Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-199-308/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2-199-308/2012
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00027-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
E. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Birutė Rutkauskienė
Civilinė byla Nr.2-199-308/2012Teisminio proceso Nr.2-51-3-00027-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2.;30.9.1;30.10; 116.1.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3d. Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovei J. U.,ieškovės atstovei adv.Birutei Rutkauskienei išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui-Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl teisės rekonstruoti statinį be bendraturčio sutikimo pripažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei J. U. teisę rekonstruoti jai priklausančią gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dargužių k., Varėnos r. sav., dalį be bendraturtės atsakovės E. K. sutikimo.

Ieškovė ir jos atstovė nurodė,kad ieškovė J. U. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su atsakove E. K. valdo 125,11 kv.m bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esantį Dargužių k Valkininkūų sen.Varėnos raj.. Šio pastato 4404/12511 dalys nuosavybės teisėmis priklauso J. U., o 8107/12511 dalys – bendraturtei E. K.. Gyvenamasis namas pagal pateikiamą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra statytas 1925 m. Būdamas medinis namas ilgainiui labai nusidėvėjo. Prakiuro pastato stogas bei supuvo medinės konstrukcijos. Tapo pavojinga sveikatai ar net gyvybei jame gyventi. Anksčiau joks namo remontas nebuvo darytas, kadangi ieškovė neturėjo tam reikalingų finansinių lėšų. Dėl išvardytų priežasčių 2009 m. vasarą J. U. ėmėsi skubių priemonių pastato kritinės būklės pašalinimui ir jo stovio pagerinimui. Namo stogas buvo padengtas nauja ekologiškesne neasbestinio šiferio danga, sutvirtintas namo dalies pamatas bei pakeistos naujomis dvi supuvusios pastato sijos. 2009 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. ST-115-(1.4.) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone, kuriuo pareikalavo, kad J. U. per tris mėnesius nuo šio įsakymo gavimo dienos atstatytų rekonstruojamą medinį gyvenamąjį namą, esantį Dargužių kaime, Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone, į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos bei sutvarkytų statybvietę. 2010 m. gruodžio 7 d. Varėnos rajono apylinkės teisme J. U. pateikė ieškinį dėl 2009 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. ST-115-(1.4.) panaikinimo. Teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-547/2011 ieškinį tenkino iš dalies – nustatė J. U. vienerių metų laiką, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant, kad jeigu per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar jo dalis turi būti nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo lėšomis. 2011 m. lapkričio 4 d. sprendime pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog ieškovės atlikti statybos darbai vertintini kaip gyvenamojo namo rekonstrukcija ir kad iš esmės šie darbai buvo galimi, tik buvo pažeista procedūra – pirmiau pradėti darbai, nesutvarkius reikiamų dokumentų ir leidimų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. nustatyta, kad statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių. Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 p., 23 str. 6 d. 2 p.). Šiuo metu 2011 m. lapkričio 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19-547/2011 yra įsiteisėjęs. Siekiant įvykdyti teismo sprendimo nurodymą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2011 m. lapkričio 3 d. prašymu dėl sutikimo atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją ieškovės atstovė advokatė Birutė Rutkauskienė kreipėsi į atsakovę E. K.. Atsakymas iki ieškinio pateikimo teisme nebuvo gautas. Kadangi atsakovė delsė pateikti savo pagrįstą nuomonę ir atsižvelgiant į dėl šios priežasties vilkinamą nustatytą terminą reikiamiems statybos dokumentams paruošti, ieškovė buvo priversta kreiptis teisminės gynybos sprendžiant turto valdymo nesutarimo klausimą.Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinio pasiūlymo pateikimas. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė pateikti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).Ieškovės J. U. užsakymu buvo parengtas gyvenamojo namo dalies Dargužių k., Valkininkų sen., Varėnos r. rekonstravimo techninis projektas (projekto vadovas – Kęstutis Kviecinskas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m rugsėjo 20 d. statybos patikrinimo aktu patvirtinta, kad statinio statybos vieta, statinio paskirtis, statinio aukštis, užstatymo tankis atitinka esminius statinio projekto sprendinius, jokių statybos techninių reikalavimų pažeidimų nenustatyta. 2009 m. atlikti pastato dalies, kuriame gyvena ieškovė, rekonstrukcijos darbai buvo būtini pastato išsaugojimui ir kritinės būklės pašalinimui. Rekonstravus statinį, jis iš esmės buvo grąžintas į ankstesnę būklę su pagerinimais, sutvarkius naujomis statybinėmis medžiagomis pratęstas statinio gyvavimo laikas. Rekonstrukcijos nauda patvirtinta įsiteisėjusiu 2011 m. lapkričio 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19-547/2011, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią. Atlikti statybos darbai žalos ar kitų neigiamų pasekmių niekam nesukėlė. Atsakovei atsisakius duoti sutikimą rekonstrukcijai ir šiuo pagrindu negalint įteisinti statybos darbų, rekonstruoto pastato atstatymas į ankstesnę padėtį būtų akivaizdžiai neracionalus, kadangi namui rekonstrukcija yra būtina, norint jį išlaikyti kaip gyvenamą, todėl po atstatymo statybos darbai vėl būtų vykdomi iš naujo ir analogiškai. Ieškovės atliktų statybos darbų pagrindu parengtas pastato rekonstrukcijos techninis projektas nepažeidžia atsakovės E. K. teisių, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės teises, nes leidimus rekonstrukcijai išduodanti institucija be atsakovės sutikimo negali tokio leidimo išduoti. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą turėtų būti motyvuotas, nurodant konkrečius jos teises pažeidžiančius faktus, konkrečiai kokį neleistiną poveikį jos valdomai bendrosios nuosavybės daliai padarė ieškovės atlikta rekonstrukcija. Atsakovė savo atsisakymo priežasčių nėra atskleidusi, todėl jos atsisakymas vertintinas kaip neteisėtas ir nesąžiningas, nes faktinė padėtis leidžia manyti, jog E. K. teisės nėra pažeidžiamos.

