Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-18563-1101/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas NPC pareiškimą skolininkei J. M. dėl teismo įsakymo priteisti piniginę prievolę išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-11 išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės J. M. kreditorės UAB Mano Būstas NPC naudai priteisė 233 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 233 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-05-11 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 39,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teisme 2020-05-16 buvo gauti skolininkės J. M. prieštaravimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-11 išduoto teismo įsakymo bei kreditorės UAB Mano Būstas NPC pareiškimo.

5. Teisme 2020-06-03 gautas kreditorės UAB Mano Būstas NPC pareiškimas dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakymo. Nurodyta, kad po kreipimosi į teismą skolininkė 2020-05-18 sumokėjo 233 Eur. Kreditorė pareiškime pareiškė reikalavimą priteisti 39,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teisme 2020-07-13 gautas skolininkės J. M. atskirasis skundas, kuriame skolininkė J. M. prašė: i) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartį dalyje dėl kreditorės UAB Mano Būstas NPC prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti; ii) tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas – pripažinti, kad skolininkės J. M. nurodytos priežastys, dėl kurių terminas praleistas, yra svarbios ir terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apylinkės teismas netenkino skolininkės J. M. prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties paduoti.

14. Byloje ginčo dėl to, kad paskutinė diena atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties paduoti buvo 2020-06-26, nėra. Bylos duomenimis, skolininkė J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties teismui padavė 2020-07-13 (el. b. l. 23–25). Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad atskirasis skundas buvo paduotas po 16 kalendorinių dienų nuo termino atskirajam skundui paduoti pabaigos. Tai reiškia, jog skolininkė praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą, skirtą nutarties apskundimui. Tuo atveju, kai proceso šalis praleidžia įstatymų numatytą terminą procesiniam veiksmui atlikti (šiuo atveju – atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties paduoti) CPK nuostatos numato galimybę praleistą terminą atnaujinti (CPK 302 straipsnis, 307 straipsnis, 338 straipsnis)

15. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus šiame skirsnyje (CPK III dalies „Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir „pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas“ XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ antrojo skirsnio „Atskirieji skundai“ (CPK 334 – 339 straipsniai) – apeliacinės instancijos teismo pastaba) numatytas išimtis. CPK III dalies XVI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 334–339 straipsniai) nuostatos nenumato išimčių, susijusių su praleisto termino atskirajam skundui paduoti išimčių, todėl taikytinos bendrosios taisyklės, reguliuojančios apeliacinį procesą (CPK 301–333 straipsniai).

16. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinio skundo (aptariamu atveju – atskirojo skundo) padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nei CPK 307 straipsnio 2 dalis, nei kitos CPK nuostatos nedetalizuoja svarbių priežasčių nustatymo kriterijų ar pavyzdinio sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018, nutarties 37 punktas).

17. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad: i) teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan., taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; ii) būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės; iii) aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019, nutarties 67–69 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau nustatyta šioje nutartyje, terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties buvo praleistas 16 kalendorinių dienų (nuo 2020-06-27 iki 2020-07-13). Skolininkė 2020-07-13 paduotame atskirajame skunde prašė terminą atnaujinti pripažįstant, jog skolininkės atskirajame skunde nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis (el. b. l. 23–25). Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog skolininkė termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis motyvuoja tuo, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartį sužinojo tik 2020-07-09, t. y. skolininkė laiku negavo aptartos 2020-06-18 nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl aptarto skolininkės argumento, pritaria apylinkės teismo pastabai, jog skolininkė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato M. M.. Skolininkė teismui paduotuose prieštaravimuose nurodė, kad skolininkę atstovauja advokatas M. M. ir pridėjo 2020-05-14 sudarytą atstovavimo sutartį (el. b. l. 10–12). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, CPK 118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Bylos eiga rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartis skolininkės advokatui buvo išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalą 2020-06-18. Laikytina, jog skolininkės atstovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartis buvo įteikta 2020-06-19 (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Pastebėtina, jog CPK numato pareigą šalies atstovui nedelsiant apie gautus iš teismo dokumentus pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam (atstovaujamajam) galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atstovo (advokato) turėjimas procese neeliminuoja proceso šalies (šiuo atveju – skolininkės) galimybės gauti iš teismo procesinius dokumentus ne per atstovą, o tiesiogiai, tačiau proceso įstatymas tokiam atvejui numato papildomų sąlygų – teismui turi būti raštu nurodyta, kad šalis procesinius dokumentus pageidauja gauti pati (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Teikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo nei skolininkė, nei skolininkės atstovas teismui raštu nenurodė, kad procesinius dokumentus skolininkė pageidauja gauti pati. Dėl šios priežasties skolininkės nurodyti teiginiai dėl to, kad skolininkė neprašė siųsti procesinius dokumentus atstovui ir pagrįstai tikėjosi procesinius dokumentus gauti asmeniškai yra teisiškai nepagrįsti. Proceso įstatymas aiškiai numato, kad šalis, turėdama atstovą, privalo teismui raštu nurodyti, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati.

20. Skolininkė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-18 nutartį priėmė žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta nutartis buvo priimta ne žodinio, tačiau rašytinio proceso tvarka. Tai matyti iš pačios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutarties teksto (el. b. l. 17–18). Vien tai, kad Elektroniniame paslaugų portale buvo pažymėta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartis priimta žodinio proceso tvarka nereiškia, kad nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka. Proceso šalys, taip pat ir atstovas (advokatas) turi pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Vertinama ir tai, jog Elektroniniame paslaugų portale nurodytas įrašas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartis buvo nagrinėta žodine forma, nors iš tiesų aptariama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, neigiamų teisinių pasekmių apeliantei nesukūrė.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog negalima laikyti, kad terminas buvo praleistas nežymiai. Jokių kitų aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, nei buvo aptartos aukščiau, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

23. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nei naikinti, nei keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties skolininkės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.