Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB LESTO atstovui M. P., atsakovui A. S., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei E. S.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB LESTO ieškinį atsakovams I. C., A. S., A. B. (A. B.), L. B. ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būsto“, dėl skolos už elektros energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas tiekė elektros energiją gyvenamajam butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Už nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. tiektą elektros energiją su ieškovu iki galo neatsiskaityta, todėl atsirado 530,10 Lt skola. Nurodytas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Skolos atsiradimo laikotarpiu bute gyveno nuomininkai – atsakovai I. C., A. S., A. B., L. B.. Buto nuomininkai prijungė savo prietaisus prie ieškovės elektros tinklų, todėl, ieškovės nuomone, jie su ieškove sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad už atsiradusią skolą subsidiariai atsakinga buto savininkė, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Šį teiginį ieškovė grindžia energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 97 punktu.

Pareigą sumokėti ieškovės prašomą priteisti skolą turi atsakovai – buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomininkai. Nurodytame bute yra trys kambariai. Viename kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-10, nuomos sutarties pagrindu skolos atsiradimo laikotarpiu gyveno atsakovė I. C.; antrame kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-9 – atsakovai A. B., L. B. ir jų nepilnamečiai vaikai; trečiame kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-3 – atsakovas A. S. ir nepilnametis jo sūnus. Nurodyti asmenys ginčo bute gyveno socialinio būsto nuomos pagrindais.Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad prie ieškinio pridėtame skolos už suvartotą elektros energiją paskaičiavime nurodyta vartotoja – I. C. ir jai priskirtas elektros energijos vartotojo kodas Nr. 11005767.Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būsto“ teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , savininkė, neatsakinga už skolą, atsiradusią buto nuomininkams neatsiskaičius už suvartotą elektros energiją. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad pagal Taisyklių 96 punktą patalpų savininkas už suvartotą elektros energiją privalo atsiskaityti tik tada, kai nėra sudarytos sutarties su visuomeniniu tiekėju arba neįmanoma nustatyti vartotojo.Atsiliepime taip pat remiamasi CK 6.383 straipsnio 1 dalimi ir teigiama, kad už suvartotą elektros energiją privalo sumokėti abonentai – vartotojai, bet ne patalpų savininkas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nėra ir nebuvo elektros energijos vartotoja, jos ir ieškovės nesiejo jokie santykiai, todėl jai nekyla prievolių už gyvenamosios patalpos nuomininkų prisiimtus įsipareigojimu. Šios bylos atveju įmanoma nustatyti elektros energijos vartotojus.Atsiliepime nurodoma, kad pagal suformuotą teismų praktiką prievolė atsiskaityti už suvartytą elektros energiją tenka būtent galutiniam paslaugos (energijos) vartotojui, nes tokia prievolė kildinama iš CK nuostatų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies, 6.4 straipsnio, 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.383 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio), o poįstatyminis teisės aktas (Taisyklės) negali prieštarauti aukštesnės galios norminiam aktui ir gali būti taikomos tik tiek, kiek jam neprieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004; Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-71-155/2012; Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1503-734/2012; Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1358-235; 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3443-466/2012).

Teismo posėdyje atsakovas A. S. nesutiko su ieškinio dalimi, kuria prašoma skolą už suvartotą elektros energiją solidariai priteisti iš jo. Šis atsakovas nurodė, kad bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra tik vienas elektros skaitiklis, jis įrengtas atsakovės I. C. vardu, nors atskiruose trijuose nurodyto buto kambariuose gyvena trys nuomininkų šeimos. Atsakovas A. S. pažymėjo, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, SĮ „Vilniaus miesto būstą“, prašydamas padėti išspręsti nurodyto buto nuomininkų konfliktinę situaciją, bet Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė įrengti ginčo bute tris savarankiškus elektros energijos apskaitos skaitiklius. Buto nuomininkai yra žodžiu susitarę už suvartotą elektros energiją mokėti lygiomis dalimis. Atsakovas A. S. nurodė, kad savo dalį už suvartotą elektros energiją yra sumokėjęs, todėl prašė teismo nepriteisti iš jo ieškovės prašomos skolos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo kelių viename socialiniame būste gyvenančių nuomininkų prievolės sumokėti už suvartotą elektros energiją įvykdymo ir savivaldybės, kaip būsto savininkės, subsidiarios civilinės atsakomybės taikymo (netaikymo) klausimai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Į nurodytą butą ieškovė tiekė elektros energiją. Už nuo 2010 m. gegužės 21 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. tiektą elektros energiją atsiskaityta ne iki galo, todėl atsirado 530,10 Lt skola. Skolos atsiradimo laikotarpiu bute gyveno nuomininkai – atsakovai I. C., A. S., A. B., L. B.. Viename ginčo buto kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-10, nuomos sutarties pagrindu skolos atsiradimo laikotarpiu gyveno atsakovė I. C.; antrame kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-9 – atsakovai A. B., L. B. ir jų nepilnamečiai vaikai; trečiame kambaryje, inventorizacijos plane pažymėtame Nr. 24-3 – atsakovas A. S. ir nepilnametis jo sūnus (b. l. 68–70). Ginčo bute įrengtas vienas elektros skaitiklis (b. l. 68, 74). Ieškovas nebuvo sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nei su ginčo buto savininke, nei su nuomininkais (b. l. 112), bet atsiskaitymo už elektros energiją knygelę išdavė ir suteikė abonento Nr. 11005767 tik vienam iš buto nuomininkų – atsakovei I. C. (b. l. 10, 47). Buto nuomininkai žodžiu buvo susitarę, kad mokės už elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis dalydami suvartotą elektros energiją į tris lygias dalis.