Atsiliepimas

Atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo.Pateiktu atsiliepimu į ieškinį sutiko,kad ieškovė rekonstruotų jai priklausančią pastato dalį pagal byloje pateiktą techninį projektą.Nurodo,kad ieškinio reikalavimuose nėra konkrečiai nurodyta, pagal kokį projektą ieškovė prašo pripažinti teisę rekonstruoti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia gauti leidimą rekonstruoti statinį be bendraturtės sutikimo būtent pagal byloje pateiktą Techninį projektą.Išanalizavus techninį projektą matyti, jog jis atitinka ieškovės faktiškai dabar jau atliktus ieškovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijos darbus, namo išmatavimai beveik nesikeičia, aukštingumas nesikeičia visiškai, be to, būtina užbaigti pradėtą namo dalies rekonstrukciją, todėl iš esmės atsakovė rekonstrukcijos atlikimui pagal pateiktą projektą neprieštarauja. Atsakovės netenkina tai, kad ieškovė virš jai priklausančios namo dalies pirmojo aukšto ketina įsirengti mansardą, nes dėl to toje dalyje namo pamatams tenkančio didesnio svorio gali namas gali netolygiai „sėsti“ ir dėl to pradėti trūkinėti namo sienos. Sutikimas, kurį 2011 m. lapkričio mėn. atsiuntė J. U. atstovė adv. Birutė Rutkauskienė atsakovės nebuvo pasirašytas, nes tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs Varėnos r. apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-19-547/2011 dėl J. U. atliktos savavališkos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos,o be to E. K. pateiktas pasirašyti sutikimas buvo nekonkretus, t.y. jame nenurodyta, pagal kokį techninį projektą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija būtų atliekama.

Trečiojo asmens- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrioaus atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo ir pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.Pateiktu atsiliepimu nurodė,kad 2009 m rugsėjo 9d.buvusios Alytaus apskrities viršininko administracijos specialistas,vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą nustatė savavališkos statybos faktą ir surašė savavališkos statybos aktą,kuriame konstatatvo,kad statytoja J. U. dargužių k Valkininkų sen.Varėnos raj.savavališkai rekonstruioja medinį gyvenamąjį namą 5,49 m ilgio ir 7,30 m pločio,6,20 m aukščio,Merkio upės ichiotolginio draustinio paviršinio vandesna psaugos zonoje,prie jo statoma medinė veranda 5,45 m ilgio ir 2 m pločio,kur gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir E. K..vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str.2d.1 p.tuometis Alytaus apskrities viršioninkas 2009-09-17 įsakymu Nr.ST-115-(1.4)“Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Varėnos rajone“pareikalavo,kad J. U. per tris mėnesius nuo šio įsakymno gavimo dienos atstatytų rekonstruojamą medinį gyvenamąjį namą į padėtį buvusią iki rekonstrukcijos ir sutvarkytų statybvietę. Atsižvelgus į tai, kad J. U. pagal Reikalavimą nustatytu laiku nepašalino savavališkos statybos padarinių Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja – Inspekcija, 2010 m. kovo 17 d. pateikė priešieškinį (civilinė byla Nr. 2-26-547/2010, Nr. 2-19-547/2011) dėl įpareigojimo vykdyti Reikalavimą.Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-19-547/2011 2011 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą ir Inspekcijos priešieškinį tenkino iš dalies, J. U. ieškinį atmetė – nustatė J. U. vienerių metų laiką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; išaiškino ieškovei, kad jeigu per Teismo nustatytą terminą Teismo reikalavimas nebus vykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo lėšomis <...>. Vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu J. U. privalu rengti rekonstravimo projektą ir pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Dargužių k., Valkininkų sen., Varėnos r. Tačiau tam, kad gautų šiuo dokumentus pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktą ieškovei J. U. reikalinga gauti bendraturtės E. K. sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio E. K. sutikimo rekonstruoti gyvenamąjį namą neduoda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje yra nurodęs, jog „Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Bylą nagrinėjantis teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.“ (Teismų praktika, 2010.02.18, Nr. 3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Iš pateikto 2011-12-22 Nekilnojamojo turto registro išrašo(b.l.10-13)matyti,kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir ūkinius patstaus,esančius Dargužių k Valkininkų sen.Varėnos raj., kur ieškovei priklauso 4404/1211 dalių ,o atsakovei priklauso 8107/12511 dalių gyvenamojo namo.

