- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 2YT-7553-405/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00529-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmone Turto banku
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. P. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. pareiškime nurodo, kad 1980-05-02 mirė A. P. sutuoktinė S. P.. Po S. P. mirties likusį palikimą – dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , priėmė kartu gyvenęs sutuoktinis A. P. faktiškai pradėdamas jį valdyti. 1982-04-14 A. P. susituokė su ja (pareiškėja). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) , po jo mirties ji (pareiškėja) palikimą priėmė įstatyme nustatyta tvarka. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. P. mirties palikimą priėmė A. P. faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Iš byloje esančių santuokos, mirties liudijimų (b. l. 6-7, 11-12) nustatyta, kad 1980-05-03 mirė A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) , sutuoktinė S. P.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (b. l. 52) nustatyta, kad A. P. ir S. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) . Iš Švenčionių rajono 3-ojo notaro biuro liudijimo (b. l. 17) matyti, kad po S. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta – S. P. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos pažymoje (b. l. 61) esančius duomenis, A. P. nuo 1965-12-09 iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) , t. y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name. Nustatyta, kad A. P., mirus sutuoktinei, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas – liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame name, toliau naudojosi visu turtu, tame tarpe ir mirusiajai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, jį prižiūrėjo. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (b. l. 15) esančiais duomenimis patvirtinama, kad A. P. perimtą turtą iki mirties valdė kaip savo, naudojosi šiuo turtu ir juo rūpinosi – 1998-11-26 iš valstybės įgijo žemės sklypą prie namo, kurio dalį perėmė po sutuoktinės mirties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą.
Pareiškėjos sutuoktinis A. P., miręs (duomenys neskelbtini) , priėmė po sutuoktinės S. P. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo byla po S. P. mirties neužvesta, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448, CK 5.50 str., teismas
nusprendžia:
A. P. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mirus S. P., gim. (duomenys neskelbtini) ., priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.