Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato G. Č. (toliau – G. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria advokato G. Č. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties buvo tenkintas iš dalies, sumažinant Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. G. Č. paskirtą 3 MGL (112,98 eurų) dydžio baudą iki 1 MGL (37,66 eurų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi advokatas G. Č. buvo nubaustas 3 MGL (112,98 eurų) dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu, vykstant liudytojų apklausai, trukdė teismo procesui: proceso metu be teisėjo leidimo bandė skaityti sekretorės rašomą protokolą, bandė garsiai komentuoti kitų pasisakymus, vykdant liudytojos apklausų tikslinimą, pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą, kodėl teisėjas aiškinasi liudytojos parodymų duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu neatitikimus, nurodydamas, kad teisėjas tendencingas, visų posėdžių metu, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, neadekvačiai reaguoja į teisėjo pastabas bei prašymus.Nesutikdamas su priimta nutartimi, advokatas G. Č. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas jam paskirtą baudą panaikinti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi advokato G. Č. skundas buvo patenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirta 3 MGL (112,98 eurų) dydžio bauda buvo sumažinta iki 1 MGL (37,66 eurų).Skundu apygardos teismui advokatas G. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – jam paskirtą baudą panaikinti.Advokato teigimu, jo, kaip gynėjo, aktyvus dalyvavimas atliekant gynybos funkcijas negali būti traktuojami kaip trukdymas teismo procesui. Kaltinamojo R. S. gynėjui advokatui G. Č. teisiamojo posėdžio metu bandant tikslinti teisingam baudžiamosios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir užduoti klausimus liudytojui V. V. (2017 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 23 min. 47 sek.), nebuvo sudaryta galimybė išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Argumentuodamas šiuos savo teiginius, advokatas nurodo, kad liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog galimai matė, kaip nukentėjusioji J. S. sėdėjo automobilyje nusiminusi. Atsižvelgdamas į tai, kad šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos 2016 m. rugsėjo 5 d. liudytojo V. V. apklausos protokole, advokatas G. Č. pagrįstai uždavė klausimą liudytojui ir bandė patikslinti šias aplinkybes, pašalinti teisiamojo posėdžio metu paaiškėjusius prieštaravimus. Šis advokato veiksmas, jo paties teigimu, negalėjo būti vertinamas kaip bandymas komentuoti kitų proceso dalyvių pasisakymus ar mėginimas trukdyti teismo procesui, todėl šiuo atveju advokatas buvo nepagrįstai pertrauktas teisėjo, neleidžiant tinkamai vykdyti gynybos baudžiamajame procese. Juo labiau, kad tokią teisę jam, kaip gynėjui, užtikrina BPK 75 straipsnio nuostatos. Ir vis tik, advokatas, nors ir turėdamas BPK jam garantuojamą teisę užduoti klausimus liudytojui, gerbdamas teismą, po teisėjo išreikštų komentarų, prašymų nebereiškė ir tęsti proceso netrukdė.Skundu pažymima, kad tęsiant teisiamąjį posėdį, liudytojai J. S. nurodant aplinkybes, kurios skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotųjų, teisėjas pradėjo klausinėti liudytojos, kodėl jos parodymai teisme skiriasi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu. Šis klausimas liudytojai buvo užduotas keletą kartų, siekiant išgauti kaltinimui palankų atsakymą, nors liudytoja ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra pagražinti apklausą atlikusio tyrėjo iniciatyva, klaidingai protokole fiksuojant tam tikras aplinkybes. Tokie teisėjo veiksmai, advokato vertinimu, suponuoja pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo bandoma priversti liudytoją duoti ne teisingus parodymus, o galimai kaltinimui palankius parodymus, transformuojant tiesą ir užkertant kelią teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, apie ką kaltinamojo gynėjas turėjo teisę pasisakyti. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjui G. Č. matant daromą spaudimą liudytojai (ji akivaizdžiai sutriko ir pasimetė), manant, kad nepažeidžia BPK nuostatų, o teisėjas gali padaryti pažeidimą procese, advokatas pareiškė pareiškimą, teigdamas, jog teisėjo klausimai aiškiai rodo, jog jis daro spaudimą liudytojai (2017 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 45 min. 12 sek.). BPK nuostatos suteikia teisę gynėjui reikšti pareiškimus, prašymus, be kita ko, įpareigoja jį būti aktyviu teismo posėdyje tiriant įrodymus. Advokato pareiškimo tikslas buvo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad teisėjo veiksmai skirtingai interpretuojant liudytojų apklausas, gali būti vertintini kaip šališki, pažeidžiantys įrodymų tyrimo pusiausvyrą bei ribojantys galimybę nustatyti objektyvią tiesą byloje. Esant šiai procesinei situacijai, teisėjas, nepareiškęs įspėjimo ar pastabos advokatui, paskelbė apie teisiamojo posėdžio pertrauką ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti 2017 m. vasario 24 d. nutarties. Šių duomenų pagrindu advokatas G. Č. sprendžia, kad jis, laikydamasis teismo posėdžio tvarkos ir atlikdamas profesines pareigas, kylančias iš BPK 48 straipsnio turinio, negalėjo būti baudžiamas jokia forma už savo imperatyvios pareigos vykdymą. Juo labiau, kad prieš teisėjui darant teisiamojo posėdžio pertrauką ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti 2017 m. vasario 24 d. nutarties, advokatui nebuvo pareikštas joks įspėjimas, kaip tai reglamentuojama BPK 259 straipsnyje. Skundu nesutinkama ir su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, jog vertinamu atveju advokatas skaitė teismo posėdžio protokolą, tokiu būdu suglumindamas ne tik teisėją, bet ir pačią sekretorę, trukdė jai atlikti tiesiogines pareigas. Teigiama, kad šios teismo išvados yra grindžiamos tik subjektyviomis prielaidomis ir interpretacijomis. Akcentuojama, kad advokatas sėdėjo prieš teismo posėdžio sekretorę, kurios kompiuteris buvo jo regėjimo zonoje. Advokatas neatliko jokių aktyvių veiksmų, nebuvo palinkęs ar priėjęs prie teismo posėdžio sekretorės, neatliko kitų veiksmų, kurie būtų sutrikdę teismo posėdžių sekretorės darbą ar teismo posėdžio tvarką ir leidę teismo posėdžio sekretorei manyti, kad yra skaitomas jos rašomas teisiamojo posėdžio protokolas. Tuo tarpu skundžiamos nutarties argumentai, jog advokatas, vykstant liudytojų apklausai, sugebėjo kalbėti telefonu bei šviesti telefono prožektoriumi liudytojai į veidą, advokato įsitikinimu, yra absoliučiai niekiniai, absurdiški bei keliantys pagrįstas abejones sąmoningumu. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu telefonu nekalbėjo, o kaltinimai neva telefono prožektoriumi švietus liudytojai į veidą išdėstyti tik 2017 m. balandžio 11 d. nutartyje, advokatui pateikus skundą dėl 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kas leidžia pagrįstai įtarti dėstant subjektyvius argumentus dėl neva teisėtai paskirtos baudos, mėginant klaidingai interpretuoti teismo posėdį, ieškant baudos skyrimą pagrindžiančių argumentų. Pastarieji motyvai yra absoliučiai nelogiški, nes dėl teismo posėdžio salėje esančių proceso šalių sėdimųjų vietų, šiuo atveju kaltinamojo ir jo gynėjo, išdėstymo; dienos apšvietimo, šviesti mobiliuoju telefonu į veidą per kelis metrus nutolusiam asmeniui būtų net faktiškai neįmanoma. Be to, šios aplinkybės nėra fiksuotos teisiamojo posėdžio protokole, advokatas dėl to nėra gavęs pastabos.Skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis deklaruoja įtariamojo/kaltinamojo teisę į gynybą – visumą įtariamajam/kaltinamajam įstatymo suteiktų teisių gintis nuo iškilusio įtarimo ar pareikšto kaltinimo. Sutinkamai su BPK 48 straipsnio 2 dalimi, gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; elgtis sąžiningai ir atsakingai; laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus; nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių. Kaip numatyta BPK 163 straipsnio 1 dalyje, bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus matyti, kad bauda advokatui G. Č. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi iš esmės buvo paskirta už teismo posėdžio tvarkos nesilaikymą, trukdymą procesui bei neadekvačią advokato reakciją į teisėjo pastabas bei prašymus. Ir nors skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi advokatui paskirta bauda buvo sumažinta, tačiau, įvertinus G. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, perklausius 2017 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, sutikti su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais bei palikti G. Č. paskirtą baudą, pakankamo pagrindo nėra. Iš posėdžio garso įrašo galima suprasti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi bauda advokatui G. Č. buvo paskirta už jo išsakytą nuomonę, jam ir teisėjui skirtingai traktuojant ir suprantant atliekamų procesinių veiksmų atitikimą baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams, bet ne dėl tyčinių advokato veiksmų, siekiant pažeisti bendrąsias baudžiamojo proceso vedimo taisykles ar nesilaikyti teismo nustatytos tvarkos. Šios išvados kontekste analizuojant 2017 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo turinį matyti, kad apklausiant liudytoją J. S., jos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai nesutapo su ikiteisminio tyrimo metu jos išdėstytomis vertinamo įvykio aplinkybėmis, dėl ko, bylos nagrinėjimui vadovaujantis teisėjas (teismo posėdžio pirmininkas) kelis kartus pasiteiravo liudytojos, kodėl jos parodymai, duoti skirtingose proceso stadijose skiriasi ir kuriais jos duotais parodymais, t. y. ar ikiteisminio tyrimo, ar teisiamojo posėdžio metu, vadovautis teismui. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą girdėti, jog po tokių teisėjo klausimų liudytoja pasimetė (tai išduoda jos balso tembras, tonas, daromos pauzės tarp jos dėstomų žodžių), nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra kiek pagražinti, dėl ko, advokatas G. Č. išreiškė pastabas dėl galimo spaudimo darymo apklausiamos liudytojos atžvilgiu. Teisėjas reaguodamas į pateiktą advokato pastabą nurodė, kad tokiu būdu yra siekiama pašalinti apklausimos liudytojos skirtingose proceso stadijose duotuose parodymuose esančius prieštaravimus, patikindamas advokatą, kad joks spaudimas tokiais teisėjo veiksmais liudytojai nėra daromas. Advokatas, nesutikdamas su tokiais teisėjo argumentais, savo prieštaravimus išdėstė balsu, nurodydamas, kad su tokiais teisėjo teiginiais jis sutikti negali. Po šių advokato pastabų, teisėjas paskelbė pertrauką ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarties, kuria G. Č. ir buvo paskirta bauda. Akivaizdu, jog tokius advokato veiksmus, t. y. jo pastabas dėl galimo liudytojai J. S. daromo spaudimo, galėjo sąlygoti to paties teisiamojo posėdžio metu kiek ankščiau įvykęs incidentas, kai po liudytojo V. V. apklausos, advokatas siekdamas išsiaiškinti gynybai reikšmingas aplinkybes bei pašalinti liudytojo parodymuose esančius prieštaravimus (kaip beje elgėsi ir teismas, apklausdamas liudytoją J. S.), uždavė liudytojui kelis klausimus, tačiau teisėjo buvo pertrauktas, nurodant, kad liudytojas advokatą dominančias aplinkybes patvirtino apklausos metu, todėl negali būti vėl ir vėl klausinėjamas dėl to paties. Po šios teisėjo pastabos, advokatas G. Č. jokių prašymų ar pastabų nebereiškė. 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio metu, aiškindamas savo aukščiau aptarto elgesio priežastis, advokatas G. Č. nurodė, kad visi baudžiamosios bylos nagrinėjime dalyvaujantys proceso dalyviai stengiasi išnagrinėti bylą objektyviai ir be klaidų, todėl, jei kuris proceso dalyvis klysta, jis turi būti laiku sustabdytas, pažymėdamas ir tai, kad jo pastaba ir pareiškimas teismui vertinamu atveju buvo savalaikis, o jo bandymas atkreipti teismo dėmesį (dėl liudytojos J. S. parodymų) buvo neteisingai suprastas. Iš esmės analogiškas aplinkybes G. Č. išdėstė ir apygardos teismui pateiktame skunde, nurodydamas, kad jo pareikšto pareiškimo tikslas vertinamu atveju buvo atkreipti teismo dėmesį į tai, jog teisėjo veiksmai skirtingai interpretuojant liudytojų (J. S. ir V. V.) apklausas, gali būti vertintini kaip šališki bei ribojantys galimybę nustatyti objektyvią tiesą byloje. Įvertinus šių duomenų visumą, teigti, kad nagrinėjamu atveju advokato G. Č. tikslas buvo trukdyti procesui ar nesilaikyti teismo nustatytos tvarkos, o ne išsiaiškinti tinkamam ir objektyviam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 275 straipsnį, užduoti klausimus teisme apklausiamiems proceso dalyviams turi teisę <...> gynėjas, <...>; teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus apklausiamiems asmenims užduoda tiesiogiai; nagrinėjimo teisme dalyviams, kurie piktnaudžiauja šia teise, pirmininkas gali ją atimti ir leisti užduoti klausimus tik per jį. Tuo tarpu remiantis BPK 259 straipsnio nuostatomis, prokuroras ar gynėjas, kurie po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti nušalinti nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme (BPK 259 straipsnio 2 dalis); nagrinėjimo teisme dalyviai ar nedalyvaujantys byloje asmenys, kurie nepaklūsta teismui arba teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui juos nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba pašalinti iš posėdžių salės arba nors ir paklūsta, tačiau tai daro triukšmaudami ar rodydami kitokią nepagarbą teismui, gali būti tuoj pat nubausti bauda arba areštu remiantis šio Kodekso 163 straipsniu (BPK 259 straipsnio 4 dalis).Sprendžiant iš G. Č. skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vertinamu atveju, dėl galimai netinkamo elgesio, jis įspėtas nebuvo, jo, kaip kaltinamojo gynėjo, teisė užduoti klausimus proceso dalyviams bylą vedančio teisėjo apribota taip pat nebuvo, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog vertinamu atveju bauda BPK 163 straipsnio pagrindu G. Č. buvo paskirta skubotai, neišnaudojus kitų BPK įtvirtintų galimybių, siekiant užtikrinti tinkamą, netrukdomą ir nuoseklų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Darant šią išvadą, vis tik pažymėtina, jog, kaip matyti iš 2017 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo turinio, teisėjas išėjo į pasitarimų kambarį priimti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties (kuria G. Č. buvo paskirta 3 MGL dydžio bauda) iš karto po to, kai G. Č. išreiškė savo pastabas dėl teisėjo teiginių apie galimai liudytojos J. S. parodymuose esančių prieštaravimų šalinimą, jokių pastabų, pastebėjimų ar pareiškimų dėl netinkamo advokato elgesio neišreikšdamas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina dėl skundo priimant naują sprendimą – advokato G. Č. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi advokatui G. Č. paskirta 3 MGL dydžio bauda panaikintina. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teiginiai, jog advokatas G. Č. per teismo posėdžio sekretorės petį skaitė jos rašomą teisiamojo posėdžio protokolą, tokiu būdu ją glumindamas, bei teisiamojo posėdžio metu kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, telefono prožektoriumi švietė liudytojai į veidą. Vertinant šiuos skundžiamos nutarties motyvus visų pirma pažymėtina, kad skiriant advokatui G. Č. baudą 2017 m. vasario 24 d. nutartimi, apie šias aplinkybes užsiminta nebuvo. Tuo tarpu, kaip matyti iš 2017 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio, pastaba dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu teismo posėdžio metu G. Č. buvo išsakyta nors ir to paties teisiamojo posėdžio metu, tačiau jo po Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties paskelbimo. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, jog G. Č. tyčia per petį skaitė teismo posėdžio sekretorės rašomą protokolą, tokiu būdu ją glumindamas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nenustatyta, pastabos dėl tokio elgesio teisiamojo posėdžio metu advokatui reiškiamos nebuvo. Be to, skundu apygardos teismui G. Č. patvirtino, jog tiek sekretorė, tiek kompiuteris, kuriuo ji spausdino teisiamojo posėdžio protokolą, buvo jo matymo akiratyje.Ir vis tik aukščiau aptartų teisinių ir faktinių duomenų plotmėje pažymėtina, jog pagal BPK 241 straipsnio nuostatas, bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės; jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą; jeigu kas nors iš dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų prieštarauja teisiamojo posėdžio pirmininko veiksmams, šie prieštaravimai įrašomi į teisiamojo posėdžio protokolą. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai įtvirtina išskirtinę teisiamojo posėdžio pirmininko kompetenciją vadovauti bylos nagrinėjimui, todėl ginčai su teisėju ar replikos, netoleruotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

advokato G. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – advokato G. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties tenkinti ir panaikinti jam 2017 m. vasario 24 d. nutartimi paskirtą 3 MGL dydžio, t. y. 112,98 (vieno šimto dvylikos eurų devyniasdešimt aštuonių centų) baudą.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.