Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 77.4.2, 78.2.1, 49, 30.9.2.

2012 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

dalyvaujant ieškovei D. Š., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovui M. Š., jo atstovui advokatui A. D., atsakovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-235-214/2011 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams M. Š., A. K., G. K., tretiesiems asmenims notarei B. G., R. S. dėl santuokos nutraukimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir sandorių nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės, sutiko mokėti dukters išlaikymui 300 Lt per mėnesį, nes niekur nedirba. Nurodė, kad ginčo namus jiems nupirko atsakovo motina iš savo lėšų, vėliau pareiškusi norą, kad ginčo turtas būtų perrašytas jos vardu. Dėl turto perrašymo ieškovė neprieštaravo. Nusprendę skirtis, jie visą turimą turtą pasidalino tarp savęs, automobilius, kolektyvinį sodą Voškonių kaime jie padovanojo ieškovės motinai, garažą padovanojo jo motinai. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 1999-07-22 dovanojimo sutarties nuginčijimo.

Pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir materialinį išlaikymą vaikams tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, nors ir nenurodė savo pajamų, tačiau yra darbingi, kiekvienas iš jų turi savo verslą, t. y. automobilių plovyklas, todėl sprendė, kad šalys turi teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kurio dydis neturi būti mažesnis už minimalią mėnesio algą. Atsakovas nepaneigė liudytojų parodymų, jog parvarinėja automobilius iš užsienio, dirba automobilių turguje. Teismas sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį.

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl ginčijama sprendimo dalis turi būti naikinama dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenurodė, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia šalių valia buvo sudarant 1999 m. dovanojimo sutartį. Teismas neįvertino šalių elgesio po 1999 m. dovanojimo sandorio sudarymo, t. y. kad ieškovė ir po sandorio sudarymo rūpinosi įgytu turtu kaip jo savininkė, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, jį prižiūrėjo, kad tikroji ginčo sutarčių šalių valia buvo nukreipta į tai, jog formaliai perregistravus turtą siekta išvengti vykdomos neteisėtos veiklos pasekmių. Sutuoktinių neteisėta veikla yra įrodyta iš VRM išreikalautais dokumentais. Teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė proceso normose nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles;

2) atsakovai nepaneigė prezumpcijos, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra įsigyti šalių santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, neįrodė, kad ši valda buvo įgyta asmeninėmis M. Š. lėšomis, t. y. už 12 000 Lt, kuriuos jam davė jo motina atsakovė A. K.. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra statytas ieškovės ir atsakovo, jame įrengta automobilių plovykla, kuri buvo naudojama šalių verslui. A. K. niekuomet ginčo name negyveno, nepateikta jokių įrodymų, kad ji finansavo garažo statybą;

3) teismų praktikoje (LAT 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-304/2008) teigiama, kad negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų apsimestinai yra nurodoma kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui – vienas sutuoktinis, nors jo veiksmais siekta vieningo su kitu sutuoktiniu tikslo, be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą, grindžiamą tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardytu asmeniu. Šioje byloje, analogiškai kaip ir minėtoje byloje, didžioji dalis sutuoktinių turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dėl apsimestinių sandorių bei neteisėtų individualių teisės aktų be pagrindo priskiriama atsakovo M. Š. nuosavybei, dėl ko nukenčia nepilnametės dukros interesai, nes tiek ieškovė, tiek nepilnametė dukra lieka be gyvenamojo būsto;

4) 1999-07-22 ir 2008-11-18 dovanojimo sandoriai yra tariami, sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Teismų praktikoje (LAT 2008-12-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-617/2008; 2000-10-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-977/2000; 2007-09-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-329/2007) nurodoma, kad sandorių, kuriuose dalyvauja šeimų atstovai, tariamumui pripažinti nėra būtinas kitos, nesusijusios su šeima, sandorio šalies valios tariamumo konstatavimas. Tokiuose sandoriuose tam tikrais, tik šeimai žinomais, pagrindais jos atstovas gali veikti siekdamas kitokių, nei nurodomi sandoryje, tikslų, to neviešindamas kitai sandorio šaliai. Ginčo turto įgijimas santuokos metu, apsigyvenimas ginčo turte, jo tvarkymas ir valdymas kaip savo, remontavimas, mokesčių mokėjimas, neteisėtos veiklos vykdymas, garažo statymas, bendros veiklos vykdymas ginčo garaže, liudija tai, kad šalių valia nebuvo padovanoti turtą A. K., o tik tariamai jį perleisti, pasinaudojant su A. K. esančiais visiško pasitikėjimo santykiais siekiant turto apsaugos nuo rizikos, ir tai atitinka tikrovę, todėl sandoriai naikintini. Abu dovanojimo sandoriai buvo sudaryti dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, t. y. artimų giminaičių – motinos ir sūnaus, pagal bylos aplinkybes sutarčių dalyvių tikrieji ketinimai neatitiko sutarčių turinio. Sudarant dovanojimo sandorius buvo pažeisti ieškovės turtiniai interesai;

5) ginčijami sandoriai naikintini ir CK 1.81 str. pagrindu, kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. 2008 m. dovanojimo sutartimi A. K. siekė padėti savo sūnui faktiškai išsaugoti pagrindinę santuokinio turto dalį, o tokie veiksmai prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 str. 1, 3 d.);

6) teismo argumentai, kad perleistu turtu A. K. disponavo, yra nepagrįsti. Garažo statybai vadovavo ieškovė, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Leidimai ir sutikimai irgi buvo tvarkomi K. vardu, nes ji tuo metu buvo fiktyvi žemės sklypo, namo ir kitų statinių savininkė. Vien tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo perleistas atsakovo motinai A. K., esant pagrįstiems ir įrodytiems tokio poelgio motyvams ir esant aplinkybėms, jog padovanotu turtu atsakovė K. niekuomet nesinaudojo, jo nevaldė kaip savo, t. y. neįvykdė dovanojimo sandorio, ir vėliau turtą vėl perdovanojo savo sūnui, akivaizdu, jog abu ginčijami dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių ir yra tariamieji sandoriai, dėl to teismo turėjo būti panaikinti CK 1.86 str. pagrindu;

7) teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Šioje byloje ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-07-05, kai ieškovė su nepilnamete dukra buvo išvarytos iš namų, įgytų santuokoje iš bendrų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 1999-06-09 atsakovas M. Š. savo vardu nupirko iš V. Š. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) už 11 689 Lt (1 t., b. l. 26). Ginčo šalys skirtingai aiškina dėl lėšų, kurios buvo panaudotos ginčo turtui įsigyti. Atsakovė A. K. teigia, jog šiam turtui įsigyti buvo panaudotos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos, kurias davė sūnui M. Š. ginčo turtui įsigyti (1 t., b. l. 161). Atsakovas M. Š. atsakovės A. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir paaiškino, kad už ginčo turtą sumokėjo atsakovė A. K. (1 t., b. l. 160). Ieškovė D. Š. su šiais atsakovų paaiškinimais nesutinka ir teigia, kad po santuokos sudarymo ji su vyru atsakovu M. Š. gyveno pas ieškovės tėvus, taupė pinigus ir po penkerių metų įsigijo sodo sklypą su jame esančiu pastatu, kuriame apsigyveno, šis turtas pirktas išimtinai ieškovės ir atsakovo M. Š. santuokoje sutaupytomis lėšomis. Už turtą sutuoktiniai, ieškovės paaiškinimu, sumokėjo 22 tūkst. JAV dolerių, o sutartyje nurodė mažesnę pinigų sumą (1 t., b. l. 158). Ieškovės paaiškinimą dėl sutuoktinių gyvenamosios vietos pas ieškovės tėvus patvirtino ir atsakovas M. Š., ir atsakovė A. K. (1 t., b. l. 159, 161). Ieškovės paaiškinimą, kad sutuoktiniai sutaupė nekilnojamo turto įsigijimui pakankamai lėšų ir nusipirko sode būstą šeimai, patvirtino liudytojas J. M. (1 t., b. l. 163). Pažymėtina, kad atsakovė A. K. iš esmės patvirtina apeliantės ir jos sutuoktinio atsakovo M. Š. paaiškinimą (1 t., b. l. 159), jog ginčo nekilnojamas turtas pirktas sutuoktinių – ieškovės ir atsakovo M. Š. – šeimai, kad sutuoktiniai turėtų kur gyventi. Byloje nei viena iš ginčo šalių nepateikė teismui patikimų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ginčo turto pirkimui buvo panaudoti būtent tai šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos (CPK 178 str.). Tačiau šalių paaiškinimai, liudytojo J. M. liudijimas patvirtina, kad ginčo turtas pirktas išimtinai ieškovės ir atsakovo M. Š. šeimos poreikiams tenkinti, naudoti pagal paskirtį – aprūpinti šeimą gyvenamuoju būstu. Bylos duomenimis, apeliantė su atsakovu ginčo pastate po įsigijimo apsigyveno, remontavo, mokėjo mokesčius ir naudojo savo šeimos poreikiams tenkinti iki 2010 m. vasaros. Teisėjų kolegijos nuomone, faktą, jog ginčo turtas įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, patvirtina ir byloje esanti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 26), kuri nėra šalių ginčijama, todėl laikoma objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK 185, 197, 178 str.) šiai aplinkybei įrodyti (CK 1.63 str. 1 d., 6.193 str., 6.393 str.). Tad esant nustatytam faktui, jog ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ieškovė ir atsakovas M. Š. buvo santuokoje (nuo 1995-05-10), laikoma įrodyta, jog ginčo turtas buvo įgytas 1999-06-09 abiejų sutuoktinių (ieškovės D. Š. ir M. Š.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., SŠK 21 str. 1 d.). Todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ginčo turtas pirktas ir asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. K..

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių, ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko apeliantei. Bylos duomenimis, ginčo turtas 1999-07-22 sutartimi buvo padovanotas atsakovei A. K. (1 t., b. l. 27, 41). Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusiame 1964 m. CK 280 straipsnyje dovanojimo sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanotojam turtą nuosavybėn. Byloje nustatyta, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė savo ginčo turto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo sodo pastate toliau gyveno ir jo išlaikymo išlaidas mokėjo ieškovės šeima (ieškovė, sutuoktinis ir nepilnametis vaikas). Atsakovė A. K. turėjo savo būstą ir sodo pastatu nesinaudojo. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus ginčo turtą atsakovės A. K. vardu, būtų apsaugotas šeimos turtas nuo galimų išieškojimų, kilusių iš rizikingo sutuoktinių verslo. Kad ieškovė ir jos sutuoktinis vertėsi alkoholinių gėrimų ir cigarečių prekyba, patvirtina rašytiniai įrodymai dėl sutuoktiniams skirtos nuobaudos (1 t., b. l. 185–191). Teisėjų kolegija vertina, kad konstatavus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį tariamu (CK 1.86 str., CK 51 str. red. įst. 1964 m.). Todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovė neįrodė sandorio fiktyvumo fakto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, administracine (baudžiamąja) tvarka už padarytus pažeidimus sutuoktiniams taikytų nuobaudų kiekis nesudaro pagrindo pripažinti, kad tam tikru laikotarpiu, kai jiems nebuvo taikytos nuobaudos, sutuoktiniai nelegalios veiklos nevykdė ir nebuvo jokios grėsmės jų turtui, į kurį galėjo būti nukreiptas sutuoktiniams paskirtos bausmės vykdymas. Nes tai, kad sutuoktiniai ilgą laiką buvo registruoti žinybiniame registre kaip asmenys, įvykdę įvairių pažeidimų, patvirtina, jog jie vykdė nusikalstamą veiką. Registro duomenimis, ieškovė įtraukta į įtariamų asmenų sąrašą nuo 1997-09-30 (1 t., b. l. 185) iki 2004-09-09 (1 t., b. l. 191), už padarytą nusikaltimą ieškovei skirta kardomoji priemonė, taikyta bausmė tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje byloje. Taip pat bylos duomenimis, atsakovas M. Š. vykdė kriminalinius nusikaltimus iki 2002-04-22 (1 t., b. l. 187-188). Pateikti byloje duomenys apie sutuoktinių įdarbinimą patvirtina, kad apie sutuoktinių darbo veiklą SODROS skyrius duomenų iki 2010 m. neturi (1 t., b. l. 179-184). Visos nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su ieškovės paaiškinimu dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių, jog ieškovė ir atsakovas M. Š. buvo suinteresuoti nuslėpti turtinę padėtį, nes oficialiai iš darbo veiklos pajamų neturėjo, todėl nekilnojamąjį turtą įregistravo kitų asmenų vardu. Iš esmės šių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas M. Š., kuris nurodė, kad vertėsi mašinų gabenimo verslu, tačiau kad atsakovas dirbo šį darbą oficialiai ir mokėjo visus mokesčius nuo gautų pajamų, byloje duomenų nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad šalių nelegali veikla buvo nustatyta pagal vieną atvejį, kai buvo konfiskuotas sutuoktinių automobilis ir cigaretės, todėl sutuoktiniai neturėjo pagrindo perrašyti turto kitiems asmenims, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.

