Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš V. B. priteista 43,78 eurai turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. 2019 m. lapkričio 8 d., apie 11 val. 44 min., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), matant apsaugos darbuotojui, atvirai pagrobė du butelius likerio „Jagermeister“, 1 litro talpos, bendros 43,78 eurų vertės, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 43,78 eurų turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jam inkriminuota veika kvalifikuota teisingai, kadangi vagystė įvykdyta esant kvalifikuojančiam atvirosios vagystės požymiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio proceso ribas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisako tik dėl apelianto nuteisimo pagal šią teisės normą.

6. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad nuteistasis, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pagrobtų daiktų vertė neviršijo 1 MGL, todėl jam turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas taip pat iškėlė versiją, kad V. B. objektyviai galvojo, jog vagystės metu jo niekas nemato, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip atviroji vagystė. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino (1 t., b. l. 82-83), paaiškino, kad atėjo į parduotuvę, norėdamas pavogti alkoholio. Pabandė atidaryti apsaugos darbuotojams skirtos patalpos duris, norėdamas įsitikinti, ar apsaugos darbuotojas stebi vaizdo kameras. Kadangi durys buvo uždaros, galvojo, kad apsaugos darbuotojo nėra. Prekybos salėje užsikišęs alkoholį už kelnių, praėjo pro kasas. Išeinant iš parduotuvės, apsaugos darbuotoja jam nurodė sustoti ir mėgino jį sustabdyti, tačiau V. B. pakėlė ranką, apsaugos darbuotoja staigiai atsitraukė ir jis pasišalino iš parduotuvės. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje taip pat parodė, kad savo kaltę pripažįsta (1 t., b. l. 101-104). Atsižvelgiant į nurodytą, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnio pagrindu jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pagrindą nuteistojo nenaudai vertinti jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes sudaro ir tai, kad jis ankstesnėje proceso stadijoje buvo pripažinęs savo kaltę. Apygardos teismas pažymi, kad V. B. iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme buvo teistas net 15 kartų, tarp teistumų – ir už kvalifikuotą vagystę, taigi jis neabejotinai žinojo teismo proceso eigą, suprato, kad pripažįsta savo kaltę ir to siekė taip palengvindamas savo teisinę padėtį.

7. Atmetant nuteistojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju V. B. padarytas teisės pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, pažymėtina, kad nusikalstama veika - vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015). Nuteistojo gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžiu teigė, kad nuteistasis vagystės metu atliko eilę veiksmų, siekdamas įsitikinti, kad nėra matomas apsaugos darbuotojų ir buvo įsitikinęs, kad niekas jo nemato bei, kad gėrimus jis vagia slaptai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tinkamai motyvuota nurodant, kad V. B. vagystės metu stebėjo apsaugos darbuotoja, kuri bandė jį sulaikyti, todėl nuteistasis suprato, kad vagystę darė atvirai. Tai, kad V. B. veikė viešai, t. y. parduotuvės darbo metu, esant liudytojams – parduotuvės darbuotojai, paėmė nuo lentynos prekę, užsikišo ją už savo drabužių ir, apsaugos darbuotojai bandant jį sulaikyti, pasišalino, nustatyta ir paties nuteistojo V. B. parodymais. Pažymėtina, kad vagystė (taip pat ir atvirtoji vagystė) yra aprašyta materialiąja nusikalstamos veikos sudėtimi, kas reiškia, jog vagystė yra baigta tada, kai kaltininkas užvaldo grobiamą turtą taip, kad gali juo disponuoti kaip savu. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą. Tik tada jis užvaldo turtą, įgyja teisę juo disponuoti. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju vagystės baigtumo momentas turi būti siejamas su išėjimu iš parduotuvės, kadangi už parduotuvės kasų yra įrengta apsaugos darbuotojų patalpa.

8. Teisėjų kolegija laiko, kad V. B. veiksmai pagrobiant turtą iš prekybos centro kvalifikuoti teisingai. Apsaugos darbuotoja E. K. parodė, kad prekybos salėje pastebėjo asmenį, kuris jai žinomas kaip asmuo, vykdantis vagystes. Vaizdo kamerų pagalba, E. K. matė, kaip V. B. už kelnių įsikišo prekes ir išėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs. Išėjusi iš monitorinės, liudytoja kreipėsi į nuteistąjį, bandė jį sulaikyti, tačiau V. B. pasimuistė ir iš parduotuvės pasišalino. Šie įrodymai paneigia nuteistojo gynėjo advokato aiškinimą, kad V. B. prekes pagrobė niekam nematant ir buvo įsitikinęs, kad niekas to nemato. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai apsaugos darbuotoja pastebėjo V. B. veiksmus, o šis kartu su pagrobtu turtu ėmė bėgti ir pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Nusikalstamas sumanymas, galbūt planuotas kaip slaptas, peraugo į atvirą, apsaugos darbuotojai suvokus, kad yra grobiamas turtas, o V. B. suvokus, kad jo veiksmai pastebėti. Taigi visa tai patvirtina, kad V. B. atvirai pagrobė turtą, kurio bendra vertė yra 43,78 eurai. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju, turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas. Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

9. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados dėl V. B. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai argumentuotos ir pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.