Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-718-613/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-11
Bylos Nr.: e2A-718-613/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-718-613/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00606-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-1025/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ketus“ dėl ieškovės teisės vykdyti darbus atsakovės žemės sklype pripažinimo ir atsakovės įpareigojimo netrukdyti darbų vykdymui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Tavydas“, A. S., I. B., T. J., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Vanduja“,

ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ketus“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl dujotiekio pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ESO teisę vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ketus“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas), pagal UAB „Vanduja“ parengtą projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“ ir įpareigoti atsakovę netrukdyti ir/ar bet kokiu būdu ir/ar forma nesudaryti kliūčių ieškovei ir/ar ieškovės pasitelktiems tretiesiems asmenims Ginčo žemės sklype vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus pagal šį projektą; taip pat priteisti iš atsakovės sumokėtą 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Ginčo žemės sklype yra įrengtas ieškovei priklausantis skirstomasis dujotiekis. Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, žemės sklypui administraciniu aktu nustatytas servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. UAB „Vanduja“ parengė techninį projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini). įrengimo projektas“, kuriuo suprojektuotas skirstomasis dujotiekis nuo esamo 3 bar vidutinio slėgio dujotiekio, įrengto Ginčo žemės sklype iki (duomenys neskelbtini). Pagal projektą ieškovė numatė pajungti naują vartotoją prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio, eksploatuojamo 3 bar vidutinio slėgio dujotiekio. Su nauju vartotoju J. Č. sudaryta Naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo prijungti trečiojo asmens sistemą, adresu (duomenys neskelbtini). prie ieškovės dujų sistemos. UAB „Vanduja“ informavo atsakovę apie projektinius sprendinius, pagal kuriuos numatyta atlikti įrengto dujotiekio prie veikiančio dujotiekio darbus ir prašė sudaryti sąlygas bei netrukdyti vykdyti darbus, tačiau atsakovė žemės kasimo darbus sustabdė ir neleido jai priklausančiame žemės sklype vykdyti kasimo ir kitų esamo dujotiekio prijungimo darbų. Įrengta skirstymo sistema (įskaitant tokios sistemos priklausinius ir apskaitos prietaisus) yra operatoriaus nuosavybė. Ieškovė yra gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius, užtikrinantis visuomenės viešąjį interesą gauti gamtines dujas. Gamtinių dujų skirstymo sistemų eksploatavimas, pasinaudojant kitų asmenų valdomais objektais (žemės sklypo ar statinio dalimi) yra ne privatus ieškovės interesas, o įstatymuose nustatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso gamtinių dujų vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas. Viešajame registre įregistruotas Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, o teritorijų planavimo dokumentu žemės sklype suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, todėl pagal teisės aktus su žemės sklypų savininkais projektas nėra derinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – GDĮ) nuostatomis, esant žemės sklype nustatytam servitutui tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, papildomi žemės sklypo savininko – atsakovės – pritarimai, suderinimai ar sutikimai projektui ir darbų vykdymui nėra reikalingi.

3. Atsakovė UAB „Ketus“ pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama įpareigoti ESO per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovei priklausantį dujotiekį, įrengtą Ginčo žemės sklype pagal UAB „Vanduja“ projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“ bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į buvusią padėtį iki dujotiekio statybos bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo kitos paskirties Ginčo žemės sklypą. Ieškovė šiame žemės sklype be atsakovės sutikimo pastatė naują dujotiekį. Su ieškove niekada nėra sudariusi jokių sandorių dėl jai priklausančio žemės sklypo, dėl dujotiekio statybos bei dujų tiekimo. Šiame žemės sklype yra nutiesta gatvė bei inžineriniai tinklai, tame tarpe ir dujotiekis, kurį atsivedė kvartalo gyventojai. Žemės sklype galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-87 patvirtintas UAB „Avenesta“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Ginčijamas dujotiekis buvo nutiestas ne pagal šio detaliojo plano sprendinius, nes juose tokio dujotiekio nėra, kaip ir nėra jokio ieškovės minimo servituto, leidžiančio toje vietoje tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Projektu buvo suprojektuotas dujotiekis, prieštaraujantis detaliojo plano sprendiniams. J. Č. priklausančiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m/ birželio 26 d. sprendimu Nr. T11-357 patvirtintas UAB „Assula“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Jo sprendiniuose yra aiškiai nurodyti servitutai, skirti tinklų ir gatvių tiesimui, taip pat yra nurodyta iš kur ir kokie tinklai bus tiesiami, tačiau nei vienas iš sprendinių nenumato, kad dujotiekis į šiuo detaliuoju planu suplanuotą teritoriją bus atvedamas iš žemės sklypo, kuriame galioja kitas detalusis planas. Detaliajame plane yra nurodyta, kad visi bendro naudojimo tinklai (tame tarpe ir perspektyvinis dujotiekis) bus atvedami į planuojamą teritoriją valstybine žeme iš numatomos C1 kategorijos gatvės, išskyrus vandentiekį, kuris bus atvestas iš netoliese esančio vandens bokšto. Šio detaliojo plano sprendiniai taip pat nėra pakeisti ir ginčijamo dujotiekio atvedimas iki J. Č. žemės sklypo iš atsakovei priklausančio žemės sklypo nenumatytas. Ieškovė, be atsakovės sutikimo pastatė atsakovei priklausančiame žemės sklype dujotiekį, dėl kurio žemės sklypui taikomi apribojimai. Atsakovė nustatytoje dujotiekio apsaugos zonoje nieko negalės daryti, todėl jos nuosavybės teisė yra suvaržyta. Dujotiekis įrengtas ne dėl išimtinio visuomenės poreikio, bet dėl asmeninio J. Č. poreikio turėti dujas ir būti ieškovės abonentu, bei dėl ieškovės poreikio gauti pelno iš komercinės ūkinės veiklos, neatlygintinai naudojantis svetima nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ESO ieškinį tenkino, o atsakovės UAB „Ketus“ priešieškinį atmetė – pripažino ESO teisę vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus Ginčo žemės sklype pagal UAB „Vanduja“ parengtą projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“ ir įpareigojo atsakovę UAB „Ketus“ netrukdyti ir/ar bet kokiu būdu ir/ar forma nesudaryti kliūčių ieškovei ir/ar ieškovės pasitelktiems tretiesiems asmenims Ginčo žemės sklype vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus pagal šį projektą, taip pat priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Ketus“ nuosavybės teise priklauso Ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) šiam žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Atsakovei priklausančiame žemės sklype 2017 metais buvo įrengtas vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekis. Ieškovė ir trečiasis asmuo J. Č. sudarė Naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 17-12865D, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti naujajam vartotojui, trečiajam asmeniui J. Č., prijungimo paslaugą, t. y. įrengti gamtinių dujų skirstymo sistemą iki vartotojo sistemos vietos, jei būtina sumontuoti spintelę su dujų slėgio reguliavimo įtaisu bei vieta dujų apskaitos sistemai, o J. Č. įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką. 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovė parengė Projektavimo techninę užduotį Nr. 17-22634D, kurioje nurodė suprojektuoti skirstomąjį dujotiekį nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki vartotojo sklypo ribos (duomenys neskelbtini), ir dujų slėgio reguliavimo įtaisą spintelėje su vieta dujų kiekio matavimo priemonei ant sklypo ribos. Tuo pagrindu trečiasis asmuo UAB „Vanduja“ parengė techninį projektą Nr. 17180 „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“, kuriuo suprojektuotas skirstomasis dujotiekis nuo esamo 3 bar vidutinio slėgio dujotiekio, įrengto atsakovės žemės sklype (duomenys neskelbtini)), iki (duomenys neskelbtini) Šis dujotiekis atsakovės žemės sklype įrengtas 2018 m. sausio 16 d. Trečiasis asmuo UAB „Vanduja“ 2018 m. sauso 19 d. informavo atsakovę apie projektinius sprendinius, pagal kuriuos numatyta atlikti įrengto dujotiekio pajungimo prie veikiančio dujotiekio darbus ir prašė sudaryti sąlygas bei netrukdyti vykdyti darbus. 2018 m. sausio 22 d. pradėjus vykdyti žemės kasimo darbus minėtame žemės sklype, atsakovė šiuos darbus sustabdė, pareikšdama, jog neleidžia savo žemės sklype vykdyti kasimo ir kitų esamo dujotiekio prijungimo darbų ir pateikė pretenziją, prašydama nurodyti, kokiu pagrindu vykdomi darbai.

