Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2993-1123/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
e1-2993-1123/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36633-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2993-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36633-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, bei grasino jį nužudyti , o būtent: jis 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), žodinio konflikto savo žmona G. K. metu, ranka sudavė pastarajai vieną smūgį į galvą, po ko, suėmęs už kaklo, jį spaudė tokiu būdu pastarąją smaugdamas bei sakydamas „aš tave nužudysiu – pasmaugsiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiu būdu mušdamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, bei grasino nužudyti žmogų. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad jis gyvena savo žmonai G. K. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų mažametis vaikas D. K.. Su žmona sutaria neblogai, tačiau kartais tarp jų kyla žodiniai konfliktai, smurto tarp jų nebūna. Jie yra vedę (duomenys neskelbtini) metus, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Jo žmona šiuo metu niekur nedirba, jis išlaiko ją ir jų vaiką, aprūpina juos materialiai. 2022 m. rugsėjo 24 d. jis grįžo namo apie 20.00 val., buvo išgėręs alaus, tačiau negali pasakyti, kokį kiekį (galimai apie litrą alaus), tačiau nebuvo apgirtęs, jautėsi adekvačiai. Jam grįžus namo, žmona ėmė jam priekaištauti, kad parą nebuvo namuose, supyko, kadangi laiką leido su draugu ir gėrė alkoholį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu, žmona ėmė varyti jį iš namų, ji kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo neblaivus toks jos elgesys jį labai suerzino ir jis nesusilaikęs vieną kartą sudavė jai per galvą. Ar sudavė kumščiu, ar delnu, tiksliai pasakyti negali, nes nebeprisimena. Ji pradėjo ant jo dar labiau rėkti ir jis, norėdamas, kad nustotų rėkti, sugriebė ją už kaklo ir suspaudė, po ko pasakė „tave užmušiu, jei rėksi, pasmaugsiu“. kaip minėjo, taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir situaciją vertino neadekvačiai. Kai žmoną paleido, tarp jų ir toliau vyko žodinis konfliktas. Kadangi buvo įsiaudrinęs, išeidamas trenkė miegamojo durimis (jas uždarydamas), dėl ko sudužo duryse buvęs stiklas. Konfliktui pasibaigus išėjo į kiemą, kur kalbėjo su kaimynu ir pamatė atvykstant policiją. Policijai užėjus į namą, suprato, kad galimai policiją iškvietė žmona, todėl nuėjo pasiaiškinti. Girdint policijos pareigūnams toliau su žmona konfliktavo, buvo supykęs dėl jos elgesio, dėl to, kad norėjo išvyti jį iš namų. Žmonos užmušti ar kitaip susidoroti su ja neketino, tokio noro neturėjo ir neturi, nenori jai niekaip pakenkti. Pasakė, kad ją užmuš nepagalvojęs, dėl šių žodžių gailisi, tie žodžiai jokios prasmės neturi, juos ištarė nepagalvojęs, tačiau supranta, kad galėjo ją išgąsdinti. Taip pat supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti savo žmonai fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Po įvykio jis buvo grįžęs namo, kur sutvarkė sudaužytas duris. Po šio įvykio jų namuose lankėsi vaiko teisų apsaugos darbuotojai, su kuriais taip pat pasikalbėjo, jie įvertino vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas jų namuose. Kaip ir minėjo prieš tai dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir sutinka kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 70-73).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.34 val. D. K. nustatyta 1,98 prom. neblaivumo būsena (1 t., b. l. 82).

Nukentėjusioji G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su vyru D. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) metus. Oficialiai susituokę yra apie (duomenys neskelbtini) metus. Santuokoje gimė vaikas, sūnus D. K.. Gyvena jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 01.30 val. jos vyras išėjo iš namų, kur jis praleido naktį, nežino, nes jai nesakė. Dienos metu jam skambino, tačiau jis su ja nebendravo. Namo grįžo apie 21.45 val., buvo neblaivus. Kur buvo, nesakė, tik atsakė, kad su draugais. Kadangi ji jam nė kartą minėjo, kad jai nepatinka, kuomet jis grįžta girtas, juolab namuose mažas vaikas. Ji jam liepė išeiti iš namų, tačiau jis nenorėjo, lindo prie vaiko, ji neleido, tada jis jai vieną kartą sudavė delnu per galvą ir griebė už kaklo, bandė iš atimti vaiką, kurį ji laikė glėbyje, vaikas labai išsigando, pradėjo verkti. Tada jis (D. K.), išeidamas iš kambario, stipriai trenkė durimis ir išdaužė durų stiklus. Konflikto metu, vaiko akivaizdoje vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino jai, sakė, kad ją pasmaugs, prieš tai nebuvo žymės, tačiau praėjus laikui po įvykio atsirado kraujosruva, jis buvo agresyvus, todėl ji labai išsigando ir pasiėmusi vaiką, kuris ne tik buvo išsigandęs, bet šiuo metu dar ir sergantis, ir atidariusi kambario langą, pro jį išlipo ir nubėgo pas močiutę iš kur iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, apie tai, kad vyras ją sužalojo, nieko nesakė, nes jai buvo jo gaila. Pradžioje net nenorėjo kviesti policijos, tačiau vyro elgesys buvo neprognozuojamas, ji labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, taip pat dėl