Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo D. D., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad visą laiką sūnų augino viena. Dėl tėvystės nustatymo visus šiuos 17 metų nesikreipė, nes galvojo kad labai brangiai kainuoja. Nurodė, kad atsakovas žinojo, kad ji laukiasi nes faktiškai iki vaiko gimimo gyveno kartu, atsakovas buvo atvykęs ir ligoninę, vėliau krikštijo vaiką. Vaiko išlaikymo reikia ne mažiau kaip po 200,00 Eur, nes sūnus turi daug skolų už administracinius teisės pažeidimus, be to kainuoja jo išlaikymas. Jos materialinė padėtis visuomet buvo pakankamai sunki apie 1 metus dirbdama gaudavo apie 310,00 Eur, 2 mėnesius yra gavusi 170,00 Eur, o taip pat 3 metus apskritai niekur nedirbo buvo išlaikomi mamos kuri gaudavo 310 Eur pensiją iš šios sumos gyveno trys asmenys.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog ieškovės sūnus yra jo sūnus, taip pat atsisakė DNR ekspertizės atlikimo. Atsakovas nurodė, kad buvo nuvykęs susipažinti su sūnumi, pastarasis tikrai yra į jį panašus. Vaikui gimus dalyvavo krikštynose, už viską mokėjo. Per visą laikotarpį prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, kadangi ieškovė į jį niekada nesikreipė. Jis yra dirbantis, tačiau gaunamos pajamos yra mažos, todėl prašomo išlaikymo vaikui išlaikyti teikti neturi galimybės. Jokio savo vardu registruoto turto neturi, taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Jis yra darbingas, jokių sveikatos problemų neturi, tačiau didesnių pajamų gauti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio D. D. gimimo liudijimo (akto įrašo Nr. 547) matyti, kad jo tėvais yra įrašyti R. D. (asmens kodas neįrašytas, tėvystė nenustatyta) ir L. D. (b. l. 8).

Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystės nustatymui gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Atsakovui R. M. visiškai pripažinus ieškinį dėl tėvystės nustatymo, taip pat ieškovei L. D. paaiškinus, jog šalys gyveno kartu, krikštijo gimusį vaiką ir atsakovui šių aplinkybių neginčijant nustatytina, jog R. M. yra D. D. tėvas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Vaikas gyvena su motina, todėl ir didesnė dalis pareigų auklėjant, prižiūrint, bendraujant su vaiku bei rūpinantis juo tenka ieškovei. Todėl nesant tėvų valdžios lygybės principo dėl vaikų priežiūros, auklėjimo, bendravimo ir rūpinimosi bei atsakomybės, negali būti taikomas tėvų valdžios lygybės principas dėl išlaikymo dydžio teikimo vaikui.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo jiems ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų teismas daro išvadą, kad atsakovas R. M. šiuo metu išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikia visiškai.

Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, privalo atsižvelgti į šalių materialinę padėtį, realią galimybę teikti materialinį išlaikymą. Ieškovės prašoma – 200,00 Eur suma, teismo nuomone, yra visiškai nepagrįsta jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, būsto išlaikymui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau teismas išklausęs ieškovės paaiškinimų mano, kad prašoma išlaikymo suma nėra pagrįsta, nes byloje nėra pateikta jokių komunalinius mokesčius patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra pateikti duomenys jog nepilnamečio vaiko maistui ieškovė išleidžia net 200,00 Eur per mėnesį, taip pat nepateikti jokie objektyvūs duomenys apie kitus poreikius, t. y. sporto būreliams, mokyklos poreikiams ir kt. Nustatyta, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui sūnui neatitinka proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, nes nei ieškovė nei atsakovas pagal byloje esančius duomenis neturėjo ir neturi galimybės sūnaus išlaikymui skirti net po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad 120,00 Eur suma iš atsakovo yra pakankama užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, indeksuotinas kasmet, vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, jog atsakovas R. M. išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikė nuo gimimo. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, todėl vadovaujantis CK 3.200 straipsniu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį iki ieškinio pateikimo dienos. Viso atsakovo R. M. išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimas sudaro 4320,00 Eur (120,00 Lt × 36 mėnesiai).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka.

Iš šalių ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų nustatyta, jog nepilnametis šalių sūnus nori gyventi su savo motina (ieškove).

Institucijos teikianti išvadą byloje atstovė nurodė, kad neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo su kuriuo iš jų gyvens jų nepilnametis sūnus, ieškovei ieškiniu prašant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Šalys informuojamos, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas R. M. su sūnumi, D. D., gali bendrauti nevaržomai.

Teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra konkretus, todėl teismui nustačius ieškovės prašomą bendravimo tvarką, teismo sprendimas gali tapti šioje dalyje neįmanomu įvykdyti.

Šalims išaiškintina, jog CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šioje byloje skyrium nuo sūnaus gyvenantis atsakovas neprašo nustatyti jo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, todėl teismas šiuo sprendimu atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nenustato.

Atsakovui išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms, jis gali kreiptis į teismą su atskiru reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 12,63 Eur ir žyminis mokestis 41,00 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 43,20 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, 129,60 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš viso – 226,43 Eur (CPK 79 straipsnis, 85 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovės atstovas advokatas Ričardas Lilas pateikė teismui pažymą, jog šioje byloje valstybė patyrė 196,94 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 392 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus, D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-12-15) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 4320,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,43 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,94 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 94 ct) ieškovės atstovavimo išlaidų valstybei. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.