- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1261-237/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15642-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Nukentėjusysis
- E. A., J. P.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Raimonda Klimienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., lietuvis, vedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R.
2018 m. balandžio 4 d. 08:40 val., kelyje Ariogala - Raseiniai - Kryžkalnis 8,530 km., vairuodamas automobilį "FORD EXPLORER", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 154 p. ( Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo automobilio "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją J. P. padarydamas stuburo kaklinės dalies 3 slankstelio apatinės sąnarinės ataugos lūžimą, tuo sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivį R. P. padarydamas kairio peties sąnario sumušimą, dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, tuo sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. V. R. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, važiuodamas šalutiniu keliu kirto pagrindinį kelią ir nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio, įvyko avarija. Jis tą sankryžą per dieną kerta 4-5 kartus, matomumas pakankamai geras, jo greitis buvo žemesnis nei 40 km/h. Kairėje pusėje matė važiuojančią šviesiai mėlyną mašiną, dešinėje pusėje nematė nei vienos mašinos, sankryžą pravažiavo nestodamas. Pravažiavus pirmą juostą pagrindinio kelio ir įvažiavus į antrą juostą į jo automobilio keleivio pusės dureles atsitrenkė nukentėjusių automobilis, kurio jis iki susidūrimo nematė. Buvo šviesus paros metas, rytas, negali paaiškinti, kodėl automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, nepamatė. Jo vairavimo stažas nuo 1991 m. Jis žino pasekmes, kad buvo sužaloti kitame atomobilyje važiavę žmonės. Jis pats žalos neatlygino, jo automobilis buvo draustas, o draudimo bendrovė užtikrino, kad visą žalą nukentėjusiems asmenims atlygins draudimas. Civiliniai ieškiniai yra per dideli. Jis gailisi nusikaltęs.
V. R. kaltė, be jo pačio visiško prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad ji važiavo pagrindiniu keliu nuo Ariogalos link Raseinių, kartu važiavo jos draugė ir sūnus. Važiavo besišnekučiuodamos palengva , draugė tik spėjo sušukti “J.”, ji spėjo pamatyti parskrendančią mašiną, nespėjo nė kiek stabdyti ir su ja susidūrė. Jos nuomone, automobilis kirto pagrindinę gatvę net nestabdydamas sankryžoje, išvažiavo iš šalutinio kelio. Įvykio metu jai lūžo slankstelis, visą vasarą teko nešioti įdėklą, jautė galvos svaigimą ir skausmą, jaučia ir dabar. Sūnui lūžo dešinė ranka, buvo apdaužytas, jos automobilio keleivei buvo sutrenkimai. Išsiskleidė visos automobilio pagalvės, tvarkinga, didelė mašina buvo. Ji yra vieniša mama, auginanti tris vaikus, turėjo įsidarbinti ir dėl traumos neįsidarbino, jai buvo sudėtingas laikotarpis. Turtinė žala jai atlyginta, prašo atlyginti neturtinę žalą 6500 eurų , mano, kad per pusę metų nėra kažkokia didelė suma. Gydėsi, važiavo į Kauno klinikas, lankėsi pas šeimos daktarą , reiktų daryti vandens masažus . Paaiškino, kad 750 eurų sumokėta neturtinė žala, kai buvo stuburo lūžis ir tiek skausmo ir nepatogumų patirta yra per maža. Negalėjo dirbti, sveikata buvo bloga, bent pirmus tris mėnesius negalėjo daug kuo rūpintis, vaikais rūpintis negalėjo, baimės jausmas likęs vairavimui. Prašo 3000 eurų neturtinės žalos sūnui , jam sumokėta 1000 eurų, buvo dešinė ranka lūžusi, nukentėjo mokslai, negalėjo rašyti, reikėjo padėti apsirengti ir nusiprausti, daug negalėjo daryti pats, didžiulį baimės jausmą važiuoti su automobiliu turi, 1000 eurų nekompensuoja šitų pergyvenimų. Jai priteistiną sumą prašo mažinti sumokėta 750 Eur suma.
Nukentėjusioji E. A. parodė, kad J. P. vežė ją į darbą. Važiuojant ties Gėluva, likus apie 100 metrų iki sankryžos, pamatė, kad atvažiuoja automobilis, spėjo surikti J., ir buvo smūgis , po to ji atsipeikėjo griovyje. Jai buvo kūno sumušimas - krūtinės, sudužo akiniai. Buvo pareiškusi ieškinį 500 eurų sumai, 129,40 eurų gavo iš draudimo. Mano, kad mažoka, norėtų didesnės neturtinės žalos, turėtų sumokėti avarijos kaltininkas. Draudimo kompanijai pretenzijų nereiškė. Ji buvo pirmą kartą gyvenime tokiam įvykyje, jai skauda krūtinę , bijo važiuoti automobiliu.
2018 m. balandžio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kelyje Ariogala - Raseiniai - Kryžkalnis 8,530 km. Apžiūros metu paimti daiktai: Transporto priemonės registracijos liudijimai Nr. F105514 ir Nr. F981018, Tech. apžiūros rezultatų kortelės Nr. 206-0655107 ir Nr. 502-0083868, draudimo polisai, vairuotojo pažymėjimas Nr. 00912656, automobilis "FORD EXPLORER" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis "BMW X5" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-27). 2018 m. balandžio 12 d. gauta specialisto išvada Nr. T-A 3413/2018(01), kad V. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 35). 2018 m. balandžio 16 d. gauta specialisto išvada Nr. G 116/2018(10), kad V. R. nustatyta paviršiniai odos nubrozdinimai veido- kaktos-nosies nugarėlės srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 80). 2018 m. balandžio 12 d. gauta specialisto išvada Nr. T-A 3414/2018(01), kad J. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 40). 2018 m. balandžio 16 d. gauta specialisto išvada Nr.G 113/2018(10), kad J. P. dėl stuburo kaklinės dalies 3 slankstelio apatinės sąnarinės ataugos lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67, 68). 2018 m. balandžio 16 d. gauta specialisto išvada Nr. G 114/2018(10), kad R. P. nustatyta kairio peties sąnario sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, o dėl dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 72). 2018 m. balandžio 16 d. gauta specialisto išvada Nr. G 115/2018(10), kad E. A. pagal medicininius dokumentus kūne sužalojimų nenustatyta (b. l. 76).
V. R.
padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 154 p. reikalavimus, tai yra, vairuodamas automobilį, sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo kito automobilio vairuotoją J. P. ir keleivį R. P., sukeliant kiekvienam iš jų nesunkius sveikatos sutrikdymus. Jo veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. teisingai.
Motyvuojamoji dalis
V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. R. teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, ūkininkas, administracine tvarka baustas vieną kartą, augina tris vaikus. Jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra gautas D. R. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. D. R. yra sutuoktinė, neteista, nebausta administracine tvarka, ūkininkauja, kartu augina tris vaikus, santuokoje gyvena ilgą laiką. Šie duomenys duoda pagrindo pasitikėti laiduotoja, jos asmeninės savybės bei veikla duos galimybę kaltinamajam daryti teigiamą įtaką. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tam sąlygos, numatytos BK 40 str. 1d., 2 d., 3 d. , yra, užstatas nenustatytinas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, darbinę veiklą, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
Nukentėjusioji J. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 645,75 Eur turtinės ir 6 500 neturtinės žalos atlyginimo, bei 3 000 Eur neturtinės žalos padarytos nepilnamečiui R. P. (b. l. 124-125), nukentėjusioji E. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 157), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė pretenziją dėl 464,38 Eur žalos atlyginimo (b. l. 86).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims (BPK 109 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo V. R. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis šioje draudimo įmonėje buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas.
Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic I. C.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Iš pateiktų teismui duomenų matyti, kad draudimo kompanija J. P. atlygino 4 311,06 Eur turtinės ir 750 Eur neturtinės žalos, R. P. atlygino 1 000 Eur neturtinės žalos, E. A. atlygino 29,40 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos bei Kauno teritorinė ligonių kasai atlygino 464,38 Eur. ir nurodė, kad draudimo bendrovė įvertino nukentėjusiųjų neturtinę žalą atsižvelgdama į jų patirtų traumų diagnozę, traumų sunkumą bei galimus liekamuosius reiškinius. Nukentėjusieji pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškė, prašė priteisti likusią neišmokėtą jų prašomos neturtinės žalos dalį.
Dėl nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Teismų praktika nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-372-942/2015, 2K-228-303/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017), o esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, nepriteisiama nieko arba priteisiama ne daugiau kaip 400 - 500 Eur (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-382-2010).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tai reiškia, jog dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką.
Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“ nukentėjusiesiems J. P. (750 Eur), R. P. (1 000 Eur), E. A. (100 Eur) iš viso išmokėjo 1 850 Eur dydžio kompensaciją jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas aptarta anksčiau, pareiga atlyginti nukentėjusiesiems prašomą priteisti neturtinę žalą iki 5 000 Eur sumos tenka draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic I. C.“.
Nukentėjusioji J. P. prašydamas priteisti 6 500 Eur neturtinės žalos nurodo, kad po eismo įvykio jai teko nešioti kaklo įtvarą, kentė skausmą, vartojo nuskausminamuosius vaistus, negalėjo lankstyti galvos, daryti staigių judesių, negalėjo vairuoti automobilio. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo pradėti dirbti. Be to, ji turėjo rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kuriam lūžo ranka.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs stuburo kaklinės dalies 3 slankstelio apatinės sąnarinės ataugos lūžimu. Nukentėjusioji nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo nedarbinga, vaikščiojo, tačiau negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo atlikti jokių namų ruošos darbų, dėl patirtų sužalojimų teko išgyventi skausmą, kuris lydi iki šiol. Eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nešiojant kaklo įtvarą ir negalint pačiai save apsitarnauti, lankėsi VĮ Ariogalos pirminis sveikatos priežiūros centre. Nuketėjusioji J. P. patyrė didelį stresą ir didelius dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas jos nepilnametis sūnus, jam lūžo ranka. Nukentėjusioji turėjo juo rūpintais, neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo, dėl jo sveikatos, dėl tolesnio gyvenimo kokybės, vežiojo sūnų pas gydytojus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai J. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimų pasekmes, t. y. kad ji iki šiol jaučia skausmą, tačiau nenustatyta ypatingai sunkių liekamųjų reiškinių, dėl minėto sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, mažindamas nukentėjusiajai J. P. neturtinės žalos dydį iki 1 600 Eur. Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau sumokėjo 750 Eur neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic I. C.“ nukentėjusiajai priteistina 850 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.
Nukentėjusioji J. P. sūnaus R. P. patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, nurodydama, kad sūnus patyrė skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu R. P. nustatyta kairio peties sąnario sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, o vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. R. P. eismo įvykio metu buvo nepilnametis (10 metų), dar besiformuojantis asmuo, patirtos traumos padariniai įtakoja mažamečio asmens tolimesnį vystymąsi – tiek psichologinį, tiek fizinį. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems yra žymiai svarbesnė aplinkinių nuomonė. Neabejotinai nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus, išgyvenimus, sumažėjo galimybė bendrauti su bendraamžiais. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į žalos padarymo aplinkybes, į tai, jog nukentėjusysis R. P. važiavo automobilyje neužsisegęs saugos diržo, dėl to protinga ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo suma laiko 1 000 Eur dydžio, kurią atlygino draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“.
Nukentėjusioji E. A. prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos, nes jai padaryta moralinė žala. Vadovaujantis teismų praktika, kurioje priteistos neturtinės žalos dydis, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, nepriteisiama nieko arba priteisiama ne daugiau kaip 400 - 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kad E. A. būtų nustatyti kūno sužalojimai. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic I. C.“ nukentėjusiajai E. A. atlygino 100 Eur neturtinės žalos, teismas spendžia, kad nukentėjusiajai yra pakankamas draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. R. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo 2018-11-12.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos patenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic I. C.“, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per AAS „BTA Baltic I. C.“ filialą, įmonės kodas 300665654, buveinė Vilnius, Viršuliškių skg. 34, priteisti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios E. A. ir nukentėjusiojo R. P. ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Priteisti iš V. R. nukentėjusiajai J. P. 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Panaikinti V. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „FORD EXPLORER", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, kartu su registracijos liudijimu Nr. F 981018, ir techninės apžiūros kortele Nr. 206-0655107, ir draudimo sutarties 2 lapai, saugomus byloje, grąžinti savininkui V. R..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje, kartu su registracijos liudijimu Nr. F 105514, ir techninės apžiūros kortele Nr. 502-0083868, ir draudimo sutarties 2 lapai, saugomus byloje, grąžinti savininkei J. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.