Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-1386-324/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-29
Bylos Nr.: e2-1386-324/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01190-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Atsakovas: E. P., A. Š.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Autoramiksas“, G. Š.

Kategorijos

21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1386-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01190-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1; 35.6.1; 116.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. B., atsakovams E. P. ir A. Š., atsakovo E. P. ir trečiojo asmens atstovei advokatei S. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. K. ieškinį atsakovams A. Š., E. P., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Autoramiksas“ ir G. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti negaliojančia (niekine) nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 27 d. atsakovų sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. Š. perleido E. P. 1 621 vienetų UAB „Autoramiksas“ akcijų, taikyti vienašalę restituciją ir A. Š. nuosavybės teisėn grąžinti 1 621 paprastąją vardinę UAB „Autoramiksas“ akciją (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia CK 6.66 straipsniu ir tuo, kad sandorio sudarymo metu perleistas turtas buvo areštuotas.

Nurodo, jog ieškovas 2007 m. rugsėjo 1 d. paskolino atsakovui A. Š. 269 500,00 eurų. Paskolos sutartimi atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti 2008 m. rugsėjo 1 d. Įsipareigojimo neįvykdžius, Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu skolą su palūkanomis (iš viso – 1 116 636,00 Lt) ieškovui iš atsakovo A. Š. priteisė. Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas A. Š. nuosavybės teise valdė 1621 vnt. UAB „Autoramiksas“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. 2014 m. gegužės 27 d. šios akcijos buvo parduotos atsakovui E. P.. Tuo metu, kai ieškovas skolino pinigus, buvo žinoma, kad skolininko turtinė padėtis yra pakankamai gera, ieškovas pagrįstai tikėjosi atgauti visą paskolos sumą. Ginčijama sutartis buvo sudaryta būtent tuo metu, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Šiais veiksmais A. Š. siekė sumažinti savo turtą, iš kurio būtų galimas realus išieškojimas. Atsakovai šios sutarties neprivalėjo sudaryti, ji pažeidžia kreditoriaus V. K. teises ir teisėtus interesus, o atsakovai apie tai žinojo. Sudarę ginčijamą sutartį, atsakovai sumažino A. Š. turto, į kurį gali būti nukreiptas ieškovo reikalavimas, mastą, atsakovo A. Š. turto vertės neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti. A. Š. byloje dėl skolos priteisimo yra nurodęs, kad jo turtinė padėtis nėra gera, visas turimas tartas apsunkintas hipoteka arba yra nelikvidus (duomenys iš šio atsakovo 2014 m. liepos 4 d. atskirojo skundo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-576-555/2014). A. Š. pripažino, kad negali sumokėti 14 666 Lt dydžio žyminio mokesčio. Akivaizdu, kad dėl tų pačių priežasčių jis neturi galimybės sumokėti beveik 100 kartų didesnę priteistą sumą ieškovui, todėl bet kurio turto perleidimas ženkliai apsunkina ieškovo galimybes atgauti (išieškoti) skolą. Ieškovas nėra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto ieškinio senaties termino, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nurodytos aplinkybės ieškovui tapo žinomos gavus 2014 m. birželio 4 d. Juridinių asmenų registro duomenų išrašą. Atsakovai šios sutarties sudaryti neprivalėjo. Sandoris nėra sudarytas vykdant teismo sprendimą, jokia įstatyminė ar poįstatyminė teisės norma neįpareigojo jo sudaryti, įstatymo atžvilgiu šis sandoris laikytinas savarankiška ir nepriklausoma atsakovų valios išraiška. Nėra jokių duomenų, jog pateisinamos ir objektyvios priežastys vertė sudaryti ginčijamą sutartį. Skolininkas A. Š. ir akcijų pirkėjas buvo nesąžiningi. A. Š. ne tik turėjo žinoti ir žinojo, bet galimai tyčia sudarė ginčijamą sutartį, veikdamas kartu su atsakovu E. P. ir siekdamas pažeisti kreditoriaus interesus. Atsakovai buvo vieninteliai UAB „Autoramiksas“ akcininkai, abu nuosavybės teise valdę maždaug vienodą akcijų skaičių, be to, E. P. nuo 2005 m. yra UAB „Autoramiksas“ direktorius, kuriam neabejotinai buvo žinomos aplinkybės apie dalies įmonės akcijų areštą. Sutartis buvo sudaryta po teismo sprendimo priėmimo, t. y. išviešinus informaciją apie itin didelės skolos priteisimą iš atsakovo A. Š..

Ginčijama sutartis yra ir niekinė (CK 1.80 straipsnis). Antstolis M. P. 2012 m. lapkričio 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01472/S-7128 priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą 2012 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos nutartį Nr. 2-2622-485/2012 dėl 1 116 636 Lt skolininkų A. Š. ir G. Š. turto arešto. Atsakovo A. Š. valdytos UAB „Autoramiksas“ akcijos buvo areštuotos, areštas antstolio sprendimu ar teismo nutartimi nepanaikintas. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, su jais Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo, todėl nė viena iš ginčo šalių negali teisintis jų nežinojusi. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str.). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovui E. P. turėjo būti žinoma apie atsakovo A. Š. akcijoms taikomą areštą. CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Ginčijama sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai antstolis M. P. buvo nustatęs draudimą disponuoti ginčo akcijomis. Toks pardavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Atsiliepimas

Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje atsakovas E. P. ir jo atstovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu skola yra priteista iš A. Š.. Remiantis CK 3.112 str. 1 dalimi, priešingai nei teigia ieškovas, jis neturi reikalavimo teisės į A. Š. sutuoktinei priklausančio bendro turto dalį, tame tarpe ir į UAB ,,Autoramiksas" 810,5 vienetų akcijų. Vien ta aplinkybė, kad A. Š. nebuvo įtraukta į akcininkų sąrašą, nepaneigia jos nuosavybės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas A. Š. po akcijų perleidimo sutarties sudarymo tapo nemokus ar kad sandoriu suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Nėra CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų viseto. Ieškovo argumentas, jog ginčijamu sandoriu atsakovas A. Š. sumažino savo turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o kito turto jo reikalavimams patenkinti neužtenka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad akcijų perleidimo sandoris pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) interesus. Tam reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Ginčijamą sandorį sudaryti buvo būtina. Akcijų perleidimo sandorio sudarymo metu atsakovas A. Š. buvo įkeitęs savo šeimos turtą BUAB ,,Ūkio bankui" už UAB ,,Autoramiksas" suteiktas paskolas. Įmonės finansinė padėtis nebuvo ir dabar nėra gera. Nors 2014 m. UAB ,,Autoramiksas" suteiktos paskolos ir buvo pertvarkytos (atidėtas grąžinimo terminas), bendrovė nebuvo pajėgi iki nustatyto termino grąžinti paskolų iki 2014 m. gruodžio mėnesio, todėl bankas išieškojimą būtų nukreipęs į A. Š. priklausantį ir bankui įkeistą turtą. E. P. tapus vieninteliu UAB ,,Autoramiksas" akcininku, A. Š. priklausantis turtas buvo atlaisvintas nuo hipotekos, E. P. kaip vienintelis akcininkas užtikrino paskolų, suteiktų UAB ,,Autoramiksas", grąžinimą savo šeimos turtu. Akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta ne siekiant sumažinti A. Š. turtą (E. P. apie jo skolą nežinojo), o dėl pateisinamos ir objektyvios priežasties, siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių tiek įmonei, tiek ir A. Š. (A. Š. už įmonės skolą bankui buvo įkeitęs savo šeimos turtą). Tokiu būdu buvo apsaugoti ir paties ieškovo interesai, t.y. ieškovo teisė išieškojimą nukreipti į A. Š. priklausantį ir nuo suvaržymų (hipotekos) atlaisvintą turtą. Nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaip kreditoriaus interesų pažeidimo (akcijų neperleidus, bankui nukreipus išieškojimą į A. Š. priklausantį turtą, o įmonei iškėlus bankroto bylą, ieškovo interesai tikrai nukentėtų). Apie akcijų areštą E. P. nežinojo nei kaip akcininkas, nei kai UAB „Autoramiksas" vadovas. Pranešimai dėl akcijų arešto nebuvo įmonei įteikti, nors, vadovaujantis 2004 m. rugpjūčio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1041 patvirtintų ,,Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų–nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių" 11.4 punktu, 14.13 punktu, informacija apie disponavimo akcijomis teisės ar su akcijomis susijusių kitų teisių apribojimus, taikomus akcininko turimoms akcijoms, turi būti registruojama akcijų registravimo žurnale remiantis teismo sprendimo (nutarties), kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos valstybės institucijos sprendimo pagrindu. Tokia informacija nebuvo pateikta ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kuris įregistravo akcijų savininko pakeitimą, nors Turto arešto aktų registro tvarkytojas turi pareigą nedelsdamas po to, kai Turto arešto aktų registre įregistruojamas ar išregistruojamas juridinis faktas apie tai pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo"). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių E. P. veiksmų neteisėtumą ar nesąžiningumą. CK 1.80 str. 4 d. numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 str. 1, 2, 3 dalyse numatytų aplinkybių nėra, todėl iš E. P. kaip sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas turtas, net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti sandorį niekiniu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų sandorių stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012; kt.). Tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

Atsakovo E. P. ir trečiojo asmens UAB „Autoramiksas“ atstovė šią poziciją palaikė.

Atsakovas A. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovo ir trečiojo asmens atstovės argumentus. Pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad jo turtinė padėtis, lyginant su buvusia bylos dėl skolos prteisimo nagrinėjimo metu, yra pagerėjusi (perleidus akcijas, išregistruota hipoteka). Teigė ieškosiąs visų būdų atsiskaityti su ieškovu. Paaiškino, kad žinojo apie savo banko sąskaitų areštą; ar areštuotos akcijos, nesigilino. Jų perleidimo sandorį buvo būtina sudaryti UAB „Autoramiksas“ bankroto išvengimui, bankui sutikus refinansuoti įmonei suteiktą ir negrąžintą paskolą.

Trečiasis asmuo G. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. ieškovo ir atsakovo A. Š. sudarytą paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 1 116 636 Lt. Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas A. Š. nuosavybės teise valdė 1621 vnt. UAB „Autoramiksas“ paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Likusios UAB „Autoramiksas“ akcijos nuo 2006 m. vasario 14 d. priklausė atsakovui E. P.. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. atsakovas A. Š. visas turimas akcijas pardavė atsakovui E. P. už 16,21 Lt.

Ieškovas įrodė, kad šis sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai.

Imperatyvios teisės normos yra vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorių negaliojimas pagal CK 1.80 straipsnius yra šalių valios laisvės ir autonomijos principo išimtis. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu, reikia konstatuoti, kad įstatymo norma yra imperatyvi ir kad sandoris šią imperatyvią įstatymo normą pažeidžia.

Nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. V. K. pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovams A. Š. ir G. Š. dėl 1 116 636 Lt skolos pagal 2007 m. rugsėjo 1 d. jo ir atsakovo A. Š. sudarytą paskolos sutartį priteisimo (byla Nr. 2-2622-485/2012). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo nutarta areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, bendrai 1 116 636 Lt (vieno milijono vieno šimto šešiolikos tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių litų) sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį. Nutartis Turto arešto aktrų registrui pateikta tą pačią dieną (nurodomos bylos t. 1 b.l. 22), įteikta atsakovui A. Š., įteikimo pažyma teismui grąžinta 2012 m. lapkričio 23 d. (t. 1 b.l.28), dėl šios nutarties 2012 m. gruodžio 3 d. atsakovai pateikė atskirąjį skundą. Antstolis M. P. 2012 m. lapkričio 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01472/S-7128 priėmė vykdyti išieškotojo V. K. pateiktą 2012 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos nutartį Nr. 2-2622-485/2012 dėl 1 116 636 Lt skolininkų A. Š. ir G. Š. turto arešto. Centrinės hipotekos įstaigos 2012 m. lapkričio 28 d. pranešimas Nr.TA2-12-076088 patvirtina, jog buvo areštuota 1621 atsakovui A. Š. priklausanti UAB „Autoramiksas“ akcija. 2014 m. gegužės 19 d. byloje priimtu sprendimu ieškovui iš atsakovo A. Š. priteista 1 116 636,00 Lt skolos ir palūkanų, penkių procentų procesinės palūkanos ir 4964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 18 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, atmetus atsakovų apeliacinį skundą.

CPK 18 straipsnis nustato įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomą vykdymą valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Lietuvos respublikos teritorijoje. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytas draudimas atsakovams disponuoti areštuojamu turtu yra imperatyvus, todėl atsakovui A. Š. priklausiusių vertybinių popierių nuosavybės teisės perleidimas kitam savininkui pažeidžia imperatyvią CPK 18 straipsnyje įtvirtintą normą dėl teismo nutarties vykdymo privalomumo. Atmestinas atsakovų argumentas apie draudimo perleisti G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusią akcijų dalį nebuvimo, nes akcijų nuosavybės teisės perleidimo draudimas galiojo visų A. Š. vardu įregistruotų akcijų skaičiui. Atmestini atsakovo E. P. argumentai apie jo sąžiningumą bei A. Š. teiginiai apie akcijų arešto nežinojimą – juos paneigia arešto pagrindu esančios nutarties įteikimas A. Š., jo skundas dėl šios nutarties, turto arešto aktų registro duomenys, kuriais atsakovas E. P., būdamas UAB „Autoramiksas“ vadovu, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, privalėjo pasidomėti nepriklausomai nuo įrašų Juridinių asmenų registre patikrinimo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 2.87 straipsnio 1 dalis). Imperatyviai teisės normai prieštaraujantis sandoris panaikintinas, taikytina restitucija, atsakovui A. Š. sugrąžinant akcijų nusoavybės teisę, atsakovui E. P. priteisiant iš A. Š. 4,69 Eur(16,21 Lt) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė ir antrąjį ieškinio pagrindą, numatytą CK 6.66 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

Neabejotiną ieškovo reikalavimo teisę atsakovui A. Š. patvirtina įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-576-555/2014 dėl 1 116 636,00 Lt skolos ir palūkanų, penkių procentų procesinių palūkanų ir 4964,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovai, teigdami apie privalomumą sudaryti ginčo sandorį, nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų (UAB „Autoramiksas“ bankroto grėsmės duomenų, banko paskolinius santykius pagrindžiančių įrodymų, galimybės gauti paskolos refisansavimą sąsajas su akcininko asmenybe ir kt.). Pažymėtina jog imperatyvus draudimas disponuoti atsakovui A. Š. priklausančiomis akcijomis šalių privalomumą tokį sandorį sudaryti paneigia bet kokiu atveju (CPK 178 straipsnis). Skolininkas A. Š. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovo (kreditoriaus teises) – sandorį sudarė praėjus kelioms dienoms po teismo sprendimo priteisti didelę skolą priėmimo; sudarius sandorį, išieškojimo į vertybinius popierius nebūtų galima nukreipti; nepateikė įrodymų, jog kito jo turimo turto rinkos vertės pakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti (vien iš registrų duomenų apie turtą, pateiktų prie rašytinių paaiškinimų, nėra galimybės nuspręsti, ar šio turto pakaks skolai sugrąžinti; teismo posėdyje atsakovas to nepatvirtino (nurodė, kad stengsis tai padaryti, skolos priteisimo byloje 2014 m. liepos 8 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. birželio 23 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas 14 666 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimui, nurodė, jog jo turtinė padėtis yra labai bloga; 2014 m. spalio 30 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo konstatuota, kad A. Š. neturi objektyvių galimybių sumokėti likusią 14 666 Lt žyminio mokesčio dalį). Minėta, kad trečiasis asmuo E. P., būdamas UAB „Autoramiksas“ direktoriumi, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, irgi buvo nesąžiningas, nes, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, Turto arešto aktų registro duomenimis privalėjo pasidomėti nepriklausomai nuo įrašų Juridinių asmenų registre patikrinimo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 2.87 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, tenkintinas ieškovo prašymas dėl restitucijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovų priteistina 921,57 Eur (3182 Lt) valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1,2 dalimis, dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Ieškovas pateikė prašymą ir įrodymus, kad už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 400 Eur, už atstovavimą teisme – 200 eur, bendra suma su pridėtinės vertės mokesčiu – 726 Eur. Atlyginimas už procesinių dokumentų parengimą neviršija rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama keturiuose teismo posėdžiuose, rengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, 200 Eur laikytina teisinga atstovavimo teisme išlaidų suma (rekomendacijų 8.15, 8.16, 8.17, 8.18 punktai) (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra 1647,57 Eur (921,57+726), iš atsakovų ieškovui priteistina po 823 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 621 (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną) uždarosios akcinės bendrovės „Autoramiksas“ akciją. Taikyti restituciją, sugrąžinant atsakovui A. Š. šių akcijų nuosavybės teisę. Priteisti iš atsakovo A. Š. atsakovui E. P. 4,69 (keturis Eur 69 ct) Eur.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 823 (aštuonis šimtus dvidešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų A. Š. ir E. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Gudynienė