Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-261-336/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
1-261-336/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30339-2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
G. T., R. K.
Kaltinamasis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-261-336/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30339-2015-9Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1;1.2.4.8.3; 1.2.5.4; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,gynėjui adv. Kęstučiui Gudynui,nukentėjusioms G. T. ir R. K.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-03-24 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas : 2015-03-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. (3 epiz.) 60 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ( 2015-05-29 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas R. K.,) bei BK 140 str. 1d. ir BK 145 str. 1 d.( 2015-05-29 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. T. bei grasinimas ją nužudyti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. gegužės 29 d. apie 18.40 val., R. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė G. T. už rankų ties petimi ir pristūmęs ją prie lango bei ant nugaros persvėręs per palangę, laikydamas ir spausdamas už pečių žemyn į lauko pusę, pagrasino nukentėjusiąją išmesti pro trečio aukšto langą, padarydamas G. T. poodinę kraujosruvą nugaroje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose krūtyse, kairiame petyje ir abiejose šlaunyse, taip šiais veiksmais sukėlė G. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei grasino G. T. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl susidariusių aplinkybių esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. gegužės 29 d. apie 18.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą alkūne sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. K. į krūtinę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje, tuo R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. N. parodė, kad kaltu prisipažįsta dėl pareikštų kaltinimų, pripažįsta visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Nurodė, kad 2015-05-29 dienos įvykių nelabai prisimena dėl girtumo. Neprisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog minėtą dieną bute (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine R. K. ir jos seserimi, gėrė alkoholį. Išgertuvių metu sugyventinės sesuo supyko ir lėkštę su maistu priglaudė jam prie veido. Tuo metu R. K. buvo kitame kambaryje. Kilus konfliktui jis ir G. susistumdė, tačiau smūgių jis G. nesudavė. Supykęs jis galėjo G. grasinti, kad išmes pro langą, tačiau nepamena, kad jis būtų pradaręs langą ir bandęs ją išmesti. G. T. yra sugyventinės sesuo. Jokių konfliktų anksčiau su G. T. neturėjo, jokio piktumo jai neturi. Nepamena, kad būtų sudavęs ir R. K..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo iš esmės visiško prisipažinimo jo kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusi G. T. parodė, kad 2015-05-29 ryte, apie 8 val., atvažiavo į svečius pas seserį R. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sutvarkiusios visus reikalus, parduotuvėje nusipirkę alkoholio, grįžo pas seserį į namus. Iš pradžių namuose su seserimi buvo tik dviese, tik po to atėjo A. N.. Nurodė, kad ji su seserimi vaišinosi prie stalo alkoholiu, o A. turėjo savo alkoholio ir buvo kitame kambaryje, atskirai nuo jų. Netrukus R. išėjus į kitą kambarį atsigulti, ji su kaltinamuoju liko dviese. Tuomet ir prasidėjo konfliktas. Vaikai atėję pasakė, jog nori valgyti, kaltinamasis pareiškė norintis valgyti pirmas. Tuomet ji sudavė lėkšte, t. y. „pamaitino“ lėkšte kaltinamąjį, nes vaikai turi pavalgyti pirmi, juo labiau, kad jis nelabai ką ir įdeda į šaldytuvą. Kaltinamasis pradėjo ją įžeidinėti, stumdyti. Kaltinamasis ją įžeidinėjo žodžiu. Nurodė, kad prieš konfliktą kaltinamasis buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis, jai sakė: „Ar tu manęs nori, ar nenori, pažiūrėk į save, pažiūrėk į mane“. Ji net kaltinamąjį nuo savęs stūmė. Ji tuomet sėdėjo ant sofos, tuomet kaltinamasis ją sugriebė už rankų ir nusitempė prie lango, kuris per vieną žingsnį atstumu nuo sofos. Ten viskas šalia, sofa, spintelė, langas. Nurodė, kad ji nugara gulėjo ant palangės, o kaltinamasis buvo virš jos, buvo ją prispaudęs. Jos kojos buvo pakibusios. Prie lango, nuo palangės apie 60 cm atstumu, stovi spintelė, palangės plotis apie 20 cm. Ji buvo perversta per spintelę ant palangės. Ji nugara gulėjo ant palangės, o virš spintelės kabojo jos kojos. Nurodė, kad kaltinamasis jai grasino, kad išmes pro langą. Kaltinamasis jai buvo sugriebęs už rankų ties petimi ir stūmė. Nurodė, kad kaltinamasis tiesiogiai nesudavė jai nei vieno smūgio. Jai mėlynės atsirado nuo to kai kaltinamasis ją griebė už rankų ir stūmė pro langą. Sužalojimai jai galėjo atsirasti nuo palangės ir spintelės, stovėjusios prie lango. Kai kaltinamasis ją pervertė per langą, ji kaltinamąjį bandė nuo savęs atstumti. Ar ji šaukė, neatsimena. Tik kai ji buvo įtraukta į kambarį, tada suvokė kas galėjo atsitikti, suvokė, kad galėjo ją išstumti pro langą. Tada, būtent tuo momentu, tikrai tikėjo, kad kaltinamasis gali tai padaryti, išstumti ją pro langą, ji buvo labai išsigandusi. Juo labiau, kaltinamasis sakė, kad pro langą jie iškris dviese. Nurodė, kad isterijos priepuolis jai kilo iš baimės, nes ji suvokė, kas galėjo atsitikti. Kada į kambarį atėjo R. P. ji nematė. Kaltinamąjį nuo jos atitraukė liudytojas. Ar kaltinamasis būtų pats atsitraukęs, jei ne liudytojas, to nežino. Nurodė, kad kaip kaltinamasis sudavė seseriai ji nematė, nes jie trise stumdėsi. Nurodė, kad pas seserį ant krūtinės, kurioje vietoje tiksliai neprisimena, matė mėlynes, jos abi važiavo į Kauną pas ekspertą. Mėlynė buvo jau neryški, nes pas ekspertą vyko trečią dieną po įvykio. Sesuo jai nesakė kokiu būdu pas ją atsirado mėlynė. Nurodė, kad civilinio ieškinio, kurį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, atsisako, nereiškia. Su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, kaltinamasis jos atsiprašė, pažadėjo eiti dirbti, gydytis nuo alkoholio. Nurodė, kad jos nuomone kaltinamasis taip pasielgė dėl girtumo, blaivus jis taip nepasielgtų. Kaltinamasis blaivus yra geras žmogus, myli vaikus, padeda šeimai, su seserimi gyvena 14 metų. Mano, jog kaltinamajam reikia suteikti dar vieną šansą pasitaisyti.

Nukentėjusi R. K. parodė, kad 2015-05-29 pas ją į svečius atvyko sesuo G. T.. Susitvarkę reikalus, nusipirkę brendžio su seserimi grįžo į jos namus, (duomenys neskelbtini). Iš pradžių kaltinamojo namuose nebuvo. Po pietų girtas namo grįžo kaltinamasis, su savimi atsinešė alkoholio. Ji su seserimi gėrė brendį, o kaltinamasis gėrė savo atsineštą alkoholį. Tarp kaltinamojo ir sesers kilusio konflikto ji nematė, nes išėjo į kitą kambarį, atsigulė. Prabudo išgirdusi triukšmą. Atėjusi pamatė seserį su telefonu rankoje, ji norėjo iškviesti policiją, tačiau negalėjo, nes kaltinamasis norėjo atimti iš jos telefoną. Ji tuo metu įlindo tarp jų, ir gal tuo metu kaltinamasis jai sudavė iš alkūnės į krūtinės kairę pusę. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jog tuo metu, kai sesuo laikė telefoną, norėjo skambinti į policiją , ji puolė ginti sesės, o kaltinamasis mosikuodamasis rankomis alkūne jai vieną kartą sudavė į kairės pusės krūtinę. Nurodė, kad gal ir tyčia kaltinamasis jai sudavė iš alkūnės į krūtinę. Nurodė, kad jai neišėjo atimti iš kaltinamojo telefono, jie stumdėsi, todėl ji nuėjo pas kaimynę, gyvenančią antrame aukšte, paprašė iškviesti policiją. Nurodė, kad jau po įvykio sesuo jai sakė, kad kaltinamasis norėjo ją išmesti pro langą. Ji sakė, kad atėjo R. P. ir ją traukė už rankos. Nurodė, kad kaip ją galėjo traukti už rankos, jeigu iki palangės yra didelis atstumas, jai nesuprantama. Už spintelės iš šono užeiti negalima, visa palangė yra užstatyta baldais. Jeigu sesuo buvo pusiau išlindusi per langą, kaip R. P. būtų galėjęs pasiekti jos ranką. Su R. P. ji nekalbėjo, jis yra kaltinamojo brolis. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Su kaltinamuoju kaip sugyventiniai gyvena 14 metų, turi keturis vaikus. Paskutinius kelis metus kaltinamasis pradėjo daugiau išgėrinėti, todėl visų konfliktų priežastis yra alkoholis. Nurodė, kad kaltinamasis ir anksčiau vartojo smurtą jos atžvilgiu, buvo peiliu sužalojęs ranką.

Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. G1482/15(02) matyti, kad G. T. padarytos poodinės kraujosruvos nugaroje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose krūtyse, kairiame petyje ir abiejose šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos abiejuose šlaunyse, nugaroje, ir kairiame petyje galėjo gautis atsitrenkiant į lango palangę ar lango rėmą, stumiant G. T. pro langą. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2015-05-29. Sužalojimai jai padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. G. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų turėjo jausti skausmą ( b.l. 64, t.1).

Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. G1484/15(02) matyti, kad R. K. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje, kuri tikėtina galėjo gautis suduodant kumščiu, alkūne ir panašiai. Poodinė kraujosruva krūtinėje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis t.y. 2015-05-29. Poodinė kraujosruva padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. R. K. turėjo jausti skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40, t.1).

Asmens blaivumo teste nustatyta, kad 2015-05-29, 19,18 val. G. T. nustatytas 2,91 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 28, t.1)

Asmens blaivumo teste nustatyta, kad 2015-05-29, 19,21 val. R. K. nustatytas 2,23 ‰ (promilės) girtumas (b. l. 28, t.1);

Asmens blaivumo teste nustatyta, kad 2015-05-29, 19,33 val. A. N. nustatytas 2,91‰ promilės girtumas ( b. l. 81, t.1).

Iš byloje esančio 2015-05-29, 19,25 val. -19,30 val. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad prie lango yra staliukas ant kurio stovi televizorius, po to tuščias tarpas praėjimui iki lango, po to staliukas ir sekcija (b. l. 10-12, t.1);

Iš byloje esančio G. T. 2015-06-17 protokolo-pareiškimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad ji pareiškė, kad 2015-05-29, apie 19 val. sesers R. K. namuose, (duomenys neskelbtini), sesers sugyventinis A. N. , būdamas girtas, panaudojo prieš ją smurtą, sugriebė jai už rankų, pritraukęs prie lango pasakė, kad pro langą šoks kartu su ja, taip bus linksmiau; po to A. N. suėmė ją už pečių ir bandė išstumti pro langą. Ji nugara rėmėsi į palangę, viršutinė kūno dalis buvo lauke. A. N. suėmęs jai rankomis viršutinę kūno dalį spaudė ir krūtinę, nes abiejose krūtyse yra mėlynės, stūmė ją žemyn į lauko pusę. Jos kojos nuo žemės buvo kilstelėjusios horizontaliai su kūnu. Ją išgelbėjo A. N. brolis R. (b. l.9, t.1).

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015-05-29 jį surašė tyrėja N. S., jog 2015-05-29 apie 19,08 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus A. N. sumušė suduodamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas savo sugyventinei R. K. ir jos seseriai G. T.. Ant G. T. ir R. K. kūno buvo matyti akivaizdūs sužalojimo požymiai- mėlynės. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. N. trukdė darbui, stumdėsi, varė visus iš buto, grasino susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius, vengė sulaikymo, priešinosi (b. l. 8,t.1).

Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų (b. l. 13,14, t.1) matyti, kad vyr. patruliai S. R. ir E. S. informavo, jog 2015-05-29 atvykus į butą (duomenys neskelbtini), duris atidarė neblaivus pusnuogis A. N., jis buvo agresyviai nusiteikęs, iš karto juos pradėjo varyti lauk iš buto, trukdė dirbti, grasino susidorojimu, stumdėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, vengė sulaikymo, priešinosi. Bute buvo taip pat dvi neblaivios moterys, G. T. pasakė, kad ją sumušė sesers sugyventinis.

Iš byloje esančios Kauno a. VPK Kėdainių r. PK suvestinės matyti, kad 2015-05-29, 18,44 val. pranešėja G. T. informavo, jog sesers sugyventinis A. vartoja smurtą, agresyvus (b. l.19, t.1);

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką 2015-05-29, apie 18.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė G. T. už rankų ties petimi ir pristūmęs ją prie lango bei ant nugaros persvėręs per palangę, laikydamas ir spausdamas už pečių žemyn į lauko pusę, pagrasino nukentėjusiąją išmesti pro trečio aukšto langą, padarydamas G. T. poodinę kraujosruvą nugaroje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose krūtyse, kairiame petyje ir abiejose šlaunyse, taip šiais veiksmais sukėlė G. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei grasino G. T. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl susidariusių aplinkybių esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą, iš asmeninių motyvų – nukentėjusios G. T. atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t.y. nusikaltimas žmogaus sveikatai.

BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).

Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus, teismas netikėti nukentėjusios G. T. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Gi pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio nepamena, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusios atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis būdamas neblaivus, nustatyta 2,91 prom. girtumas, sugriebęs nukentėjusiai G. T. , kuri taip pat buvo neblaivi, nustatyta 2,91 prom. girtumas už rankų ties petimi ir pristūmęs ją prie lango bei ant nugaros persvėręs per palangę, laikydamas ir spausdamas už pečių žemyn į lauko pusę, pagrasino nukentėjusiąją išmesti pro trečio aukšto langą. Tai patvirtino nukentėjusi. Kad nukentėjusiai buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada (b.l.64, t.1), kurioje konstatuota, kad dalis sužalojimų -poodinės kraujosruvos abiejuose šlaunyse, nugaroje, ir kairiame petyje galėjo gautis atsitrenkiant į lango palangę ar lango rėmą, stumiant G. T. pro langą. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2015-05-29. Nukentėjusi nurodė, kad ją iš baimės ištiko isterijos priepuolis, nukentėjusi kvietė policiją, t.y. nukentėjusi išsigando, patyrė nervinę įtampą, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T.y. nukentėjusi grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiai sukėlimas. Kaltinamojo agresyvų elgesį minėtą dieną patvirtina ir byloje išanalizuoti kiti įrodymai, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad atvykus į įvykio vietą tirti įvykio, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, varė visus lauk iš buto, grasino susidorojimu, stumdėsi, vengė sulaikymo, priešinosi (b. l. 8, 13,14, t.1) .

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – nukentėjusios G. T. atžvilgiu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą bei grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas padarė nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., jo veika kvalifikuota teisingai.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis 2015 m. gegužės 29 d. apie 18.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą alkūne sudavė savo šeimos narei - sugyventinei R. K. į krūtinę, padarydamas jai poodinę kraujosruvą krūtinėje, tuo R. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t.y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamas veikas iš esmės kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytos 3 nusikalstamos veikos nesunkios ( BK 11 str.), sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 109-112, t.1,; nedirba (b. l.115, t.1 ), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 114, t.1), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2008-10-06 iki 2013-01-22 buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje: diagnozė konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b. l. 125, t.1). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas iš esmės kaltu prisipažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusių ir nukentėjusios pretenzijų kaltinamajam neturi, jam atleidžia, civ. ieškinių nereiškia. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos ( kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už visas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį.

Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad A. N. prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutiktų gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. N. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d; 72² str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 140 str. 1 d., BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 2d. ir nubausti jį :

pagal BK 140 str. 1 d. – laivės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo. pagal BK 145 str. 1d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo.pagal BK 140 str. 2d. –laisvės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigoti A. N. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padarius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. 2d. 5d. 1p. skirtas bausmes pagal LR BK 140 str. 1d. ir BK 145 str. 1d. subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 9 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. šiuo būdu paskirtą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 140 str. 2d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1(vieniems ) metams, įpareigojant nuteistąjį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis LR BK 72² str. įpareigoti A. N. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-05-29, 20, 05 val. iki 2015-05-31, 12,50 val. -2 paras ( BK 65, 66 str.; tvarka) .

Kardomąją priemonę šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė