Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria R. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bauda pakeista į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­– BK) 150 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d,. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė R. M. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 MGL (1300 Lt), t. y. 376,60 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

R. M. skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 str. 3 d. numato, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais – kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ji gali būti pakeista į viešuosius darbus, o kai asmuo vengia savo noru ją sumokėti ir nėra galimybių jos išieškoti, bauda gali būti pakeista į areštą BK 65 straipsnyje numatytu santykiu (BK 47 str. 6 ir 7 d.). Klausimus dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 str. 2 d.).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo. Antstolė, patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes, konstatavo, kad turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl R. M. paskirtos baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi, kas skundžiama teismo nutartimi ir buvo padaryta. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos pakeitimo kita bausme, protokolo matyti, jog R. M. posėdyje nedalyvavo ir į jį kviestas nebuvo.

Pagal BPK 362 str. 2 d., klausimams dėl baudos nuteistajam pakeitimo kita bausme, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. BPK 10 str. 2 d. taip pat įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Kaip jau minėta, šiuo atveju į teismo posėdį R. M. kviestas nebuvo, todėl, atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nesiėmė priemonių užtikrinti nuteistojo R. M. teisę žinoti apie jam paskirtos bausmės vykdymo metu iškilusius klausimus ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais ginti savo interesus, todėl buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, t. y. suvaržyta įstatymų garantuojama jo teisė į gynybą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina ir tai, kad antstolė, prašydama baudą pakeisti kita bausme, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad nuteistasis vengia sumokėti teismo jam paskirtą baudą, o teikime tik nurodė, kad nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tačiau negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. M. nuo 2012 m. sausio 21 d. buvo suimtas ir nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus pataisos namuose atlikinėjo Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl konstatuotina, jog žinoti apie antstolės jam namų adresu siunčiamus raginimus jis neturėjo galimybės, tačiau šių aplinkybių apylinkės teismas taip pat nevertino.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nagrinėjant antstolės teikimą buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą, nutartį teismas priėmė neišsiaiškinęs aukščiau paminėtų svarbių ir esminių aplinkybių, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, o antstolės teikimas grąžinamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – antstolės Audronės Adomaitienės teikimą dėl nuteistajam R. M. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.