Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-12-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-6303-1173/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-09
Bylos Nr.
2YT-6303-1173/2022
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00554-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Iveta Bartkevičienė
Pareiškėjas
A. R., V. R., L. A.
Suinteresuotas asmuo
Pasvalio rajono, Valstybės įmonė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6303-1173/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00554-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 9 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Iveta Bartkevičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Gučaitei,dalyvaujant pareiškėjams A. R., V. R., L. A.,

suinteresuotiems asmenims Pasvalio rajono 1 – ojo notaro biuro notarei L. J., Pasvalio rajono 2 – ojo notaro biuro notarei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., V. R., L. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Pasvalio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Pasvalio rajono 1 – sis notaro biuras, Pasvalio rajono 2 – sis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai A. R., V. R., L. A. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė:

1.1. S. R. iki mirties valdė nekilnojamąjį turtą – 0,0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo mirus motinai į notarą nesikreipė, bet pagal įstatymą tenkanti palikimą priėmė faktiškai jį valdydami. Pareiškėja V. R. po motinos mirties liko gyventi ir šiuo metu gyvena motinai nuosavybės teise priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur deklaruoja savo gyvenamąją vietą ir nepertraukiamai čia gyvena. Ji, esant motinai gyvai, naudojosi ½ gyvenamojo namo ir ūkio pastatais bei žemės sklypu. Po motinos mirties ji prižiūri visą sodybą, žemės sklypą naudoja kaip daržą, augina daržoves. Esant gyvai motinai, pareiškėja L. A. jos namuose laikė savo baldus, kitus asmeninius daiktus. Visi jos asmeniniai daiktai liko mirusios motinos namuose, pareiškėja jais naudojasi iki šiol, padeda seseriai V. R. tvarkytis po motinos mirties likusiame name ir žemės sklype. Pareiškėjas A. R., esant gyvai motinai, apie 10 metų vykdė individualią veiklą motinai priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur nurodoma individualios veikos buveinės vieta. Po motinos mirties visa veiklos įranga ir inventorius liko jai priklausančiame gyvenamajame name. Po motinos mirties pareiškėjas kartu su seserimis sodyba rūpinasi ir ją prižiūri. Pareiškėjai A. R., V. R., L. A. faktiniu valdymu priėmė visą S. R. turtą, likusį po jos mirties.

1.2. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjai A. R., V. R., L. A. po savo motinos S. R. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydami. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.

2. Pareiškėja V. R. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad kartu su motina gyveno ir iki šiol gyvena motinai priklausančioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties gyvendama namų valdoje ir toliau rūpinosi motinos likusiu turtu: tvarkė aplinką, dirbo darže, sodino gėles, pjovė žolę. Naudojosi po motinos mirties likusiais jos asmeniniais daiktais, baldais. Mokėjo ir šiuo metu moka mokesčius už elektrą, vandenį, šiukšlių išvežimą. Kiti pareiškėjai – brolis ir sesuo jai padeda rūpintis turtu, namų aplinka, lankosi motinos namų valdoje, naudojasi po motinos mirties likusiais jos daiktais, baldais, kitu turtu. Apie 2014 metais surašytą motinos testamentą nieko nebuvo žinoma.

3. Pareiškėjas A. R. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad iš karto po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po to prasidėjo karantinas. Kai nuėjo pas notarę I. B. sužinojo, kad savaitę laiko pavėlavo, nes buvo pasibaigęs terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Jo motina turėjo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir kelis žemės sklypus. Kol motina buvo gyva, viename jai priklausančio namo gale gyveno sesuo, kitame namo gale jis vykdė individualią veiklą. Namas buvo padalintas žodiniu susitarimu. Po motinos mirties likusiu namu ir žemės sklypu daugiausiai rūpinasi name likusi gyventi sesuo V. R., jis jai padeda, taip pat padeda ir sesuo L.A. Jis daugiausiai tvarko namo dalį, kurioje buvo vykdoma jo veikla, rūpinasi ten likusiu inventoriumi. Po motinos mirties jis kartu su seserimis moka komunalinius mokesčius. Maždaug 3 metai prieš mirtį, motina savo turimus žemės sklypus buvo išnuomojusi ūkininkui. Po motinos mirties šios sutarties nenutraukė, ūkininkas ir toliau jiems (pareiškėjams) moka pinigus už žemės nuomą. Pinigus už žemės sklypų nuomą gauna kartą per metus. Už mažesnį sklypą mokama 10-15 Eur, už didesnį sklypą – 300 Eur nuomos mokestis. Po motinos mirties likusiais daiktais daugiausiai rūpinosi name gyvenanti sesuo V. R, tvarkydavo kiemą, namų valdoje pjovė žolę, augino daržą. Jis seseriai padėdavo, remontavo kai kuriuos likusius motinos baldus, tvarkė drabužius. Apie 2014 metais notarės L. J. biure surašytą motinos testamentą nebuvo žinoma.

4. Pareiškėja L. A. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad neturėdami teisinių žinių, nei ji pati, nei brolis ar sesuo po motinos mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pas notarą nesikreipė, planavo tai padaryti vėliau. Nežinojo per kokį terminą reikia kreiptis pas notarą, galvojo, kad yra 6 mėnesių terminas. Po to prasidėjo karantinas. Vėliau sužinojo, kad pavėlavo susitvarkyti dokumentus, buvo pasakyta, kad dėl paveldėjimo reikės kreiptis į teismą. Po motinos mirties liko turtas: žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, taip pat keli atskiri žemės sklypai. Motinai priklausanti žemė yra išnuomota. Po motinos mirties žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta, ūkininkas ir toliau jiems (pareiškėjams) moka pinigus už žemės nuomą. Visi trys (pareiškėjai) rūpinasi po motinos mirties likusiu jos turtu, naudojasi jos baldais, namų apyvokos daiktais, remontavo kai kuriuos motinos baldus, tvarkė drabužius, pjovė malkas, tvarkė sodybos aplinką. Paliktu turtu dažniausiai rūpinasi, tvarko aplinką, pjauna žolę sesuo V.R., kadangi po motinos mirties ji liko gyventi motinos namų valdoje. Apie 2014 metais surašytą motinos testamentą pareiškėjai nieko nebuvo žinoma.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Pasvalio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti – nustatymui, jei pareiškėjai įrodys ir teismas nustatys visas sąlygas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą ir suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad po palikėjos S. R. mirties liko paveldimas turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais ir kiemo įrenginiais. Šios namų valdos 0,1350 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 1999 m. spalio 20 d., jį iki savo mirties nuosavybės teise valdė S. R. Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie palikėjos S. R. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

7. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono 1-jo notaro biuro notarė L. J. atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. R. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Biuras nėra suinteresuotas asmuo, kadangi S. R. paveldėjimo byla turi būti vedama Pasvalio rajono 2 – me notaro biure ir šio biuro notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą. Teismo posėdyje notarė L. J. nurodė, kad jokių veiksmų, susijusių su S. R. 2004 m. vasario 27 d. testamentu, neatliko. Pagal testamentų registracijos knygą matyti, jog 2004 m. kovo 26 d. buvo sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, t. y. bendras palikėjos S. R. ir jos sutuoktinio testamentas, kuriuo mirties atveju jie vienas kitam paliko turtą. Pagal šį testamentą S. R. paveldėjo savo sutuoktinio turtą. Paveldėjimo byla pagal teritorinį priklausomumą priklauso Pasvalio rajono 2-am notaro biurui. Testamentai nėra saugomi ne pas notarą, jie perduodami į archyvą. Testamentas skelbiamas paveldėjimo byloje, jį skelbia tas notaras, kuris veda paveldėjimo bylą. Jokių veiksmų, susijusių su testamento paskelbimu, neatliko.

8. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono 2-jo notaro biuro notarė I. B. teismo posėdyje nurodė, kad notaro biure palikėjos S. R. turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kadangi palikėjos įpėdiniai per nustatytą terminą į notarą nesikreipė. Kadangi nebuvo užvesta paveldėjimo byla, palikėjos testamentas nebuvo skelbiamas. Testamentas skelbiamas tik pradėjus paveldėjimo bylą. Pareiškėjai kreipėsi dėl palikimo priėmimo praėjus nustatytam terminui, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta, notarė pasiūlė įpėdiniams kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Pareiškimas tenkintinas.

10. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, rodančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai A. R., V. R., L. A. yra S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po S. R. mirties nei vienas iš pareiškėjų nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. 2004 metų vasario 27 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo 13,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai L. A.. Vėliau S. R. minėtą nekilnojamąjį turtą dukrai L. A. perleido 2013 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu.

15. Iš Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. J. pažymos ir jos paaiškinimų matyti, kad po S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo bylos notaro biure nėra užvestos.

16. Iš Pasvalio rajono 2-jo notaro biuro notarės I. B. pažymos ir jos paaiškinimų matyti, kad notaro biure S. R., gim. (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo bylos nėra užvestos.

17. Po S. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas: 0,1350 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais; 0,0800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1, 6400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

18. Iš pareiškėjų A. R., V. R., L. A. paaiškinimų matyti, kad po palikėjos S. R. mirties jie visi rūpinosi namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), ją visą laiką valdė kaip savą, prižiūrėjo aplinką, tvarkė, mokėjo mokesčius, taip pat perėmė visą motinos kilnojamąjį turtą. Pareiškėja V. R. liko gyventi ir šiuo metu gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ją visą laiką valdė kaip savą. Po palikėjos mirties pareiškėjai nuomoja motinos žemės sklypus, gauna pajamas už jų nuomą, pagal palikėjai esant gyvai jos sudarytą žemės nuomos sutartį. Pareiškėjų paaiškinimus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaškų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad V. R. nuo 2004 m. spalio 25 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini). Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaškų seniūnijos 2022 m. sausio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. R. iki mirties (duomenys neskelbtini, gyveno (duomenys neskelbtini) . Po jos mirties faktiškai motinos palikimą priėmė, jį valdo ir prižiūri sūnus A. R. ir dukros V. R. ir L. A..

19. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai A. R., V. R., L. A. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjų A. R., V. R., L. A. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R., V. R., L. A. po motinos S. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

21. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios S. R. palikimo sudėties.

23. Iš pareiškėjų priteistina po 8,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas A. R., V. R., L. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjų A. R., V. R., L. A. po 8,18 Eur (aštuonis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Iveta Bartkevičienė