Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Tėvų valdžios turinys reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1591-225/2019 laikinai apribojo tėvo valdžią A. S. jo nepilnametės dukros G. S., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei atskyrė ją nuo jos motinos V. G. Tuo pačiu teismo sprendimu priteisė iš A. S. išlaikymą dukrai G. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3809-225/2019 nustatė G. S. nuolatinę globą (rūpybą). G. S. nuolatiniais globėjais (rūpintojais) bei turto administratoriais paskyrė V. S. ir J. S. Teismas minėta nutartimi nustatė G. S. globos (rūpybos) vietą globėjų (rūpintojų) V. S. ir J. S. gyvenamojoje vietoje.

2020 m. rugpjūčio 28 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog G. S. išsakė, jog globojama/ rūpinama senelių J. ir V. S. šeimoje jaučiasi sava, saugi, mylima, reikalinga, šeimoje vyrauja šilti ir draugiški santykiai.

Plungės socialinių paslaugų centro 2021 m. birželio 23 d. rašto Nr. S-822 (1.19) „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, nuo 2019 m. sausio 18 d. globėjams V. S. ir J. S. pradėtos teikti Plungės socialinių paslaugų centro Globos centro padalinio specialistų pagalbos globėjams (rūpintojams) paslaugos. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė 5-ą klasę, jos pasiekimus TAMO dienyne stebi globėjai, kurie teikia pagalbą mergaitei ruošiant namų darbus, bendrauja su jos klasės auklėtoja. G. biologinis tėvas A. S. su mergaite dažniausiai bendrauja grįžęs į Lietuvą, su globėjais bendrauja telefonu, pasidomi G. mokslais, sveikata, elgesiu, kas mėnesį moka priteistą išlaikymą. J. S. teigimu, A. S. ruošiasi persikelti gyventi į Norvegiją, noro pats auginti dukrą nėra išreiškęs.

Iš 2021 m. liepos 29 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išklausius vaiką G. S., ji nurodė gerai sutarianti su mama ir tėčiu, kurie skambina, kartais aplanko, mama aplankė seniai, tėtis nebūna Lietuvoje, o kai grįžta, paskambina, seniau buvo aplankęs. Globėjų (rūpintojų) nuomone, mergaitė su savo tėvais sutaria gerai, kartais ją aplanko jos motina arba tėtis. G. nori bendrauti su biologine šeima, globėjai niekada nedraudžia bendrauti, sudaro sąlygas, kad tėvai ją aplankytų. Tėvas A. S. teikia dukrai išlaikymą, tačiau retai kada grįžta, planuoja gyventi Norvegijoje. Nei tėvas, nei motina nėra išreiškę noro susigrąžinti dukrą G.

2021 m. liepos 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog G. S. nurodė, jog tėtis aplanko, kai grįžta iš užsienio, kas 5 mėnesius, skambina retai. Abu tėvai atvykę jai atveža lauktuvių (rūbų, saldainių), tėtis jai atveža dar pinigų gimtadieniui, nupirko kompiuterį, laikrodį. Abu tėvai domisi jos mokymosi rezultatais, asmeniniu gyvenimu. Tėtis atvykęs su ja pabūna po kelias valandas, jie išvažiuoja pasivažinėti. Jai atrodo, jog mama ir tėtis atsiunčia pinigų jos išlaikymui, bet konkrečiai nežino. Mama ir tėtis gimtadienio progomis ją sveikina, o kai vienas ar kitas atvažiuoja, atveža jai dovanų.

Tėvai, turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo laikino tėvo valdžios apribojimo praėjo daugiau nei vieneri metai, per šį laikotarpį suinteresuotas asmuo A. S. nesistengė keisti situacijos ir pats rūpintis dukra bei jos ugdymu, auklėjimu, nerodo pastangų ir iniciatyvos susigrąžinti vaiką, jis ir toliau vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir jį visapusiškai prižiūrėti, nepasiima dukros gyventi į savo šeimą, jį tenkina susidariusi padėtis. Be to, būdamas informuotas apie pradėtą procesą dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo, žinodamas apie iškeltą civilinę bylą, noro susigrąžinti dukrą neišreiškė, nei atsiliepimo, nei paaiškinimų ar įrodymų, kad jis tėvo valdžios negali įgyvendinti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Išdėstytos aplinkybės patvirtina A. S. netinkamą tėvo pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. S. gyvena užsienyje, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tėvas su savo nepilnamete dukra bendrauja ir pasidomi jos gyvenimu, sveikata bei pasiekimais tik epizodiškai, aplanko retkarčiais. Teismo vertinimu, faktas, jog A. S. gyvena užsienyje, nesuteikia jam teisės nusišalinti nuo savo dukros priežiūros, auklėjimo, ugdymo, t. y. nuo savo, kaip tėvo, pareigų, o byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis vengia atlikti savo pareigas dukrai, nerodo pastangų atkurti šeiminius ryšius, nesiekia dukros susigrąžinti, ir tai yra pagrindas apriboti jo, kaip tėvo, valdžią neterminuotai.

Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo A. S. pakankamai nesirūpina savo nepilnamete dukra, savo tėvo pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis).

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pareiškėjos atstovės, konstatuojama, jog A. S. tinkamai nevykdo jam įstatymu nustatytų tėvo pareigų, ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą, A. S. nesiėmė. Vien tos aplinkybės, kad A. S. perveda išlaikymą dukrai ir su ja epizodiškai bendrauja ir aplanko, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jis tinkamai atlieka savo pareigas vaikui. Teismo vertinimu, tėvas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, aiškiai nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1591-225/2019 dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti A. S. tėvo valdžią, laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kita teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Suinteresuotam asmeniui A. S. išaiškinama, kad jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1591-225/2019 dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.