Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Ieva Saudargaitė rašytinio tvarka (neatvykus šalimis į teismo posėdį iš žodinio bylos nagrinėjimo pereita į rašytinį bylos nagrinėjimą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. 17 būrio 15 gyvenamojoje patalpoje jis buvo sukandžiotas blakių, ant pareiškėjo kūno liko įkandimo žymės, niežtėjo kelias savaites. Pareiškėjas kreipėsi į medicinos skyrių dėl vaistų išdavimo bei įvykio užfiksavimo.

2.2. Kalėjime 17 būryje laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. (nurodytą savaitę 1 kartą) buvo atvykę darbuotojai dezinfekuoti patalpų, tačiau dezinfekcija buvo atliekama tik pasirinktose gyvenamosiose patalpos 17 būryje (6, 9, 7, 3, 16 gyvenamosiose patalpose), o kitose patalpose ji nebuvo atlikta. Aktualiu laikotarpiu viskas buvo fiksuota tiek vaizdo patalpų kameromis, tiek vaizdo registratoriais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neveikimo (netinkamo veikimo), susijusio su higienos normų palaikymu, buvo sukandžiotas blakių, patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus).

2.3. Pareiškėjas dėl blakių sukandimo ir psichologinio diskomforto patyrė dvasinius išgyvenimus – stresą, beviltiškumo jausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus, o dėl minėtų išgyvenimų jis kreipėsi į psichologus dėl individualios psichologo konsultacijos. Pareiškėjas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų negalėjo gyventi saugioje aplinkoje, buvo sukandžiotas blakių, o šiuos parazitus (blakes) galėjo parsinešti į namus trumpalaikių išvykų metu.

4. Atsakovės atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:1025), 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jie naikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. sudarė Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-217, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

4.2. Atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl patalpoje pastebėtų kenkėjų. Tuo atveju, jeigu pareiškėjo nurodytoje patalpoje nebuvo atliekama dezinfekcija, iš pareiškėjo nebuvo gauta informacija, kad patalpai dezinfekcija yra reikalinga. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tais metais pareiškėjo nurodytoje patalpoje patikrinimų neatliko, o tai sudaro pagrindą teigti, jog nebuvo skundų dėl minėtos patalpos. Atsakovė paaiškina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu, higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

4.3. Pagal LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. birželio 13 d. pažymą „Dėl nuteistojo A. S. “ Nr. RV-22-3555, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. birželio 9 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo ir orumo pažeminimo, kuriems galėjo turėti įtakos neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nes, pareiškėjui gyvenant 17 būrio 15 patalpoje, jis buvo sukandžiotas blakių, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

4.4. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį. Pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje, taip pat neįrodė atsiradusios neturtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą sprendžiama dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą piniginę prievolę, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. A. S. laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. buvo kalinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 17 būrio 15 gyvenamojoje patalpoje.

6.2. 2025 m. gegužės 15 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktas Nr. AP-A1-15/05/2025-275-269 patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 17 bloko 4 kamerose dezinsekcija, taip pat 17, 18 blokų virtuvėje buvo atlikta dezinsekcija, nustatytos kenkėjų rūšys – blakės, tarakonai.

6.3. Kai matyti iš pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašo, A. S. 2025 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Pravieniškių 1–ojo kalėjimo gydytoją, norėdamas užfiksuoti, kad, kaip jis nurodė, buvo sukandžiotas blakių; gydytoja pažymėjo, kad ant kairės kojos ir kairiosios sėdmens pusės pastebėtos rausvos žymės.

6.4. 2025 m. gegužės 29 d. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktas Nr. AP-A1-29/05/2025-275-276 patvirtina, kad 2025 m. gegužės 29 d. buvo atlikta papildoma 450 kv. m ploto patalpų dezinsekcija, nustatytos kenkėjų rūšys – tarakonai.

6.5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo kalėjimo Resocializacijos skyrius 2025 m. birželio 13 d. pažymoje Nr. RV-22-3555 „Dėl nuteistojo A. S.“ nurodė, kad nuteistasis A. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ajame kalėjime, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. birželio 9 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir dvasinių kančių, diskomforto, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo ir orumo pažeminimo, kuriuos galimai galėjo lemti neužtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (t. y. tai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjui gyvenant 17 būrio 15 patalpoje jis buvo sukandžiotas blakių) nesikreipė ir konsultuotas nebuvo.

6.6. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. birželio 17 d. pažyma Nr. LV-41242 „Apie nuteistojo A. S. laikymo sąlygas“ patvirtina, kad nuteistasis A. S. nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime 17 būryje 15 patalpoje. Kaip nurodoma, Pravieniškių 2–ojo kalėjimo (vertintina, kaip rašymo apsirikimas) patalpose kiekvieno mėnesio nustatytą dieną arba pagal poreikį atliekami kenkėjų monitoringo ir naikinimo darbai; apie pastebėtus kenkėjus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo pranešti savo būrio Resocializacijos specialistui, kuris perduoda informaciją Turto valdymo skyriaus komendantui, kuris informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus specialistui, pastarasis informuoja uždarąją akcinę bendrovę „Dezinfekcijos paslaugos“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą; patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas jų naikinimas. Kaip pabrėžiama pažymoje, jeigu nebuvo daroma dezinfekcija, reiškia nebuvo informacijos, kad reikalinga papildoma dezinfekcija; Turto valdymo skyrius neturi duomenų kad nuteistasis minimu laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais ir (ar) prašymais dėl kenkėjų.

7. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-624/2025). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

8. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. 17 būrio 15 gyvenamojoje patalpoje jis buvo sukandžiotas blakių, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad, remiantis Higienos normos HN 134:2015 20 punktu, laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

10. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių 1–ojo kalėjimo patalpose buvo reguliariai atliekama kenkėjų kontrolė, patalpų priežiūra. Kaip matyti iš graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimą ginčo laikotarpiu patvirtinančių dokumentų, patalpose nuolat atliekant apžiūrą, ir dezinsekciją, be kita ko, 17 bloke, kenkėjų (be kita ko, blakių) buvo aptikta 2025 m. gegužės 15 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. buvo paskirtas į 17 būrio 15 patalpą.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Pravieniškių 1–ojo kalėjimo taikytos kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis, jog jis galėjo būti sukandžiotas blakių, juo labiau, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 18 d. kreipėsi į medicinos padalinį dėl blakių sukandimo. Bylos duomenys patvirtina, kad, pareiškėjui kreipusis į Kalėjimo gydytoją, ant jo kairės kojos ir kairiojo sėdmens pastebėtos rausvos žymės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors byloje pateikti įrodymai nesudaro prielaidų vienareikšmiškai teigti, kad minėtos žymės buvo lemtos blakių sukandimo, tai, kad byloje nustatyta, jog 17 bloke buvo aptikta blakių, patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Vadinasi, šiuo aspektu byloje nustatyti neteisėti vadžios institucijų veiksmai, kaip viena iš būtinų valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų. Teismo vertinimu, šios išvados negali savaime paneigti ta aplinkybė, kad, kaip nurodo atsakovės atstovė, nuteistieji privalo pranešti Kalėjimo administracijai apie tai, kad patalpose, kuriose jie kali, yra blakių.

12. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje nustačius neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, nėra pagrindo abejoti dėl to, kad, neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, buvo atitinkamai sudarytos prielaidos dėl to pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus.

13. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

15. Pažymėtina ir tai, kad, taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

16. Teismas, įvertinęs šios administracinės bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų mastą ir trukmę, įskaitant tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas truko ne ilgą laiko tarpą (kaip nurodo pats pareiškėjas, nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. gegužės 18 d.), be to, nenustatyta, jog Pravieniškių 1–asis kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, įvertinęs tai, kad Kalėjime nuolat įgyvendinamos priemonės, siekiant išvengti kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose, ir reguliariai atliekama patalpų priežiūra bei jų dezinsekcija, kartu atsižvelgdamas į tai, kad visgi neišnaikinus visų parazitų pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, tačiau nustatyti pažeidimai yra neilgalaikiai, vienkartiniai, konstatuoja, kad nustatytų pažeidimų pobūdis yra toks, jog tinkamas pareiškėjo teisių apgynimas šiuo atveju užtikrinamas konstatuojant pažeidimą ir atskirai nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo jam pinigais.

17. Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir konstatuotina, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ajame kalėjime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalis.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ajame kalėjime.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.