vaiko. Ji nė kartą vyrui sakė, kad jeigu jis nenori su ja gyventi, gali išeiti, tačiau jis atsakė, kad neturi kur eiti, todėl tik dėl gyvenamosios vietos jis čia grįžta, nes vyras net čia neregistruotas. Net kai atvyko policijos pareigūnai, D. K. nerimo, tapo agresyvus, pareigūnų akivaizdoje jai grasino, sakė, kad nužudys, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų raginimus nusiraminti nereagavo, bėgo nuo jų, kuomet jam bandė uždėti antrankius, nevykdė jų nurodymų ir toliau jai grasino. Kadangi grasino jai namuose ir, sugriebęs už kaklo, smaugė, sakydamas „pasmaugsiu tave“, po to pareigūnų akivaizdoje sakė, kad ją nužudys, ji jo bijo, juolab įtaria, kad jis vartoja ne tik alkoholį, bet ir narkotines medžiagas, nes koks jis tą dieną buvo agresyvus, tokio jo dar nebuvo mačiusi. Tai pirmas kartas, kai vyras jai vieną kartą delnu sudavė per galvą ir sugriebęs už kaklo, sakydamas „nužudysiu tave, pasmaugsiu“, tokiom frazėm grasino ją nužudyti. Kuomet ją smaugė ir sudavė per galvą, jautė fizinį skausmą, ant kaklo atsirado ir kraujosruva. Kadangi baiminosi tiek dėl savo gyvybės bei sveikatos, tiek išsigando dėl vaiko, nors vaikas vyro agresijos priepuolio metu nenukentėjo, tik labai išsigando, nes viskas vyko vaiko akivaizdoje, todėl prašo ją apsaugoti nuo vyro ir neleisti jam artintis prie jos ir vaiko. Po įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Į savo šeimos gydytoją taip pat nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai dėl šio įvykio išduotas nebuvo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio savo vyrui nereikš. Su prokuroro sprendimu užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (1 t., b. l. 27-30, 40-42).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.09 val. gautas G. K. pranešimas, kad namuose ,adresu (duomenys neskelbtini), mušasi neblaivus vyras, trenkė per galvą, yra du mažamečiai vaikai (b. l. 10-11).

2022 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamojo namo dalis. Apžiūros metu prie namo įeinamųjų durų patenkama pro metalinius vartelius. Namo durys praviros, užėjus į vidų, patenkama į koridorių. Priešais namo įėjimo duris yra virtuvė, kurioje smurto požymių nėra. Kairėje koridoriaus pusėje yra kambarys, kurio durys plačiai atidarytos, varčia į koridorių. Durys baltos spalvos medinės su langeliais, viršutiniai langeliai grublėto matinio stiklo, viduriniai skaidraus, apžiūros metu vienas vidurinis langelio stiklas išdaužtas, stiklo šukės išbarstytos ant grindų (b. l. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. jis grįžo namo apie 20.00 val., buvo išgėręs alaus, negali pasakyti, kokį kiekį (galimai apie litrą alaus), tačiau nebuvo apgirtęs, jautėsi adekvačiai. Jam grįžus namo, žmona ėmė jam priekaištauti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu, žmona ėmė varyti jį iš namų, ji kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Kadangi buvo neblaivus, toks jos elgesys jį labai suerzino ir jis nesusilaikęs vieną kartą sudavė jai per galvą. Ar sudavė kumščiu, ar delnu, tiksliai pasakyti negali, nes nebeprisimena. Ji pradėjo ant jo dar labiau rėkti ir jis, norėdamas, kad nustotų rėkti, sugriebė ją už kaklo ir suspaudė, po ko pasakė „tave užmušiu, jei rėksi, pasmaugsiu“. Supranta, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Žmonos užmušti ar kitaip susidoroti su ja neketino, tokio noro neturėjo ir neturi, nenori jai niekaip pakenkti. Pasakė, kad ją užmuš nepagalvojęs, dėl šių žodžių gailisi, tie žodžiai jokios prasmės neturi, juos ištarė nepagalvojęs, tačiau supranta, kad galėjo ją išgąsdinti. Tai, kad D. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną G. K., bei kad tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, taip pat, ją smaugdamas, grasino ją nužudyti – pasmaugti, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K., 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), žodinio konflikto savo žmona G. K. metu, ranka sudavė pastarajai vieną smūgį į galvą, po ko, suėmęs už kaklo, jį spaudė tokiu būdu pastarąją smaugdamas bei sakydamas „aš tave nužudysiu – pasmaugsiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, ir tokiu būdu mušdamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, bei grasino nužudyti žmogų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji G. K. 2022 m. spalio 20 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį), į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, dirbantis (vykdantis individualią veiklą).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai (mažesni už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės bausmės pridedant mažesnę bausmę, pridedamos bausmės dydį nustatant artimą laisvės apribojimo bausmės minimumui, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam paskirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be prokuroro siūlomų įpareigojimų jam taip pat skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 16.07 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. K. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 16.07 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti D. K. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti D. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė