Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – 2015 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-909, kuriuo Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui J. Š. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba ( b.l. 68), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis tyrimas pradėtas savivaldybės administracijai laikotarpiu nuo 2015-08-26 nuo 2015-09-07 gavus kelis Egidijaus ir R. A. skundus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, susijusių su E. A. patraukimu administracinėn atsakomybėn dėl Taikos pr. 66, Kaune, prie namo aikštelėje pastatyto jo automobilio, pažeidžiant KET reikalavimus (b.l. 22-27, 43). 2015-09-04 ir 2015-09-07 E. ir R. A. prašymuose nurodytoms aplinkybėms išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-14 įsakymu Nr. A1-1006 buvo sudaryta komisija, kuri 2015-10-08 Išvadoje Nr. 12-5-109 Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė pradėti įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodydama, jog Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas J. Š. neišsiaiškino visų pažeidimo aplinkybių, nenuvyko į įvykio vietą, nesurinko įrodymų ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. A. remdamasis vien tik E. J. elektroniniu laišku ir prie jo pateiktomis nuotraukomis ( b.l. 43-52).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-10-15 įsakymu Nr. A1-1184 buvo sudaryta komisija įtariamam Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto J. Š. tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau –ir Komisija), kuri 2015 m. lapkričio 13 d. Motyvuota išvada konstatavo, jog Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas J. Š. 2015 m. rugpjūčio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.SAVADAN-36316442-15 ir administracinį nurodymą E. A. , nesurinkęs įrodymų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens kaltę, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Prieš rašydamas protokolą, jis rėmėsi tik pareiškėjos E. J. atsiųstomis nuotraukomis ir paaiškinimu, neapklausė pažeidėjo, nepadarė nuotraukų, negavo kompetentingų institucijų patvirtinimo, kad aikštelė prie namo Taikos pr. 66, Kaune, įrengta savavališkai, t. y. nesurinko įrodymų ir neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų administraciniam pažeidimui konstatuoti, kaip numato ATPK 256 str. 3 dalies nuostatos. Protokole neužpildė skilties: „Pažeidimo faktą liudija (vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, telefonas)“. Administraciniame nurodyme skiltyje „Duomenų apie asmens vardu anksčiau registruotus pažeidimus", nurodė „Yra", nors komisijos posėdžio metu J. Š. pripažino, kad tokių duomenų nebuvo. Komisija padarė išvadą, jog J. Š. netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4punkto nuostatas, numatančias, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256, 260 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus įrodymų surinkimui, administracinio teisės pažeidimo konstatavimui, protokolo surašymo turiniui ir formai. Taip pat Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Kauno miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-09 įsakymu Nr. A-2077, 41.1 punktą, kuriuo nustatyta, kad darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Kauno miesto savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, tiesioginio vadovo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams, 41.3 punktą, įpareigojantį nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas bei pažeidė Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-02 įsakymu Nr. A-1011, 7.2.3 papunktį, įtvirtinantį vyr. specialistui pareigą surašyti teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal savo kompetenciją administracinių teisės pažeidimų protokolus ir taikyti administracinio poveikio priemones, 7.5 punktą, kuriame nurodyta vyriausiojo specialisto funkcija analizuoti administracinių teisės pažeidimų Kauno mieste priežastis, siekiant įgyvendinti pažeidimų prevenciją, 6.4 papunktį, įtvirtinantį pareigą vyriausiajam specialistui ne tik būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, vietos savivaldą, dokumentų valdymą ir naudojimą, bet ir juos išmanyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą ir jos pagrindu priimtą skundžiamą Įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagrįstai. Jo metu buvo atliktas visapusiškas ir objektyvus visų su J. Š. tarnybiniu nusižengimu susijusių aplinkybių vertinimas, kuris įformintas Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Minėta išvada yra motyvuota, pagrįsta tarnybinio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma, pateiktas išsamus tarnybinio tyrimo metu nustatytas pareiškėjo tarnybinių funkcijų faktinis ir teisinis vertinimas, įskaitant ir pareiškėjo paaiškinimų bei kitų surinktų duomenų ( E.ir R. A. skunduose nurodytų, Viešosios tvarkos skyriaus raštuose išdėstytų, surinktų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje) visumą, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl neobjektyvaus tarnybinio tyrimo, administracinio teisės pažeidimo sudėties nenustatymo, jo paaiškinimų ignoravimo.

Pažymėtina, jog tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga buvo išnagrinėta 2015-11-04 Komisijos posėdyje, kurios metu pareiškėjas buvo išklausytas, jos metu buvo analizuojamos ir ankstesniame jo 2015-10-20 paaiškinime nurodytos aplinkybės, o jų vertinimas pateiktas Motyvuotoje išvadoje ( b.l. 62-67).

Iš Motyvuotos išvados turinio spręstina, jog pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo pagrindą sudaro netinkamas (aplaidus) tarnybinių funkcijų vykdymas, susijęs su nepakankamu įrodymų surinkimu ir jų vertinimu administracinio pažeidimo konstatavimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi būtent pareigūnams, o ne privatiems asmenims yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, juos tikrinti bei vertinti, ar konkrečiu atveju surinktų duomenų pakanka asmens kaltei pagrįsti.

Konkrečiu atveju administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje buvo gautas elektroninis E. J. pranešimas apie tai, jog 2015m. rugpjūčio 19d. prie namo, esančio Taikos pr. 66, Kaune, jos teigimu, neleistinoje vietoje (kur anksčiau buvo pieva, o šiuo metu yra užpilta skalda ir padaryta aikštelė) buvo pastatytas kaimyno, gyvenančio Taikos pr.64- 4, Kaune, automobilis, prašoma išsiaiškinti ir nubausti kaimyną. Išnagrinėti minėtą prašymą Viešosios tvarkos skyriuje buvo pavesta J. Š. ( b.l. 33).

Taigi, konkrečiu atveju, buvo gauta duomenų apie galimą administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., tačiau pareiškėjas, pagal pareigybės funkcijas, būdamas tiesiogiai atsakingas už administracinio poveikio priemonių taikymą, administracinio teisės pažeidimų protokolų surašymą, prieš surašant šio pobūdžio procesinį dokumentą, nuo kurio iš esmės priklauso visa tolimesnė administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, o tuo pačiu ir administracinių bylų teisenos tikslų įgyvendinimas ( jų prevencija, poveikis kitiems asmenims), privalėjo patikrinti gautame pranešime nurodytas aplinkybes, jų patikimumą, surinkti papildomų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių administracinį pažeidimą, o ne apsiriboti iš esmės vien tik pateikta E. J. informacija, tačiau to neatliko. 2015 m. rugpjūčio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.SAVADAN-36316442-15 E. A. , kurio pagrindu vėliau, t.y. 2015 m. spalio 1d. buvo priimtas nutarimas, buvo surašytas su formos trūkumais, turinio prasme iš esmės remiantis vien tik E. J. pateikta informacija, neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės administracinio teisės pažeidimo konstatavimui.

Nors pareiškėjas ginčijo tarnybinį pažeidimą, tačiau jis be tarnybinio tyrimo metu surinktų duomenų įrodytas ir Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-277-540/2015 medžiaga.

2015-11-13 Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo panaikintas 2015 m. spalio 1d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVADN-39454158-15 ir administracinė byla E. A. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. sudėties.

Teismas konstatavo, jog pareigūnai, gavę reikšmingos informacijos apie galimą pažeidimo padarymą, privalo patys vykti į įvykio vietą ir fiksuoti pažeidimą įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, jog gavę pranešimą Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai į įvykio vietą nuvykę nebuvo. Padarytas pažeidimas neužfiksuotas ir nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais, o pateiktos nuotraukos, padarytos nenustatytu laiku, negali būti pripažįstamos tinkamais ir pakankamais įrodymais, patvirtinančiais administracinį pažeidimą. Be to, teismas nustatė, jog E. J. pranešimą savivaldybei pateikė todėl, kad ji pati buvo nubausta už ne vietoje pastatytą automobilį, apie kurio stovėjimą atitinkamoms institucijoms buvo pranešęs E. A. , todėl padarė išvadą, kad dėl minėtos priežasties E. J. turėjo priešiškumą E. A. atžvilgiu.

Teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje

paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis tinkamai vykdė tarnybines funkcijas, tirdamas pilietės E. J. skundą dėl jos nurodyto administracinio teisės pažeidimo ir patvirtina jam inkriminuoto tarnybinio pažeidimo pagrįstumą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis apklausė E. J. , nustatė, kad prie Taikos pr. 66 namo, Kaune, žemės sklypas nesuformuotas, nepaneigia tarnybinio pažeidimo, nes minėtų veiksmų konkrečiu atveju neužteko administraciniam pažeidimui konstatuoti.

2016-02-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus rašte Nr. 64-3-41( b.l. 81-82) nurodyta, jog nuo 2015-07-01 iki 2015-08-10 įsigaliojus LR teisės pažeidimų registro įstatymui ir pradėjus veikti Administracinių teisės pažeidimų registrui J. Š. nedirbo, nes atostogavo. Pareiškėjas minėtu raštu rėmėsi, teigdamas, jog protokole neužpildė visų skilčių dėl to, kad su nauja programa dirbo neseniai, nes neturėjo įgūdžių. Ši aplinkybė nepaneigta, tačiau, teismo vertinimu, ji nesudaro pagrindo ginčijamos nuobaudos panaikinimui ar sušvelninimui, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis pagalbos į administraciją grįžęs po atostogų dėl administracinių protokolų pildymo neaiškumų po naujos programos įvedimo.

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 dalyje nurodytus kriterijus, į tai, kad pareiškėjas, nors ir neturėjo galiojančios nuobaudos, tačiau jam dirbant šiose pareigose nuo 2013-06-18 buvo paskirtos 4 tarnybinės nuobaudos dėl pareiginių funkcijų netinkamo vykdymo ( b.l. 84-120). Teismo vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati tarnybiniam pažeidimui. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, susijusios su nusižengimu padarytais neigiamais padariniais buvo išnagrinėtos tarnybinio patikrinimo metu ir motyvuotai išdėstytos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas ir nenustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis, yra nepagrįsti. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.