- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-1036-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08091-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. Ž.
- Ieškovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1489-587/2013 pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl teisės atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 3-2) ieškovė prašė pripažinti atsakovės R. Ž. atsisakymą duoti sutikimą vandentiekio įvado jungimui prie esamo namo d65 mm vandentiekio įvado pagal UAB „Kauno vandenys“ 2009-04-14 išduotas projektavimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Kauno komprojektas“ parengtą vandens ir nuotekų šalinimo techninį projektą (duomenys neskelbtini) neteisėtu, pripažinti ieškovei D. Č. teisę be atsakovės R. Ž. sutikimo atlikti visus UAB „Kauno komprojektas“ parengto vandens ir nuotekų šalinimo techninio projekto (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo veiksmus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso ¾ dalys minėto namo. Ieškovė nori prisijungti prie name esančio vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklo. UAB „Kauno vandenys“ išdavė projektavimo sąlygas, UAB „Kauno komprojektas“ parengė vandens ir nuotekų šalinimo techninį projektą. Tačiau norint įgyvendinti projektą, reikalingas atsakovės R. Ž. sutikimas, kurio atsakovė neduoda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013m. sausio 3 d. sprendimu (b.l. 81-84) ieškinį tenkino, pripažino atsakovės R. Ž. atsisakymą duoti sutikimą vandentiekio įvado jungimui adresu (duomenys neskelbtini), prie esamo namo d65 mm vandentiekio įvado pagal UAB „Kauno vandenys“ 2009-04-14 išduotas projektavimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Kauno komprojektas“ parengtą 2009-09 vandens ir nuotekų šalinimo techninį projektą (duomenys neskelbtini), kurio vadovas A. V., neteisėtu; pripažino ieškovei D. Č. teisę be atsakovės R. Ž. sutikimo atlikti visus 2009-09 UAB „Kauno komprojektas“, parengto vandens ir nuotekų šalinimo techninio projekto (duomenys neskelbtini), kurio vadovas A. V., adresu (duomenys neskelbtini), įgyvendinimo veiksmus. Priteisė ieškovei iš atsakovės 72,00 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės valstybei 540,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 17,00 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1d.) . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju projekto įgyvendinimas atsakovės teisių nepažeistų, nes pagal projektą vamzdynai turėtų eiti per gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpą 1-1, kuria naudojasi atsakovė, tai yra koridoriaus patalpa. Ieškovė įsipareigoja patalpą sutvarkyti taip, kad jinai būtų tokio stovio, kokio buvo iki pravedant vamzdynus. Atsakovės argumentai, jog ieškovė ir atsakovė nesutaria, kad kiltų problemų užsikimšus kanalizacijai, vamzdis trukdytų atsakovei ateityje jei atsakovei reikėtų į patalpas įvažiuoti su invalido vežimėliu, kad ji gyvena su neįgaliu sūnumi yra formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo. Teismas taip pat nustatė, kad dėl atsisakymo duoti ieškovei sutikimą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, specialistų išvadų, ar kitų patikimų duomenų ir motyvuotai neįrodė, kad ieškovės prisijungimas prie name esančio vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklo pakeistų jos gyvenimo sąlygas ar pažeistų jos kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus. Jokios atsakovės teisės dėl įgyvendinamo projekto nebūtų pažeistos. Nėra įtvirtinto reikalavimo, kad prisijungimo sąlygoms prie vandentiekio, kanalizacijos tinklų gauti ar projektui vandentiekio, kanalizacijos tinklų įvadams parengti, turi būti gautas statinio ar žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Atsakovė, neteisėtai neduodama ieškovei sutikimo prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, pažeidė savo, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, pareigą bendradarbiauti su ieškove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 93-95) atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė iškilo priėmus teismo sprendimą. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Kauno apylinkės teismas pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai taikė materialinės teisės normas bei neatskleidė ginčo esmės.
2. Kauno apylinkės teismas vadovavosi vienintele civilinio kodekso norma, nustatančia bendrosios nuosavybės įgyvendinimą (CK 4.75 str.), tačiau neanalizavo kas yra bendroji dalinė nuosavybė, kas yra asmeninė nuosavybė.
3. Faktiškai gyvenamasis namas nėra daugiabutis statinys, o buvęs vienbutis, kuriame buvo suformuoti trys butai: I butu naudojosi atsakovės mama J.-E. K., II-A. A., III-G. E. K.. Ieškovė butą paveldėjo iš savo mamos G.E. K.. Atsakovė butą paveldėjo iš savo mamos J.E. K.. Atsakovė taip pat nusipirko butą iš A. A. (II butas). Atsakovės butas yra pirmajame namo aukšte, o ieškovės-(mansardoje) salkoje.
4. Vandentiekio ir nuotekų įvadai yra atsakovės asmeninė nuosavybė, jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute. Todėl pirmos instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį.
5. Atsakovė su ieškove neturi jokių bendro naudojimo patalpų ir jokios įrangos. Bendros yra tik pagrindinės namo konstrukcijos, tame tarpe namo sienos ir stogas.
6. Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai yra įrengiami sienose ar paslėptose šachtose arba pagal pirminį projektą. Nagrinėjamu atveju nebuvo numatyta atsakovės patalpose įrengti kanalizacijos vamzdžius. Teismo leidimas ieškovei įsirengti kanalizacijos vamzdžius atsakovės patalpoje be atsakovės sutikimo prieštarauja protingumo principui
7. Iš ieškovės pateikto projekto neaišku kaip bus atliekami griovimo ir apdailos darbai.
8. Eksperto išvados patvirtina, kad įrengti įvadus nuo atsakovės kanalizacijos, pagal ieškovės parengtą techninį projektą, yra techniškai neįmanoma.
9. Ieškovės argumentas, kad ji neturi finansinių galimybių jungtis nuo gatvėje esančio tinklo, negali būti pagrindu tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 108-109) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, priimti naują įrodymą, kurio pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu ir nurodo, jog nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip vieno buto pastatas ir nėra padalintas į du ar tris butus. Juridinių faktų apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. T.y. ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo bendraturtės, ieškovei priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, o atsakovei ¾ dalys gyvenamojo namo. Ankstesni gyvenamojo namo savininkai naudojimosi tvarkos inventorizavimo biure neįregistravo, todėl ji nėra įrašyta į nuosavybės teisių įgijimo dokumentus, todėl ankstesnių savininkų naudojimosi tvarka naujiems savininkams nėra privaloma. Vandentiekis yra įvestas į ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą, o ne į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Remiantis Kauno valstybinės vandens tiekimo įmonės ir apeliantės 1995-01-23 pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais 11 punkto d papunkčiu, apeliantė įsipareigojo vandeniu ir kanalizacija leisti naudotis viso namo gyventojams. Ieškovė nurodo, kad apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė V. G. parengtą Techniniame projekte priimtų sprendimų ataskaitą, kuri nebuvo tirta analizuota pirmos instancijos teisme, todėl jos pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtos ataskaitos nėra pagrindo prijungti, nes ji galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovė taip pat pateikia ir prašo prijungti prie bylos patvirtinimą, kad UAB „Kauno vandenys“ pritaria ieškovės pateiktam projektui. Nurodo, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu ir apeliantės naujai pateiktu įrodymu. Ieškovė nesutinka su išvadoje specialisto nurodytu koridoriaus pločiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskurus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė techniniame projekte priimtų sprendimų tyrimo ataskaitą. Ieškovė savo ruožtu papildomai pateikė patvirtinimą apie UAB „Kauno vandenys“ pritarimą projektui. Atsakovė tyrimo ataskaitą pateikė norėdama įrodyti, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus, techniškai negalima įrengti vidaus buitinių nuotekų stovo, tačiau atsakovė R. Ž. nenurodė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad paminėtų įrodymų pateikimo galimybė egzistavo viso proceso pirmojoje instancijoje metu. Tokia išvada daroma, nes, atsakovė nesutikdama su ieškiniu, įrodinėjo, kad vandentiekio įvado jungimas prie esamo namo vandentiekio įvado pažeis atsakovės teises, todėl ji turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius (CPK 12 str., 178 str.). Jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau tikėtiną išvadą, kad įrodymai nebuvo galimi pateikti pirmosios instancijos teisme- apeliantė nenurodė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė D. Č. ir atsakovė R. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neanalizavo kas yra bendroji dalinė nuosavybė, kas yra asmeninė nuosavybė. Atsakovė nurodo, kad vandentiekio ir nuotekų įvadai yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. Č. bei atsakovė R. Ž. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei D. Č. nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklauso ¾ dalys minėto gyvenamojo namo (b.l. 11-13).
Kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą kaip daiktą priklauso keliems asmenims laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos (CK4.73 straipsnio 1 dalis). T.y. bendrosios dalinės nuosavybės pagrindinis požymis-iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Gyvenamojo namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tačiau pažymėtina, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas yra toks bendraturčių turimų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimas, kuriuo apibrėžiamos bendraturčio praktinės galimybės naudotis tam tikromis gyvenamojo namo atskiromis izoliuotomis patalpomis, tuo pačiu išliekant bendrajai dalinei nuosavybei. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos ir viešame registre įregistruotos ieškovės ir atsakovės nuosavybės teisės dalys į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (vadinamosios idealinės daikto dalys). Tačiau tarpusavyje bendraturčiai nėra nusistatę naudojimosi daiktu tvarkos, priskiriant vieno ar kito bendraturčio nuosavybėn atskiras patalpas (vadinamais realiųjų dalių natūroje nustatymas). Taip pat bendraturčių dalys nėra atidalintos. Taigi D. Č. ir R. Ž. visą gyvenamąjį namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne asmeninės nuosavybės teise, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Viešame registre esantis įrašas „asmeninė nuosavybė“ (b.l. 13), įregistruotas tik kaip juridinis faktas, reiškiantis, jog apeliantei ¾ dalys namo teko asmeninės nuosavybės teise po to, kai ji nutraukė santuoką (c.b. 2-131-658/2005).
CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija aktuali nuo 2012-07-01, Žinios , 2012, Nr.: 50 -2440) reglamentuojamas detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. T.y. tam tikros gyvenamojo namo dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju bendros yra tik pagrindinės namo konstrukcijos ir stogas.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti ir yra vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai turi susitarti dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai Vienų bendraturčių teisės negali būti įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą.
Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio protokolo (b.l. 78) matyti, kad atsakovė R. Ž. nesutinka, kad būtų vedamas vanduo todėl, kad bendrasavininkės nesugyvena. Tačiau teismas nurodo, kad tai negali būti pagrindu nepagrįstai suvaržyti kito bendrasavininko teises. Pažymėtina, kad tiek Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.7 punkte nustatyta, kad privataus namo ar jo dalies savininkas – abonentas privalo nekliudyti kitiems to paties namo gyventojams (įsigijusiems teisę į namo dalį) prisijungti (jeigu techniškai tai galima padaryti) prie namo vandentiekio ir nuotekų tinklo ir vartoti geriamąjį vandenį bei naudotis nuotekų sistema, tiek Sutarties dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais 11 punkto d dalyje nustatyta, kad abonentas įsipareigoja vandeniu ir kanalizacija leisti naudoti s viso namo gyventojams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės argumentai apie tai, jog jos su ieškove nesutaria, kad užsikimšus kanalizacijai atsakovė turėtų pati viską tvarkyti, kad jei ateityje reikėtų invalido vežimėlio ji neįvažiuoti ir panašiai, nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo.
Apeliaciniame skunde remiamasi naujai pateikta atyrimo ataskaita dėl prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde (nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jomis nebuvo remtasi), o apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo, sprendžiant teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, remtis pateikta tyrimo ataskaita.
Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bendrosios nuosavybės teisės turinį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš apeliantės su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu susijusias atstovavimo išlaidas valstybės naudai- 180 Lt (2013-05-08 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 180,00 Lt (šimtą aštuoniasdešimt Lt 00 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.