Dėl buto nuomininkų prievolės mokėti už suvartotą elektros energiją pobūdžio

Visų rūšių energijos, taip pat ir elektros energijos, pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai reglamentuoti CK septintajame skirsnyje. CK 6.391 straipsnyje įtvirtinta, kad nurodyto skirsnio normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos tūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita. Be to, atsiskaitymo tvarka nustatoma šalių susitarimu, jeigu teisės aktuose neįtvirtinta ko kita (CK 6.388 straipsnio 2 dalis). Remiantis Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, kuris gauna elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už elektros energiją ir jos persiuntimą. Vartotojas, pažeidęs su visuomeniniu tiekėju sudarytą sutartį, privalo visuomeninio tiekėjo reikalavimu pateikti visų savo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimą. Taigi viena iš pagrindinių energijos vartotojo pareigų yra sumokėti už jam patiektą elektros energiją. Ši pareiga nustatyta ir energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 52.5 punkte.

Kai gyvenamosios patalpos yra išnuomotos, komunalinių mokesčių, taip pat ir mokesčio už elektros energiją mokėjimo tvarka reglamentuota CK 6.584 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 punktu, šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 straipsnį, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti ieškovui skolą už tiektą elektros energiją iš visų pirmiau nurodyto buto nuomininkų. Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, o solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Dalinės prievolės, esant skolininkų daugetui, esmė yra ta, kad kiekvienas skolininkas privalo įvykdyti tik savo dalį. CK 6 straipsnyje taip pat nustatyta prezumpcija, kad dalinės prievolės šalių dalys yra lygios. Tai reiškia, kad, esant skolininkų daugetui, visi skolininkai privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik įstatymu arba šalių susitarimu, kur nustatomos nelygios skolininkų dalys.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), socialinio būsto nuomos pagrindais gyveno nuomininkai: kambaryje Nr. 24A – I. C.; kambaryje Nr. 24 – A. S., kaip mirusios nuomininkės J. S. šeimos narys; kambaryje Nr. 24B – A. B. ir L. B., kaip mirusios nuomininkės J. S. šeimos nariai. Kiekvienoje patalpų nuomos sutartyje buvo nustatyta, kad nuomininkai įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 26, 29, 133, 158). Taigi byloje nustatyti galutiniai elektros energijos vartotojai. Jie turėjo pareigą mokėti už tiekiamą elektros energiją. Nagrinėjamu atveju elektros energija tiekta į vieną butą, kurio atskiruose trijuose kambariuose gyveno trys nuomininkų šeimos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. S. paaiškino, kad butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra įrengtas tik vienas elektros skaitiklis ir abonente paskirtas tik viena iš nuomininkų – atsakovė I. C.. Atsakovas A. S. nurodė, kad buto nuomininkai buvo žodžiu susitarę, kad už suvartotą energijos kiekį moka dalydami į lygias dalis. Be to, atsakovas A. S. atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė I. C. vengė mokėti jai tenkančią dalį už suvartotą elektros energiją, todėl jis ne kartą kreipėsi į ieškovę AB LESTO, taip pat buto savininkę Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ „Vilniaus miesto būstą“ dėl problemų nuomininkams atsiskaitant už elektros energiją, bet SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neleido įrengti atskirų elektros apskaitos skaitiklių kiekvienam buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambariui, o ieškovės atstovai patikino, kad viskas bus gerai, jeigu A. S. mokės už elektros energiją savo dalį. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie tai, kad pirmiau nurodytame bute gyvena trys skirtingos nuomininkų šeimos, kad šiam butui įrengtas tik vienas elektros energijos apskaitos skaitiklis ir kad buto nuomininkai yra susitarę už elektros energiją mokėti lygiomis dalimis. Ieškovė su ginčo buto nuomininkais nebuvo sudariusi susitarimo dėl jų prievolės atsiskaityti už elektros energiją solidarumo. Taip pat įstatymuose nenustatyta šios buto nuomininkų solidariosios prievolės prezumpcijos. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomininkų prievolė sumokėti už ieškovo tiektą elektros energiją yra dalinė, bet ne solidarioji ir šios prievolės dalys yra lygios. Atsakovas A. S. pateikė atsiskaitymo knygeles, iš kurių matyti, kad jis yra sumokėjęs už 1/3 dalį suvartotos elektros energijos. Dėl to ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma priteisti skolą iš atsakovo A. S. atmestina. Kiti atsakovai (ginčo buto nuomininkai) nepateikė įrodymų, kad iki galo atsiskaitė su ieškove už šios tiektą elektros energiją, todėl ieškovei iš atsakovės I. C. ir iš A. B. ir L. B. skola priteistina lygiomis dalimis po 265,05 Lt, t. y. iš atsakovės I. C. ieškovei priteistina 265,05 Lt, o iš atsakovų A. B. ir L. B. – solidariai 265,05 Lt, nes jų (Brazauskų) šeima gyveno viename kambaryje, todėl jų prievolės dalykas laikytinas nedaliu ir jų prievolė kvalifikuojama kaip bendra ir solidarioji (CK 3.1 straipsnio 3 punktas, 2 dalis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Priteisus skolą iš nurodytų atsakovų, taip pat iš jų priteistinos ieškovės prašomos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl savivaldybės atsakomybės už socialinio būsto nuomininkų skolas už elektros energiją

Ieškovė taip pat prašo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomininkų skolą už elektros energiją priteisti subsidiariai iš nurodyto buto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės.

Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktą tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Vadovaujantis Taisyklių 97 punktu tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą.

Nagrinėjamos bylos atveju faktiniai elektros energijos vartotojai yra nustatyti. Tai – ginčo buto nuomininkai. Ginčo buto kambarių nuomos sutartyse aptarta mokesčių už komunalines paslaugas, taip pat ir už elektros energiją tvarka. Nuomos sutartyse nustatyta, kad komunalinius mokesčius, taigi ir mokestį už tiekiamą elektros energiją, moka buto kambarių nuomininkai. Ieškovė vienam iš nuomininkų, t. y. atsakovei I. C., buvo suteikusi abonento (elektros energijos vartotojo) numerį. Nurodyta aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovė žinojo faktinius elektros energijos vartotojus. Tai pat jai buvo žinoma, kad pareigą sumokėti už tiekiamą elektros energiją turi ginčo buto nuomininkai. Ieškovė su tuo sutiko. Šį faktą įrodo tai, kad ieškovė buvo priėmusi atsakovės I. C. pasirašytą paprastąjį vekselį, kuriuo skolininkė buvo įsipareigojusi sumokėti skolą už elektros energiją (b. l. 107). Dėl to ieškovės argumentas dėl ginčo patalpų nuomos sutarčių neįregistravimo viešame registre atmetamas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybė ir ieškovė nebuvo sudariusios elektros energijos tiekimo sutarties. Taigi šių subjektų nesiejo sutartiniai elektros energijos tiekimo santykiai. Nagrinėjamos bylos atveju netaikytinas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punktas, nes ieškovė su nuomininkais Taisyklėse nustatyta tvarka nebuvo sudariusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama socialinės paramos funkciją kartu vykdo ir įstatyme jai nustatytą pareigą aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis socialiai remtinus asmenis, todėl jos laisvė sudarant socialinio būsto nuomos sutartis ir skiriant gyvenamąsias patalpas konkretiems socialiai remtiniems asmenims yra ribojama. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad savivaldybė nagrinėjamu atveju nepažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios pareigos būti pakankamai atidžia ir rūpestinga, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui. Dėl visų šių priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės subsidiariai priteisti skolą už elektros energiją, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė nurodė, kad sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir patyrė 3 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo gavimą. Iš dalies patenkinus ieškinį ir priteisus ieškovei skolą iš atsakovų I. C. ir A. B. bei L. B., ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš nurodytų atsakovų proporcingai iš jų patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 76,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies patenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos proporcingai priteistinos iš atsakovų I. C. ir A. B. bei L. B. (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612) iš atsakovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 265,05 Lt (du šimtus šešiasdešimt penkis litus 5 ct) skolos už elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo 265,05 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. sausio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36,50 Lt (trisdešimt šešis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612) iš atsakovų A. B. (A. B.) (duomenys neskelbtini) ir L. B. (duomenys neskelbtini) solidariai 265,05 Lt (du šimtus šešiasdešimt penkis litus 5 ct) skolos už elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo 265,05 Lt nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2012 m. liepos 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB LESTO (juridinio asmens kodas 302577612) iš atsakovų A. B. (A. B.) (duomenys neskelbtini) ir L. B. (duomenys neskelbtini) po 18,25 Lt (aštuoniolika litų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38,35 Lt (trisdešimt aštuonis litus 35 ct), iš atsakovų A. B. (A. B.) (duomenys neskelbtini) ir L. B. (duomenys neskelbtini) po 19,18 Lt (devyniolika litų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3–iąjį apylinkės teismą.