Iš 2011-11-04 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19-547/2011 matyti,kad ieškovei J. U. buvo nustatytas vienerių metų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Iš ieškovės pateikto techninio projekto (b.l.16-50)matyti,kad ieškovė yra paruošusi jai priklausančios namo dalies rekonstrukcijos techninį projektą .

Statybos įstatymo 20 str. 1d.2 p.yra numatyta,kad ieškovė turi paruošti rekonstrukcijos projektą,ką ji yra jau padariusi bei gauti leidimą atlikti namo dalies rekonstrukicją.Tačiau sutinka mai su Statybos įstatymo 23str.8d.5p.tam atlikti ieškovė turi gauti iš atsakovės sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą,bei iš esančių įrodymų byloje matyti,kad tokio leidimo atsakovė nėra davusi iki šiol.LR CK 4.75 str.numato,kad kai yra bendraturčių nesutarimas,tai valymo,naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.Iš pateiktų ieškovės įrodymų matyti,kad atsakovė iki pareiškiant ieškinį teisme nedavė sutikimo ieškovei atlikti ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją.Atsakovė pateiktu atsiliepimu sutinka ,kad ieškovė galėtų atlikti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją,tačiau su atsiliepimu rašytinio sutikimo nepateikė,kada ieškovei yra reikalinga pateikti valstybinio valdymo organamas išduodantiems leidimą atlikti namo dalies rekonstrukciją tokį atsakovės rašytinį sutikimą.Dėl to, vadovaujantis LR CK 4.75 str.1d.,yra pagrindas pripažinti,kad ieškovė turi teisę rekonstruoti jai priklausančią gyvenamojo namo, unik..Nr.(duomenys neskelbtini),esančio Dargužių k Valkininkų sen.Varėnos raj.,dalį be bendraturtės E. K. sutikimo,kadangi matyti,kad ieškovės siekiama atlikti gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija nebus pažeidžiama atsakovės nuosavybės teisės į jai priklausančią namo dalį ir nebus suvaržytos atsakovės teisės naudotis jai priklausančia namo dalimi.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį(b.l.7),bei pateiktais pinigų priėmimo kvitais Nr.662953 ir 662963 patvirtinama,kad turėjo 1500 advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų. Ieškovę atstovaujanti advokatė byloje dalyvavo nuo ieškinio parengimo stadijos.Iš pateiktos ataskaitos matyti,kad ieškinio paruošimas kainavo 450 Lt,bei dalyvavimas teismo posėdyje 2012-03-14 yra įvertintas 300 lt,atstovė dalyvavo ir 2012-04-16 posėdyje,kadangi parengiamajame posėdyje atsakovę atvyko atstovauti netinkamas atstovas ir nebuvo galimybės bylą išnagrinėti iš karto po parengiamojo posėdžio,t.y.byla nebuvo išnagrinėta per vieną posėdį.Kartu atsižvelgiama ir į aplinkybę, kad ieškovę atstovaujančios advokatės darbo vieta yra Vilniuje, o ji turėjo vykti į posėdžius Varėnos rajono apylinkės teisme ir atgal, o tai sudaro apytiksliai apie 160 km atsumą ir tai yra realios išlaidos, kurias patyrė ieškovo atstovė. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Žin. 2004, Nr. 54-1845) ir 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu buvo nustatytos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į Rekomendacijose nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.Dėl to teismas laiko,kad yra pagrindas priteisti ieškovės nurodomas turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbos teikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti .

Pripažinti ieškovei J. U. a.k(duomenys neskelbtini) teisę rekonstruoti jai priklausančią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Dargužių k., Varėnos r. sav., dalį be bendraturtės atsakovės E. K. a.k(duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovei J. U. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. K. a.k(duomenys neskelbtini) 1639 Lt turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų,iš jų 139(viena šimtą trisdešimt devynis)litus sumokėto žyminio mokesčio ir 1500(vieną tūkstantį penkis šimtus)litų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų advokato pagalbai .

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas)Kopija tikra :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas