Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams B. B., O. R. ir V. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. M. pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų B. B., O. R. ir V. G. 119 346 EUR turtinės ir 32 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai pažeidė ieškovės autorines teises – nuplagijavo jos mokslinį darbą. Ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 191 straipsnio 1 dalyje (autorystės pasisavinimas), buvo nutrauktas dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, todėl jos civilinis ieškinys toje byloje buvo paliktas nenagrinėtas. Kadangi ieškovė minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta nukentėjusiąja, šioje byloje reikšdama ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ji atleistina nuo žyminio mokesčio pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2018 m. kovo 15 d. žyminiam mokesčiui sumokėti ir prie ieškinio pridėtų dokumentų vertimams į lietuvių kalbą pateikti.Teismas konstatavo, kad pagal teismų praktiką atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nepakanka vien ieškinyje pareikštos ieškovės nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Ieškovė turėtų pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jos inicijuotas ikiteisminis tyrimas 2017 m. rugsėjo 29 d. prokuroro nutarimu nutrauktas. Kadangi nusikalstamos veikos faktas nėra nustatytas ir aiškus iš pateiktų dokumentų, ieškovė turi mokėti žyminį mokestį bendra tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė K. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria ji įpareigota sumokėti žyminį mokestį. Nurodo šiuos argumentus: Ieškovė pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. birželio 1 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26997-17 pagal BK 191 straipsnį (dėl autorystės teisių pasisavinimo). Šiame nutarime K. M. išaiškintos jos kaip nukentėjusiosios teisės, t. y. iš esmės nurodoma, kad ji nukentėjo nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovė neturi galimybės disponuoti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, būtent dėl to ieškinyje ji ir prašė išreikalauti šią medžiagą, kuri išsamiai patvirtintų, kad ieškovė nukentėjo nuo nusikalstamos veikos.Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai), o ne pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Jokiame baudžiamojo proceso procesiniame dokumente nėra konstatuota, kad nusikaltimas nepadarytas. Nėra ginčo dėl paties plagiato fakto.Neteisinga ir nesąžininga nukentėjusio asmens atžvilgiu teigti, kad asmuo nenukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir kad jis neva turi mokėti žyminį mokestį civiliniame procese vien dėl to, kad teisėsaugos institucijos nesuspėjo laiku atlikti savo darbo. Šitoks aiškinimas paneigtų CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reguliavimo esmę. Nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys ir taip jau yra patyrę žalą. Tam valstybė ir nustatė jiems išimtį dėl žyminio mokesčio mokėjimo, kad nukentėjęs asmuo turėtų realias galimybes apginti savo pažeistas teises nepriklausomai nuo savo finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuria vadovaujasi apeliantė, ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti teisme nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos pareiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kuriame žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-161/2014). Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau tokia situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011). Bet kuriuo atveju civilinė byla dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2006).Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie tai, kad jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 191 straipsnio 1 dalyje (autorystės pasisavinimas), dėl ieškovės mokslinio darbo plagijavimo. Šis ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo nutrauktas dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apeliantė su tokiu prokurorės nutarimu nesutiko, tačiau aukštesnysis prokuroras ir apylinkės bei apygardos teismai jos skundus atmetė. Taigi, baudžiamasis procesas yra užbaigtas įsiteisėjusiu galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kuriame nėra konstatuota, kad atsakovai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios ieškovė reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą.Tokios teismo išvados nepaneigia ieškovės atskirojo skundo argumentai. Apeliantė nenurodo, kokiu būdu prašomos išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys patvirtintų nusikalstamos veikos faktą. Skunde teisingai pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. ne dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Toks reglamentavimas reiškia, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nelieka procesinės galimybės atskleisti nusikalstamą veiką ir ji negali būti konstatuota įstatymu nustatyta tvarka. Kaip jau minėta (nutarties 6 p.), nesant nustatytos nusikalstamos veikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas netaikytinas. Šiuo aspektu nėra reikšmingos ikiteisminio tyrimo nutraukimo (nepradėjimo) ar senaties termino praleidimo priežastys. Todėl nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant dėl žalos, bet ne nustatant nusikalstamos veikos faktą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovams nebuvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises pareiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka. Jeigu, kaip teigiama skunde, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (ar kokių kitų priežasčių) ieškovės turtinė padėtis yra bloga ir dėl to ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio už pareiškiamą ieškinį, ieškovė turi teisę prašyti teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama nutarties dalis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantei nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties reikalavimams įvykdyti (CPK 7 str. 1 d.), išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei K. M. terminą iki 2018 m. birželio 28 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.