Kaip nustatyta byloje, ieškovė su šeima gyveno sodo pastate, kuris buvo remontuojamas sutuoktinių pastangomis. Ieškovės pastangomis ir darbu buvo prižiūrima ir tvarkoma sodo aplinka, ten pat ieškovės šeima įkūrė darbo vietą ir dirbo, plovė mašinas, to neginčija ir atsakovė A. K., atsakovas M. Š. ir patvirtino byloje apklausti liudytojai J. M., D. K., A. D., G. J., R. S., I. Š., J. T.. Todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad žemės sklypas ir namas buvo padovanoti atsakovei A. K. dėl nederamo ieškovės elgesio šeimoje, nes tokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai elgėsi šeimoje 1999 metais, byloje nėra. Tas faktas, jog ieškovė 2011 m. pagimdė kūdikį nuo kito vyro, nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl dovanojimo sandorių galiojimo.

Byloje neįrodytas faktas, jog ieškovas 1995 m. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės netinkamo elgesio (2 t., b. l. 92). Priešingai –byloje esančiame 2001-01-30 pareiškime (1 t., b. l. 195) atsakovas M. Š. nurodė, kad nesutarimai šeimoje kyla dėl skirtingų sutuoktinių požiūrių į gyvenimą ir vaiko auklėjimo, šiame pareiškime nenurodyta jokių aplinkybių dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje. Vėliau atsakovo M. Š. iniciatyva byla buvo nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad nutraukti bylą atsakovas buvo įkalbėtas kito asmens, tad laikoma, kad atsakovas priėmė sprendimą savarankiškai. Esant tokioms aplinkybėms atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje ginčo sandorių sudarymo momentu laikomi neįrodytais, todėl atmestini (CPK 178 str.).

Atsakovė A. K. teigia, jog ieškovė negali pretenduoti į garažą, kuris pastatytas ginčo žemės sklype, nes ji kaip savininkė gavo visus leidimus šiam garažui statyti, tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip nustatyta anksčiau, formaliai perregistravus ginčo sklypą atsakovės A. K. vardu, ieškovė ir atsakovas Š. neteko galimybės administracine tvarka atlikti savo vardu visų formalumų, susijusių su garažo statyba (leidimų, projektavimų, suderinimų, turto registracijos), taip pat pastatyto garažo priduoti, todėl dokumentai garažo statybai buvo surašyti atsakovės A. K. vardu (1 t., b. l. 144–146). Teisėjų kolegijos vertinimu, tas faktas, jog atsakovė A. K. tariamai prisidėjo prie garažo statybos savo pinigais arba gavo garažo statybai reikalingus dokumentus, įregistravo garažą savo vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad garažas, kuris pastatytas žemės sklype, priklausančiame sutuoktiniams D. ir M. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. K., ir išbraukti garažą iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Todėl ir šis atsakovų motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, jog ieškovės reikalavimų nepagrįstumą patvirtina 2010-08-06 dovanojimo sutartis, kuria atsakovei A. K. perleista nuosavybė į garažą Domeikavoje. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas M. Š. dalį turto pasidalijo taikiai: ieškovės motinai atiteko žemės sklypas, o atsakovo motinai A. K. – garažas Domeikavoje (1 t., b. l. 14, 17). Dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) , sutuoktiniai prie bendro susitarimo nepriėjo, todėl kreipėsi į teismą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, tas faktas, jog dalis turto buvo perrašyta šalių giminaičiams, patvirtina tik tas faktines aplinkybes, kad ginčo dėl šios turto dalies tarp sutuoktinių nėra, nes jis padalytas sutuoktinių nuožiūra, jiems priimtinu būdu ir įstatymas to nedraudžia. Todėl paminėtų faktinių aplinkybių nustatymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumą dėl ginčo sandorių negaliojimo.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad ginčo turtas buvo perleistas atsakovei A. K., tariamojo sandorio pagrindu (1 t., b. l. 83), kuris negaliojo nuo sudarymo momento (1999-07-22), yra pagrindas pripažinti tariamuoju sandoriu ginčijamą 2008-11-18 dovanojimo sutartį (b. l. 80, 1 t.), nes faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko, sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų (CK 6.154 str., CK 40 str. įst. 1964 m.), įvyko tik formalus ginčo turto perregistravimas atsakovo M. Š. vardu (1 t., b. l. 19–20). Kaip byloje nustatyta šalių ir liudytojų paaiškinimu, turto vertės nustatymo pažymomis, ginčo turtas buvo pagerintas (pakeisti langai, stogas, atlikti namo apdailos darbai, atsirado nauji statiniai – pavėsinė, garažas), nenuginčijus byloje aplinkybės, kad santuokos metu ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, ginčo turto perleidimas 2008-11-18 dovanojimo būdu vienam sutuoktiniui M. Š. vertinamas kaip sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimas (CK 1.80, CK 3.87 str.), todėl ginčijamų sandorių šalys pasielgė nesąžiningai, pažeidė teisėtus interesus ne tik vieno iš sutuoktinių – ieškovės, bet ir nepilnamečio šalių (ieškovės ir atsakovo M. Š.) vaiko I. Š. (1 t., b. l. 70), nes kaip nustatyta byloje, sodo pastatas buvo nepilnametės ir jos tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 1.5 str. 1 d., 3, 186 str. 1 d.), o po ginčijamų sandorių sudarymo šeimos turtas nuo 1999-07-22 buvo įregistruotas atsakovės A. K., o nuo 2008-11-18 atsakovo M. Š. asmeninės nuosavybės teise. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąją jungtine nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d.) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus ir nenustatė, kad ieškovės ginčijamos sutartys prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (CPK 330 str.).

Taip pat negalima sutikti su atsakovų motyvais, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 1999 m. liepos 22 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartis dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-20, 80–83) remiantis CK 1.86 str.), tad patenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus ginčo dovanojimo sandorius niekiniais nuo sudarymo momento, nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti ieškinio senaties terminą, be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovė, ieškovės teisių pažeidimas atsirado nuo 2010-07-05, kai ieškovė negalėjo naudotis ginčo turtu, nes atsakovas M. Š. pakeitė gyvenamųjų patalpų užraktus. Todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat panaikinama (CPK 330 str.), atsakovų reikalavimas taikyti ginčo santykiams ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrindama sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija priima naują sprendimą –ieškovės reikalavimus patenkina, atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Nustačius, jog ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, esant ieškovės reikalavimui šį turtą padalyti lygiomis dalimis, ieškovės prašymas tenkintinas, kiekvienam iš sutuoktinių priteistina ½ dalis ginčo turto. Dalintino turto vertė nustatyta UAB „Laudomus“ pažymoje Nr. 11-48p, ji yra 208 000 Lt. Teisėjų kolegija nesivadovauja UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita, nes ataskaitoje nustatyta tik dalies turto vertė (65,43 kv. m sodo pastato) atsk. 4 lentelė, 16 psl.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas M. Š. nesutiko už ginčo turtą gauti piniginės kompensacijos, todėl turtas padalijamas natūra (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.), kiekvienam iš sutuoktinių pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo turto (208 000 : 2) – po 104 000 Lt kiekvienam sutuoktiniui.

Byloje ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų: ji sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 t., b. l. 65), nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (b. l. 67, 2 t.) ieškovė buvo atleista (2 t., b. l. 74), ieškovės interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė S. Ž. (2 t., b. l. 99), už suteiktas teisines paslaugas ieškovė advokatei sumokėjo 2 000 Lt (2 t., b. l. 101–104). Taip pat ieškovė į bylą pateikė UAB „Laudomus“ turto vertės 2011-11-15 pažymą dėl turto vertės nustatymo (b. l. 115–117, 2 t.), už turto vertinimo paslaugas ieškovė bendrovei sumokėjo 600 Lt (2 t., b. l. 118). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei (CPK 93 str. 4 d.). Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai; jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. iš viso 2 315 Lt (t. 2, b. l. 74). Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos 43,75 Lt išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme procesiniams dokumentams įteikti (CPK 92, 96 straipsniai) (t. 2, b. l. 86). Ieškovės prašyta priteisti suma už jai byloje suteiktas teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byloje ginčijami sandoriai), posėdžių (byloje įvyko du posėdžiai) ir parengtų procesinių dokumentų skaičių, ieškovės vardu surašytas apeliacinis skundas (8 psl.), skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažinti teisingais, ieškovės vardu surašytas prašymas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (2 t., b. l. 67), kuris pirmosios instancijos teismo patenkintas, be to, ieškovė buvo atstovaujama advokatės teismo posėdžiuose. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį dėl ieškovės D. Š. reikalavimų atmetimo ir ieškinio senaties termino taikymo panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės D. Š. reikalavimus patenkinti, teismo sprendimą išdėstyti tokia tvarka:

1) pripažinti 0,0416 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą 36S1p, bendro 65,43 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: kitais statiniais – stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), , bendrąja jungtine ieškovės D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, kurios bendra vertė 208 000 (du šimtai tūkstančių aštuoni) Lt. ir priteisti ieškovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtą ½ dalį 0,0416 ha sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį jame esančio sodo pastato 36Slp, bendro 65,43 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ½ dalį garažo 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), kurio vertė 104 000 (vienas šimtas tūkstančių keturi) Lt _;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1999-07-22 dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės B. G., registro Nr. 1-8912, pagal kurią atsakovas M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo motinai A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 0,0416 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą 36Slp, bendro 65,43 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra suma 12 000 Lt); 2008-11-18 dovanojimo sutartį, registro Nr. 2-11095, pagal kurią A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovui M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 0,0416 ha sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą 36Slp, bendro 65,43 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, ir garažą 3Ilp, esančius(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas), G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno lygiomis dalimis:

po 933 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris) Lt ieškovei D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

po 786,25 (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt 25 ct) Lt valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.