7. Statybos techninis pasas Nr. 419, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 14ĮP2-192841 patvirtina, kad ESO nuosavybės teise priklauso gamtinių dujų sistemos vidutinio slėgio PE požeminis skirstomasis dujotiekis (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu eksploatuojamas dujotiekis Ginčo žemės sklype. Ieškovė įrengė vidutinio slėgio skirstomąjį dujotiekį nuo esamo 3 bar vidutinio slėgio dujotiekio, įrengto Ginčo žemės sklype ((duomenys neskelbtini)), iki (duomenys neskelbtini), bei siekia šiuos dujotiekius sujungti.

8. Teismas taip pat nustatė, kad pagal ESO išduotos Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-GDS-09 ir jos priedą „Teritorija, kurioje vykdoma licencijuojama veikla“ ieškovei suteikta teisė verstis gamtinių dujų skirstymo veikla, be kita ko, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Ieškovė privalo prijungti naują vartotoją, trečiąjį asmenį J. Č., adresu (duomenys neskelbtini), prie savo dujų sistemos, vartotojui esant licencijuotoje teritorijoje. Ieškovė tvirtina, kad optimalus sprendimas naują vartotoją prijungti nuo skirstomojo tinklo, esančio atsakovės Ginčo žemės sklype, kaip artimiausio taško. Ieškovė 2017 metais atsakovės Ginčo žemės sklype įrengė vidutinio slėgio skirstomąjį dujotiekį, prie kurio buvo numatyta prijungti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Naujam vartotojui, esančiam (duomenys neskelbtini), išreiškus pageidavimą prisijungti prie ieškovės sistemos, ieškovė savo parengtoje dokumentacijoje galima naujo vartotojo dujų sistemos prijungimo vieta nurodė esamą dujotiekį (duomenys neskelbtini). Esamo vidutinio slėgio dujotiekio, esančio Ginčo žemės sklype, pajėgumai leidžia prie šios sistemos prijungti besiribojančioje gretimoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) esantį vartotoją. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad tik maksimaliai išnaudojus esamų skirstomųjų tinklų galimybes būtų pagrindas rengti naujus dujų tinklus, nes priešingas aiškinimas reikštų ekonomiškai neefektyvią ir techniškai nepagrįstą dujų skirstymo veiklą. Atsižvelgiant į tai, laikytinas nepagrįstu atsakovės tvirtinimas, kad ieškovė naują vartotoją turėtų prijungti prie savo sistemos tiesdama naują tinklą iš valstybinės gatvės.

9. Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Iš Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-87 patvirtinto UAB „Avenesta“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sprendinių matyti, kad Ginčo žemės sklype yra suformuotas inžinerinių tinklų koridorius. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija) patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punkto nuostatas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos yra žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 25.11. punkte numatyta, kad inžinerinės infrastruktūros koridorius – tai linijinė neužstatyta teritorija skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams. Taigi, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Ginčo žemės sklype esant suformuotam inžinerinių tinklų koridoriui, ieškovė teisėtai ir pagrįstai su atsakove nederino naujo skirstomojo dujotiekio įrengimo projekto, nes to jos neįpareigoja daryti aukščiau paminėtas norminis teisės aktas.

10. Teismas pažymėjo, kad GDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 8 priedo „Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekio projektavimas“ 13 punkte nustatyta, kad mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas prieš teikiant užsakovui turi būti suderintas su šiame priede nurodytomis kompetentingomis institucijomis ir kitais subjektais, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi būti nustatytas žemės servitutas ar gautas žemės savininkų ar jų įgaliotų žemės valdytojų ir (ar) naudotojų rašytinis sutikimas, suteikiantis teisę įrengti mažo ar vidutinio slėgio dujotiekius valstybinėje ir (ar) privačioje žemėje.

11. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3), t. y. administraciniu aktu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Šis servitutas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl sukelia atitinkamas iš servituto kylančias teises ir pareigas. Nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, kad ESO negali naudotis šiuo servitutu, nes ji įgaliotai institucijai nebuvo ir nėra pateikusi prašymo dėl tokio servituto jos naudai nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d.) 6.2. punktą jeigu žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą apskrities viršininkui pateikia šių darbų užsakovas. ESO 2017 metais servituto ribose jau yra įrengusi vidutinio slėgio skirstomąjį dujotiekį, o atsakovė neginčijo ESO teisės naudotis tokiu žemės sklypui nustatytu servitutu. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypui nustatyto servituto komunikacijai - dujotiekiui - tiesti apimtis būtų apibrėžta mažesne dalimi, t. y. ne visa įsakyme dėl servituto nustatyto nurodyta apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovė turi teisę įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti dujų skirstomuosius tinklus nustatytose komunikacijų servituto ribose. ESO naują dujotiekį įrengė atsakovei priklausančiam žemės sklypui nustatyto servituto ribose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, trukdydama ieškovei vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė UAB „Ketus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovės įsitikinimu, ESO yra netinkama ieškovė byloje. Pagal tarp ESO ir trečiojo asmens J. Č. sudarytą sutartį ESO neįsipareigojo J. Č. tiekti (parduoti) dujas, todėl ji nėra pardavėja, bet įsipareigojo už tam tikrą užmokestį įrengti dujotiekį iki vartotojo namų ir taip suteikti galimybę jam prisijungti prie centralizuotų dujų tinklų, kad jais būtų tiekiamos dujos iki vartotojo namo. Todėl ESO yra statybos rangovė, o pagal sutartį susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip statybinės rangos santykiai. Taigi ESO, kaip rangovės, niekas nevertė sudaryti tokios sutarties ir prisiimti įsipareigojimo sumontuoti dujotiekį, todėl sutarties neįvykdymas sukelia neigiamas pasekmes pirmiausiai J. Č., o ne ESO. Atsakovės įsitikinimu, būtent J. Č. turėtų reikšti reikalavimus atsakovei, o ne ESO. Be to, ESO neturėjo teisės reikšti ieškinio ir kaip dujotiekio savininkė, nes neįrodė savo nuosavybės teisės į dujotiekį.

12.2. Ginčo žemės sklype galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-87 patvirtintas UAB „Avenesta“ žemės sklypo detalusis planas, kuriame nebuvo suplanuotas ginčijamas dujotiekis ir nebuvo nustatyta dujotiekio apsaugos zona, detaliajame plane taip pat nėra jokio servituto, leidžiančio tiesti dujotiekį. Teismas padarė priešingas išvadas, remdamasis Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3), tačiau nenustatė, kokiu teritorijų planavimo dokumentu ar žemės valdos projektu jis buvo suplanuotas, kurioje vietoje ir kam jis suteikė servituto teisę. Atsakovės vertinimu, šiuo įsakymu teismas negalėjo remtis, nes jis prieštarauja kitoms teisės normoms.

12.3. ESO, tiesdama dujotiekį Ginčo žemės sklype, neprašė iš atsakovės sutikimo, tarp ESO ir atsakovės niekada nebuvo ir nėra jokio susitarimo ar sutarties dėl dujotiekio statybos, atsakovė priešinosi šio dujotiekio statybai Ginčo žemės sklype, ESO dujotiekį Ginčo žemės sklype pastatė prieš atsakovės valią ir neatlygintinai.

12.4. Atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ESO dujotiekis nepažeis atsakovės teisių naudotis Ginčo žemės sklypu. Projekto sprendiniuose ir teisės normose labai aiškiai ir imperatyviai nustatyta, kad 4 m. pločio apsaugos zonoje Ginčo žemės sklypo negalima naudoti, o tai reiškia, kad atsakovė Ginčo žemės sklype negalės tiesti naujų inžinerinių tinklų, o svarbiausia, kad nebegalės įrengti gatvės kaip tai numatyta detaliajame plane.

12.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atstovo pastabų, kad UAB „Eko žaliavos“ civilinėje byloje Nr. e2-909-867/2020 taip pat ginčija to paties dujotiekio statybą ir prašo teismą įpareigoti jį pašalinti iš UAB „Eko žaliavos“ priklausančio žemės sklypo. Jei nurodytoje byloje teismas tenkintų ieškinį, tai dujotiekis būtų pašalintas, o ESO reikalavimas šioje byloje prijungti pašalintą dujotiekį netektų prasmės.

Atsiliepimas

13. ESO atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. ESO nuosavybės teise priklauso gamtinių dujų sistemos vidutinio slėgio PE požeminis skirstomasis dujotiekis (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu eksploatuojamas dujotiekis Ginčo žemės sklype.

13.2. ESO nėra, kaip teigia atsakovė, J. Č. rangovė. J. Č. savo gamtinių dujų sistemą įrengia pats, o ESO prijungia J. Č. gamtinių dujų sistemą prie operatoriaus skirstomųjų tinklų. Kaip teisingai konstatavo teismas, ESO pagal GDĮ 37 straipsnio 4 dalyje jai nustatytą pareigą privalo prijungti naują vartotoją prie savo dujų sistemos, vartotojui esant licencijuotoje teritorijoje

13.3. Atsakovė nurodė, jog dėl jam taikomų specialiųjų reikalavimų Ginčo žemės sklypo negalės tinkamai naudoti, t. y. atsakovė Ginčo žemės sklype negalės tiesti naujų inžinerinių tinklų, o svarbiausia, kad nebegalės įrengti gatvės, kaip tai numatyta detaliajame plane. Tačiau atsakovė jau yra patiesusi gatvėje asfalto dangą.

13.4. Dujotiekiai projektuojami ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėmis, kurių 8 priedo „Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekio projektavimas“ 9 punkte nurodoma, su kuo mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas turi būti suderinamas. Taisyklių 9.4 punkte nustatyta, kad projektas turi būti suderintas su žemės sklypo, kuriame planuojami mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo darbai, savininkais, valdytojais (išskyrus atvejus, kai mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai įrengiami teritorijų planavimo dokumentu suformuotame inžinerinių tinklų koridoriuje). Nagrinėjamu atveju galioja būtent ši teisės aktuose numatyta išimtis - viešajame registre įregistruotas Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, o teritorijų planavimo dokumentu (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.T11-87 patvirtinto detalaus plano sprendiniais) Ginčo žemės sklype suformuotas inžinerinių tinklų koridorius ir mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai įrengiami nederinant su žemės sklypo savininkais, valdytojais. Be to, Ginčo žemės sklype Apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3), pagal Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T11-87 patvirtintus detalaus plano sprendinius, nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

13.5. Skirstomasis dujotiekis skirtas pristatyti gamtines dujas iki vartotojų sistemų, t. y. ne J. Č. asmeniniams poreikiams skirtas dujotiekis, bet prie šio dujotiekio gali būti prijungti viso kvartalo gyventojai. Be to, dujotiekis yra statomas ESO lėšomis. Atsakovės Ginčo žemės sklype įrengtas ir šiuo metu eksploatuojamas dujotiekis veikia ne atskirai, bet įeina į bendrąją gamtinių dujų perdavimo įrenginių sistemą, kurios paskirtis - tenkinti visų vartotojų poreikius.

13.6. Žemės sklypai yra gyvenamųjų namų kvartale, suformuotame teritorijų planavimo dokumentu (UAB „Avenesta“ parengtu detaliuoju planu). Detaliojo planavimo tikslas buvo pakeisti sklypo tikslinę žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, suformuoti namų valdą ir inžinierinės infrastruktūros sklypus. Detaliuoju planu buvo suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr.T11-87, taip pat šiems tinklams tiesti ir aptarnauti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2d. įsakymu Nr. 4-2416-(1,3) nustatyti servitutai. Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinime yra nurodyta, jei žemės sklypui yra numatytas tarnaujantis servitutas, tai reiškia, kad nustatytu servitutu jau apribota žemės sklypo savininko teisė naudotis žemės sklypu, todėl leidimas ar sutikimas vykdyti veiksmus nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė turėjo teisę be atsakovės sutikimo įrengti skirstomąjį dujotiekį nuo esamo dujotiekio Ginčo žemės sklype iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Ieškovė ESO kartu su atsiliepimu į atsakovės UAB „Ketus“ apeliacinį skundą pateikė prašymą priimti naują įrodymą – Ginčo žemės sklypo dalies fotonuotrauką. Ieškovės vertinimu, pridedama fotonuotrauka patvirtina, kad kol tarp šalių vyko teisminis ginčas atsakovė jau patiesė kelio asfalto dangą Ginčo sklype.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovei teikiamas naujas įrodymas yra žinomas (įteiktas susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą), todėl teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovei UAB „Ketus“ nuosavybės teise priklauso Ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) Ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (I t., e. b. l. 23-24). Ginčo žemės sklype 2017 metais buvo įrengtas vidutinio slėgio skirstomasis dujotiekis.

21. ESO ir trečiasis asmuo J. Č. sudarė Naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 17-12865D, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įrengti gamtinių dujų skirstymo sistemą iki vartotojo sistemos vietos, o J. Č. įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką bei įsirengti vartotojo sistemą (II t., e. b. l. 78-79).

22. ESO 2017 m. lapkričio 10 d. parengė Projektavimo techninę užduotį Nr. 17-22634D, kurioje nurodė suprojektuoti skirstomąjį dujotiekį „nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini)“, ir dujų slėgio reguliavimo įtaisą spintelėje su vieta dujų kiekio matavimo priemonei ant sklypo ribos (I t., e. b. l. 25-26). ESO užsakymu trečiasis asmuo UAB „Vanduja“ parengė Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektą, kuriuo suprojektavo skirstomąjį dujotiekį nuo esamo 3 bar vidutinio slėgio dujotiekio, įrengto Ginčo žemės sklype, kuris buvo įrengtas 2018 m. sausio 16 d. (I t., e. b. l. 14-15; 69-145).

Dėl (ne)tinkamo ieškovės byloje

23. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ESO nėra tinkama ieškovė byloje, nes ESO turėtų būti laikoma tik statybų rangove, pagal sutartį su trečiuoju asmeniu J. Č. įsipareigojusia įrengti dujotiekį, o reikalavimą įsirengti dujas nuo Ginčo žemės sklype esančio dujotiekio turėtų reikšti trečiasis asmuo J. Č.. Be to, atsakovės vertinimu, ginčo dujotiekis nepriklauso ESO, nes jį suprojektavo ir pastatė UAB „Vanduja“, o ESO buvo tik užsakovė. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

24. Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal CPK 6 straipsnį teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kuri nustatoma tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176 –185 straipsniuose, ir tik tuomet darytina išvada, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Taigi iš tiesų, ieškovo tinkamumo klausimas yra viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje, nes ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).

25. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir kt.).

26. Pagal GDĮ 37 straipsnio 4 dalį perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-692 išduota licencija Nr. L2-GDS-09, kuri pakeista Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. O3E-692, ESO vykdo gamtinių dujų skirstymo veiklą, be kita ko, ir Klaipėdos rajono teritorijoje, kurioje yra Ginčo žemės sklypas (I t., e. b. l. 100-102). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ESO pagal GDĮ 37 straipsnio 4 dalį, jai suteiktą licenciją bei sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu (nutarties 21 punktas) nagrinėjamu atveju turi aiškų teisinį interesą apginti savo teises bei įstatyme nustatytą pareigą prijungti naują vartotoją prie dujų skirstymo sistemos. Todėl ESO negali būti laikoma netinkama ieškove byloje.

