Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vedusio, vidurinio išsilavinimo, neteisto,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. organizavo bei vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šiais savo veiksmais V. K.administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

V. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nurodė, kad jis tebėra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bendrija verčiasi automobilių detalių, skalbimo priemonių didmenine-mažmenine prekyba, turėjo dirbančių darbuotojų. Supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Manė, kad svarbiau yra atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti darbuotojams, o atsiskaityti su valstybe ne tai, kad pamiršo, bet nemanė, kad tai labai svarbu. Po operatyvaus patikrinimo bando atsikaityti, gauti mokestinę sutartį. Pripažįsta, kad atsiskaitymo eiliškumas buvo pažeistas, tuo metu to nežinojo, nebuvo tinkamai susipažinęs su įstatymais, - taip tiesiog atsitiko. Viskas paaiškėjo, kai VMI inicijavo šios bylos iškėlimą. Pripažįsta, kad padarė nusižengimą, tiesiog tuo metu visko tinkamai nežinojo. Prašo skirti minimalią baudą, nes baudžiamas pirmą kartą, bendrija veiklos nebevykdo, bando išsiieškoti skolas, kad pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. Šeimoje su žmona augina vieną (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiką, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jis yra šios įmonės (duomenys neskelbtini) proc. akcininkas, joje dirba 8 žmonės, jis dirba tik 2 val. per dieną, jo atlyginimas – tik šiek tiek virš 100 Eur. Žmona dirba, jos atlyginimas 800-900 Eur. Turi įsiskolinimą tik VMI, jokių asmeninių finansinių įsipareigojimų neturi. Baudą sumokės. Gailisi dėl to, kas atsitiko, stengsis padengti įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatyta skolininko prievolė, nustatanti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tais atvejais, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, kai yra daugiau nei vienas kreditorius, kai yra pareikšti reikalavimai, kai yra pagrindas tenkinti tokį pareikštą reikalavimą, kai tenkinant pareikštus reikalavimus yra nesilaikoma minėtame CK straipsnyje nustatytos tvarkos.

Iš bylos medžiagos: VMI pateikto pareiškimo, duomenų bazės išrašų, operatyvaus patikrinimo pažymos, avanso apyskaitų, nustatyta, kad pareiškėja VMI prie LR FM, 2019 m. lapkričio 22 d. atlikusi MB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą ir išnagrinėjusi kasos, banko sąskaitos ir atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nustatė, kad šiuo laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos sudarė 77041,23 Eur, vykdant atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir paslaugas, kas sudarė 68355,21 Eur (88,7 proc. nuo išlaidų sumos), buvo išmokamas darbo užmokestis, kas sudarė 6332,87 Eur (8,2 proc. nuo išlaidų sumos), grąžinta dalis paskolos – 2000 Eur direktoriui (2,6 proc. nuo išlaidų sumos), 240 Eur įnešta į kasos aparatą (0,3 proc. nuo išlaidų sumos), kai tuo tarpu tik dalis lėšų – 0,1 pro. Nuo išlaidų sumos nurašyta: VMI prie LR FM – 67,44 Eur, Sodrai – 29,86 Eur, o taip pat nurašyta antstoliui 9,24 Eur, banko mokesčių 6,61 Eur. Taip pat nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 29 d. turėdama 1396,71 Eur dydžio įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris didėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 27120,97 Eur, vykdė mokėjimus kreditoriams, kurių bendra suma minėtu laikotarpiu siekė 34099,25 Eur. Tuo tarpu 2020 m. sausio 16 d. duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra jau 40020,43 Eur, kuris susidarė teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio). Iš šių duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, būdama VMI prie LR FM skolininke ir galėdama padengti įsiskolinimą biudžetui, to nepadarė, teikdama pirmenybę atsiskaitymui su kitais kreditoriais, bet ne valstybės biudžetui.

Pažymėtina, jog įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi, mažosios bendrijos vadovas savo veikloje privalo vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6 dalis). O viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Taigi, V. K. turėjo pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles ir padengti įsiskolinimą VMI, sumokėdamas mokesčius į biudžetą, tačiau šių pareigų nevykdė, todėl pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Įstatymai nenumato jokių išimčių, kada būtų galima nepaisyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ji kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir paties V. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog V. K. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, yra tinkamai kvalifikuota ir jo kaltė, padarius šį nusižengimą yra pilnai įrodyta visa bylos medžiaga, nes jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas ir būdamas atsakingu už MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų organizavimą ir vykdymą, teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. K. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad V. K. administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, yra dirbantis, tačiau pajamos nėra didelės, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali sankcijose numatyta bauda (ANK 32, 34-36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 32, 34, 42-44 straipsniais, 635 - 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį (Nr. A6.-418-284/2020).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.