ginčo atveju Vaikų išlaikymo fondo įstatymas palūkanų priteisimo nenumato, todėl pareiškėjo prašomos palūkanos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovės R. M. 376,51 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši Eur 51 ct) dydžio permoką.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.