27. Taip pat atmestini ir atsakovės apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčo dujotiekio nuosavybės teisės. ESO pagal GDĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisykles bei jai suteiktą licenciją yra atsakinga už skirstomųjų dujotiekių įrengimą, priežiūrą bei naujų vartotojų prijungimą. Be to, pagal Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektą UAB „Vanduja“ yra tik projektuotoja, o ginčo dujotiekio statytoja ir užsakovė yra ESO.

Dėl ieškovės teisės be atsakovės sutikimo įrengti skirstomąjį dujotiekį

28. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturėjo teisės be jos sutikimo įrengti skirstomąjį dujotiekį nuo esamo dujotiekio Ginčo žemės sklype iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

29. Kaip nustatyta nutarties 20 punkte, Nekilnojamojo turto registre užregistruota pagrindinė Ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) Ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas).

30. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintų Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių (suvestinė redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.) 8 priedo „Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekio projektavimas“ 9.4 punktą mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas (išskyrus 10 punkte nurodytais atvejais) derinamas su žemės sklypo, kuriame planuojami mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo darbai, savininkais, valdytojais (išskyrus atvejus, kai mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai įrengiami teritorijų planavimo dokumentu suformuotame inžinerinių tinklų koridoriuje). Nagrinėjamu atveju Ginčo žemės sklype, kuriame įrengtas ginčo skirstomasis dujotiekis, yra suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas neturėjo būti derinamas su atsakove.

31. Pagal GDĮ 13 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) būtent toks servitutas ir buvo nustatytas Ginčo žemės sklypui – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Todėl ESO, įrengdama skirstomąjį dujotiekį nuo esamo dujotiekio Ginčo žemės sklype iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), neprivalėjo gauti atskiro atsakovės sutikimo.

32. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) Ginčo žemės sklype servitutas nustatytas galbūt nesilaikant tuo metu galiojusios tvarkos ir yra prieštaraujantis kitoms teisės normoms, tačiau servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad servitutas būtų nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra.

Dėl atsakovės teisės naudotis Ginčo žemės sklypu

33. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ESO dujotiekis nepažeis atsakovės teisių naudotis Ginčo žemės sklypu, t. y. Ginčo žemės sklype negalės tiesti naujų inžinerinių tinklų, o svarbiausia, kad nebegalės įrengti gatvės kaip tai numatyta detaliajame plane.

34. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau ši savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) bei nustatytas servitutas (teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas)) yra skirti viešajam interesui užtikrinti, tame tarpe ir gamtinių dujų operatoriaus vykdomai veiklai. Be to, kaip matyti iš ieškovės kartu su atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos, atsakovė Ginčo žemės sklype jau yra nutiesusi kelią su asfalto danga. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovės teisės ginčo dujotiekiu būtų neproporcingai suvaržytos.

Dėl kitos civilinės bylos, nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme

35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atstovo pastabų, kad UAB „Eko žaliavos“ civilinėje byloje Nr. e2-909-867/2020 taip pat ginčija to paties dujotiekio statybą ir prašo teismą įpareigoti jį pašalinti iš UAB „Eko žaliavos“ priklausančio žemės sklypo. Jei nurodytoje byloje teismas tenkintų ieškinį, tai dujotiekis būtų pašalintas, o ESO reikalavimas šioje byloje prijungti pašalintą dujotiekį netektų prasmės.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tokius argumentus sieja su civilinės bylos sustabdymo institutu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, vis dėlto kartu EŽTT pabrėžia ir tai, jog toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., H. v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; S. v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; kt.), todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, ar konkrečiu nagrinėjamu atveju paralelaus proceso rezultatų laukimas neiškreips ir nepaneigs veiksmingos teisminės gynybos, pamatinių civilinio proceso ir teisinės valstybės principų.

38. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-909-867/2020, skundžiamo sprendimo priėmimo metu minėtoje civilinėje byloje dar tik buvo įvykęs pirmasis parengiamasis posėdis. Kitas teismo posėdis byloje numatytas 2020 m. liepos 23 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė civilinės bylos sustabdymo klausimo.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė