- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 1S-866-312/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pareiškėjas
- R. V. Š.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus R. V. Š. (toliau tekste - pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2012 m. kovo 14 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 300 str. 1 d., panaikinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2012 m. vasario 7 d. priimtą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, remiantis R. V. Š. pareiškimu, kad galimai buvo suklastoti dokumentai, kurių pagrindu sudaryta 2011 m. birželio 17 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su R. U. ir jos šeima, apgyvendinta bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė (toliau tekste - prokurorė) 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su prokurorės priimtu nutarimu, 2012 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą bei 2012 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą aukštesniajam prokurorui prašydama atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Taip pat 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas R. V. Š. 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymas, kuriame prašoma ištirti aplinkybes, susijusias su jos iškeldinimu iš minėto buto.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras (toliau tekste - aukštesnysis prokuroras), atsižvelgdamas į tai, kad R. V. Š. prašymai ir pareiškimas yra susiję, iš esmės juose nurodoma, kad skundžiamas priimtas prokurorės sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje - nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos prašymus ir pareiškimą sujungė į vieną ir nagrinėjo kaip skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo. Aukštesniojo prokuroro 2012 m. spalio 1 d. nutarimu buvo atmestas pareiškėjos skundas, paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nesant tam pagrindo. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra atliktas išsamiai, atlikti visi galimi proceso veiksmai, tačiau tyrimo metu negauta duomenų, kad buvo suklastoti dokumentai, o darytina išvada, kad surašant dokumentus buvo padaryta techninė klaida, kuri vėliau ištaisyta susitarimu. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra priimtas išsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes, įvertinus minėto socialinio būsto suteikimo aplinkybes, įvertinus ginčijamu dokumentus, išanalizavus liudytojų parodymus bei kitą bylos medžiagą. Aukštesniojo prokuroro nuomone, prokurorės nutarimas išsamiai motyvuotas, o sprendimas nutraukti tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ir atnaujinti tyrimą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2012 m. spalio 26 d. nutartimi minėto skundo netenkino. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įstatymo leidėjas nedelegavo ikiteisminio tyrimo teisėjui teisės priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 2 str., 166 str. nuostatomis, diskrecinė teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą yra suteikta prokurorui, todėl pareiškėja dėl skunde nurodyto valdininkų galimai padarytų nusikalstamų veikų fakto turi teisę kreiptis į prokuratūrą, dėl ko pareiškėjos prašymas pradėti ikiteismini tyrimą pagal jos 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymą nenagrinėtinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteiūsminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad prokurorų nutarimuose išdėstytos ir išanalizuotos visos esminės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas prokurorės 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesniojo prokuroro 2012 m. spalio 1 d. nutarimas atmesti skundą ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. spalio 1 d. nutarimas atmesti pareiškėjos skundą ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas ir motyvuotas, jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 26 d. nutartį.
Skunde pareiškėja nurodo, jog savo pirminiame skunde žemesnės instancijos teismui ji prašiusi, kad veikdamas savo kompetencijos ribose, teismas panaikintų prokuratūros pareigūno sprendimą dėl nepagrįsto dviejų visiškai skirtingų klausimų sujungimo į vieną ir atskirai išnagrinėtų pareiškėjos skundą dėl atsisakymo atnaujinti vieną bylą ir pareiškimą dėl kitos baudžiamosios bylos iškėlimo pagal pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymą, kas pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 173 str. nuostatas. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad savo sprendime dėl pareiškėjos skundo atmetimo, teismas niekaip nesureagavo į jos skundo esmę – tai, kad nepagrįstai buvo sujungti skundas dėl vienos bylos nutraukimo ir prašymas iškelti kitą bylą kitu klausimu. Pareiškėjos vertinimu, vietoje konkretaus jos skundo esmės nagrinėjimo, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje smulkiai aiškino dalykus, neturinčius tiesioginio ryšio su nagrinėjamu klausimu.
Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismo sprendime iškreiptai išdėstyta pareiškėjos skundo esmė, nes ,iš tikrųjų, buvo skundžiamasi ne dėl pareiškėjos iškeldinimo veiksmų, o skundžiamasi veiksmais, kurie atlikti įkeldinant kitą žmogų į minėtą butą. Pareiškėjos vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėjo, ar tikrai visi tardymo veiksmai buvo atlikti ir neatkreipė dėmesio į tai, kad prokuroras nereagavo į pareiškėjos pareiškimą atlikti papildomus veiksmus, t. y. asmenys nebuvo apklausti dėl to, kas ir kaip įteikė R. U. 2011 m. birželio 16 d įsakymą Nr. 30-1201 dėl buto nuomos. Pareiškėja nurodo prašiusi tuo klausimu apklausti pačią R. U., o taip pat atsakingus darbuotojus. Be to, nebuvo surinkta medžiaga ir apklausti atsakingi darbuotojai dėl aplinkybių, kaip minėtas 2011 m. birželio 16 d įsakymas Nr. 30-1201 (ir jo 2011 m. liepos 17 d. atitaisymas) buvo R. U. gautas likus mėnesiui iki jo pasirašymo ir oficialaus priėmimo. Taip pat nebuvo reaguota į daugkartinius prašymus nustatyti, apklausiant atitinkamus asmenis, kaip R. U. įkeldinimas buvo atliktas remiantis 2011 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-1201, kuriame iš viso nekalbama apie minėto buto nuomą R. U.. Pareiškėjos įsitikinimu, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, kad įkeldinimas vyko jau įsiteisėjus 2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarčiai, kuri draudė įkeldinimo veiksmus. Pareiškėjos vertinimu, visa tai yra pagrindas atnaujinti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2012 m. sausio 6 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo. 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Šį nutarimą pareiškėja apskundė aukštesniajam prokurorui. Pažymėtina, kad pareiškėja 2012 m. rugsėjo 11 d. taip pat pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, 2012 m. rugsėjo 20 d. gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriame išdėstytos papildomos aplinkybės, kurių, pareiškėjos vertinimu, ikiteisminį tyrimą nutraukusi prokurorė neįvertino, bei prašymas prijungti jį prie kitų pareiškėjos prašymų ir pareiškimų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2012 m. rugsėjo 27 d. taip pat gautas pareiškėjos prašymas dėl nusikalstamos veikos ištyrimo, kuriame pareiškėja prašo ištirti, kodėl esant priimtai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarčiai, sustabdančiai pareiškėjos iškeldinimo iš socialinio būsto veiksmus, buvo priimtas Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 15 d. Nr. 30-803 „Dėl socialinio būsto išnuomojimo R. U.“ bei prašoma ištirti minėto pareigūno veiksmus. Akcentuotina, kad aukštesnysis prokuroras visus šiuos pareiškėjos pateiktus dokumentus apjungė ir išnagrinėjo priimdamas 2012 m. spalio 1 d. nutarimą atmesti skundus ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su jau minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokurorų priimtais procesiniais sprendimais ir skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi daro išvadą, jog pareiškėjos skundas iš dalies pagrįstas, o skundžiama nutartis yra naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nors žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja dėl skunde nurodyto valdininkų galimai padarytų nusikalstamų veikų fakto turi teisę kreiptis į prokuratūrą, todėl pareiškėjos prašymas pradėti ikiteismini tyrimą pagal jos 2012 m. rugsėjo 27 d. prašymą nenagrinėtinas, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, toks teismo teiginys yra visiškai nepagrįstas.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pareiškėja būtent 2012 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus, taiga, kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodė pageidaujanti, jog šis jos prašymas būtų prijungtas prie jos 2012 m. rugsėjo 11 d. prašymo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Taigi akivaizdu, kad buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo pradėjimo. Tačiau aukštesnysis prokuroras, užuot atskirai išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, ir pradėjęs ikiteisminį tyrimą arba motyvuotu nutarimu atsisakęs jį pradėti, šį prašymą išnagrinėjo bendrai su jos pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, kuris buvo atliekamas dėl galimai padarytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos BPK 170 str. yra numatyta prokuroro teisė sujungti ikiteisminius tyrimus, kai jie yra pradėti, o ne sujungti suinteresuotų asmenų prašymus, skundus ar pareiškimus, nesant šių asmenų atskiro prašymo tai padaryti. Akcentuotina ir tai, kad nors aukštesnysis prokuroras apjungė minėtus pareiškėjos prašymus, kurie, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, iš tikrųjų yra susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo 2012 m. spalio 10 d. nutarime atmesti skundus ir atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė. Nebuvo analizuota, kokios priežastys lėmė, jog esant galiojančiai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarčiai, sustabdančiai pareiškėjos iškeldinimo iš socialinio būsto veiksmus ir pagal civilinės teisės doktriną ginčo šalims turinčiai įstatymo galią, buvo priimtas Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 30-803 ir į minėtą būstą įkeldinta R. U.. Nebuvo gilintasi ir į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendime konstatuotą aplinkybę, kad ginčo buto nuomos sutartis su R. U. sudaryta jau po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011 m. birželio 2 d. įteiktas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl pareiškėjos iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nevertinta ir ta aplinkybė, jog minėtu teismo sprendimu buvo konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl pareiškėjos iškeldinimo į teismą kreipėsi nepagrįstai, o šiuo metu šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aukštesniojo prokuroro atliktas pareiškėjos prašymų ir pareiškimų apjungimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu jis būtų dėl jų visų tinkamai pasisakęs bei įvertinęs, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos sudėties – piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.) požymių. Tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, jis buvo atliekamas ir nutrauktas išimtinai dėl galimo dokumentų klastojimo, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai liudytojus taip pat apklausė ir duomenis rinko, siekdami nustatyti, ar nebuvo klastojami dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja iškeldinta bei R. U. įkeldinta į pareiškėjai priklausantį butą. Todėl neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų nebūtų įmanoma nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmais nebuvo padaryta kita nusikalstama veika – piktnaudžiavimas. Juo labiau, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties nesilaikymas ir sukėlė situaciją, kurios metu pareiškėja buvo palikta be gyvenamosios vietos, kuo jai galėjo būti padaryta moralinė žala. Taigi, šiuo atveju būtina išsiaiškinti, kodėl atsakingi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai ignoravo jiems įstatymo galią turinčią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, tęsė pareiškėjos iškeldinimo procesą, nors turėjo jį sustabdyti, kol bus priimtas ir įsigalios teismo sprendimas, ir ar jų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. sudėties. Kadangi aukštesniojo prokuroro nutarime tai nebuvo padaryta, jis yra nepagrįstas, kas lemia ir žemesnės instancijos teismo nutarties nepagrįstumą. Žemesnės instancijos teismo nutartimi iš esmės sukuriama situacija, kuri leistų teigti, jog pareiškėjos prašymas įvertinti ar Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų pareigūnų veiksmais nebuvo padaryta kita nusikalstama veika, jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta skundžiamoje nutartyje, kurioje be visa ko nurodyta, jog galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, reikšmingi objektyviam tyrimui.
Pažymėtina, kad prokurorų nutarimuose pagrįstai konstatuota, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Susipažinęs ir išanalizavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įkeldinant į pareiškėjai skirtą socialinį būstą R. U. ar pareiškėją iš jo iškeldinant, buvo klastojami dokumentai. Pagal teismų praktiką dokumentu Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai sukeliantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti materialus (dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz. nuotraukos pakeitimas) ir intelektualinis (melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir dokumentais, akivaizdu, jog tiek pareiškėjos iškeldinimas iš jai paskirto socialinio būsto, tiek R. U. įkeldinimas į jį, buvo atlikti laikantis nustatytų procedūrų, nei intelektualiai nei materialiai nepaveikiant priimamų dokumentų. Net ir atlikus pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus, tai nepakeistų fakto, jog atsakingų Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sudėties. Vis dėlto tai nereiškia, jog minėtų pareigūnų veiksmuose negali būti kitos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – sudėties, o atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) tai nebuvo aiškintasi, nors dėl galimai padarytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas net nesant suinteresuoto asmens pareiškimo. Be to, kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingų asmenų veiksmuose galima būtų įžvelgti piktnaudžiavimo požymių, tačiau juos būtina įvertinti baudžiamąja prasme. Apie tai, kad šių asmenų veiksmuose gali būti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytos veikos požymių, savo 2012 m. rugsėjo 27 d. prašyme bei skunde aukštesnės instancijos teismui, tik ne teisiniais terminais, nurodė ir pareiškėja. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas vien dėl to, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. neįvertinus, ar nebuvo padaryta kita nusikalstama veika, neatitiktų protingumo reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šio ikiteisminio tyrimo metu jau yra surinkta itin daug informacijos, kuri gali būti reikšminga tiriant, ar nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta veika. Todėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas ir pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 27 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimas atskirai sukeltų nepateisinamą delsimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. apklausus ikiteisminio tyrimo metu jau apklaustus liudytojus, tačiau ne dėl dokumentų klastojimo, o dėl to, kodėl esant priimtai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarčiai, nebuvo sustabdytas pareiškėjos iškeldinimo iš jai paskirto socialinio būsto procesas bei tęsiamas R. U. įkeldinimo procesas, nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso, kurio pagrindu priimtas sprendimas iškeldinti ją iš socialinio būsto, atnaujinimo, bus galima patikimai nuspręsti, ar šiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingų pareigūnų veiksmais nebuvo padarytos nusikalstamos veikos.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis yra naikintina, o pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. spalio 1 d. nutarimą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.