Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL, t. y. 188,30 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš R. S. priteista J. S. 352,60 Eur turtinės žalos, 1500 Eur neturtinės žalos bei 300 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 6 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pastato Nr. 45 vidiniame kieme, necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais išplūdo savo sutuoktinę J. S. bei tyčia vieną kartą ranka jai sudavė į veido sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą bei po vieną kartą koja spyrė jai į ranką ir kairę krūtinės pusę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai įėjus į (duomenys neskelbtini) pastato laiptinę, vieną kartą koja spyrė jai į kairę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nuosprendyje konstatavo, kad R. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytiniais duomenimis. Paties kaltinamojo R. S. parodymus teismas vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismas sprendė, kad R. S. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos. Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodo, kad teismas baudžiamojoje byloje esančius nukentėjusiosios J. S., liudytojų, ekspertės parodymus vertino selektyviai, apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė išvestiniais liudytojų, kurie yra suinteresuoti, parodymais. Be to, teismas atmestinai vertino byloje surinktus tiesioginius įrodymus, klaidingai interpretavo gynybai palankius liudytojų ir jo paties parodymus, neatkreipė dėmesio, jog nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu teikė skirtingus parodymus.Apelianto teigimu, jis neneigia, kad tarp jo ir J. S. buvo konfliktas, tačiau jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu niekada nevartojo ir viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jis yra nekaltas. Jo paaiškinimai ne tik kad atitinka bylos faktines aplinkybes, bet ir papildo kitus byloje esančius tiesioginius įrodymus. Jo poziciją pagrindžia bei apkaltinamojo nuosprendžio motyvus paneigia surinkti objektyvūs ir tiesioginiai įrodymai. Apeliantas pažymi, kad gyvenamojo namo kieme, vykusį žodinį konfliktą matė ir visą laiką stebėjo, tačiau jokių muštynių ar kitokio neįprasto elgesio neįžvelgė net keli liudytojai. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, liudytojų, lombardo darbuotojų E. A., J. S., V. V. parodymai paneigia smurto vartojimo faktą.Taip pat apeliantas nurodė, kad byloje esanti fotonuotrauka patvirtina, kad liudytojai F. A., V. V. ir J. S., būdami lombardo patalpose, galėjo aiškiai matyti visą kiemą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pat įėjimo į 45 namo laiptinę. Be to, atstumas nuo įėjimo į lombardą ir įėjimo į 45 namo laiptinę yra vienas šalia kito, todėl liudytojai ne tik galėjo nieko netrukdomi stebėti, kaip kiemu eina S., bet ir girdėti, kas vyksta kieme, prie laiptinės ir laiptinės viduje. Remiantis šiais įrodymais, matyti, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, o jų nepaneigė jokie kiti byloje esantys įrodymai. Šių liudytojų parodymai yra tiesioginis įrodymas, kad nukentėjusiosios nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jokio konflikto - juo labiau fizinio - nebuvo. E. A., V. V. ir J. S. niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie nepalaiko jokių santykių nei su juo, nei su J. S., todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.Taip pat apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, jog niekas tiesiogiai nematė smūgių sudavimo ir, kad nukentėjusiosios J. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios parodymus, kad jis neva spyrė jai į kairę krūtinės pusę, paneigia ir bylos medžiagoje esantys objektyvūs įrodymai, t. y., 2016 m. gegužės 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos tik kairiame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Remiantis minėta specialisto išvada matyti, kad J. S. nurodytos mušimo vietos iš dalies nesutapo su ekspertės nustatytais sužalojimais - jokių sumušimo žymių nerasta ant nukentėjusiosios kūno krūtinės srityje. Reikia pažymėti, kad krūtinės ląsta yra specifinė kūno vieta, kadangi po oda yra tik kaulinis paviršius.Skunde nurodo ir tai, kad nors teismas konstatavo, kad jo smūgį kumščiu į kairį pasmakrį, kojos spyrį į krūtinę patvirtina liudytoja D. V., pas kurią iš karto atėjo J. S., tačiau nebuvo įvertinta tai, jog liudytoją ir nukentėjusiąją sieja draugiški santykiai. Be to, liudytojos D. V. nurodytos aplinkybės yra išvestiniai, netiesioginiai įrodymai, kurie akivaizdžiai prieštarauja pirminiams įrodymų šaltiniams, t. y. jo, liudytojų E. A., V. V. ir J. S. parodymams ir, kurių nepatvirtina nei vienas savarankiškas įrodymų šaltinis. Apelianto nuomone, liudytojų D. V., S. J. bei J. T. nurodytos aplinkybės jokia apimtimi negali tiesiogiai patvirtinti ar paneigti esmines konflikto aplinkybes. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra šios nusikalstamos veikos subjektu. Apelianto nuomone, teismas neįvertino to, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jie kartu nebegyvena nuo 2009 m. balandžio mėn. Nuo to laiko jie gyvena atskirai, nuo 2009 m. balandžio mėn. nukentėjusioji J. S. ir jis neveda bendro šeimyninio gyvenimo. Jų tarpusavio santykiams, buvusiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, nebuvo būdingi bendri ūkiniai, buitiniai, emociniai asmeniniai ryšiai.Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas buvo šališkas. Šią išvadą patvirtina tai, kad teisėjas prieš keletą metų buvo kreipęsis į jo gynėja, dėl dukros įdarbinimo į jo advokatų kontorą, tačiau ji įdarbinta nebuvo. Šioje byloje teisiamųjų posėdžių eiga, teisėjo elgesys su juo bei jo advokatu, kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Apeliantas pažymi, kad 2017 m. vasario 24 d. šią bylą nagrinėjantis teisėjas priėmė nutartį, kuria advokatas G. Černiauskas buvo nubaustas 3 MGL dydžio bauda dėl neva teismo tvarkos nesilaikymo. Šią nutartį panaikino aukštesnės instancijos teismas. Nors buvo reiškiamas nušalinimas teisėjui, tačiau jis buvo atmestas. Apelianto nuomone, teisėjas, galimai jausdamas nuoskaudą dėl neišpildyto asmeninio prašymo dėl dukros įdarbinimo, priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir šališką nuosprendį advokato Gintaro Černiausko ginamojo nuteistojo R. S. atžvilgiu.Skundo autoriaus teigimu, apeliacinėje instancijoje yra tikslinga atlikti įrodymų tyrimą, t. y. tikslinga atlikti įrodymų tyrimą, nustatant ar ant nukentėjusiosios J. S. rūbų, kuriuos ji dėvėjo 2016 m. gegužės 6 d., yra jo mikrodalelių, patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybę, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas. Apelianto nuomone, kadangi baudžiamosios bylos medžiagoje nėra neginčijamų, tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jo padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios civilinis ieškinys turi būti atmestas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. S., jo gynėjas advokatas G. Černiauskas, nukentėjusioji J. S., jos atstovė advokatė V. Kisielienė pateikė susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo bei prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Prokurorė palaikė šį nuteistojo R. S. ir nukentėjusiosios J. S. prašymą.Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas. Prašymas dėl BK 38 straipsnio taikymo tenkinamas.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, atlikusi įrodymų tyrimą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą. Nuteistasis R. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino pilnai. Nuteistasis R. S. ir J. S. paaiškino, kad jie susitaikė, susitarė dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo tvarkos. Teismui pateikė susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 36). Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma nesunkiu nusikaltimu. Nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, su nukentėjusiąja susitaikė, susitarė dėl žalos dydžio ir jo atlyginimo tvarkos. R. S. neteistas, baustas administracine tvarka, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl galima tenkinti nuteistojo ir nukentėjusiosios prašymą ir R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl R. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmus kvalifikavo teisingai, bausmę skyrė laikydamasis BK 54 straipsnio reikalavimų, ją individualizavo tinkamai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nustačius, kad yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, pirmosios instancijos nuosprendis naikinamas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla R. S. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2017 m. lapkričio 9 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo ir jos sumokėjimo tvarkos, pagal kurią R. S. įsipareigoja sumokėti J. S. 1 500 Eur žalos atlyginimo iki 2018 m. balandžio 9 d.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

CD su įrašais palikti saugoti byloje.

Klausimą dėl pistoleto „Beeta 84 cheetah, 9 mm Browning“ Nr. E83385Y, dėtuvės, 51 vieneto 9 mm šovinių, grąžinimo perduoti svarstyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybai.

Klausimą dėl iš R. S. paimtų ginklo pažymėjimo Nr. 2499 – 29 bei leidimo Nr. 2499, perduoti spręsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.