Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1439-1049/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
1-1439-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55254-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. E.
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1439-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55254-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.2.22.1.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei,kaltinamajam V. E., jo gynėjai, advokatei Angelei Fominienei,nukentėjusiajam D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirbantis Kauno Panemunės lopšelyje-darželyje, pastatų priežiūros darbininku, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, bei 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. E. 2018 m. lapkričio 14 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įžūliai elgdamasis, praeivių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties pradėjo konfliktą su D. D., sėdėjusiu savo automobilyje, grasindamas jam nukreipė į D. D. neteisėtai laikomą Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, sakydamas „tuoj į tave šausiu, gausi dujų“, tuojau pat po to du kartus kumščiu sudavė D. D. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

Be to jis neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent, neturėdamas leidimo nuo 2014 m. liepos 1 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir su savimi, neteisėtai laikė Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol 2018 m. lapkričio 21 d., 9.18 val., jį paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje;

Be to jis, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent, neturėdamas leidimo nuo 2014 m. liepos 1 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir su savimi, neteisėtai laikė Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol 2019 m. vasario 21 d., 16.30 val., jį paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. E. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais pripažino pilnai, dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltės nepripažino ir parodė, kad visas incidentas įvyko 2018 m. lapkričio 14 dieną, apie 19.00 val., kuomet grįžo iš sporto klubo, po jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, langais, V. E. paprašė žmogaus išjungti variklį, sakydamas: „tu stovi po langais ir leidi dujas, prašau išjunk variklį“, tą jis privalėjo padaryti, kadangi stovėjo gyvenamojoje zonoje, nurodė, kad anksčiau yra analogiškai prašęs ir kitų žmonių gal šimto, kad neleistų dujų, kurios yra kenksmingos, dauguma nesupranta, kad gyvenama zona ir ženklas statomas ne šiaip sau, draudžiama važiuoti daugiau, nei 20 km/h, pirmumą turi pėsčiasis, iš gero norėdamas paklausė to žmogaus: „kodėl stovi gyvenamojoje zonoje“. Jei būtų išjungęs variklį, nieko nebūtų atsitikę, žmogus užpyko, jis sakė, kad laukė. V. E. paaiškino, kad dar būdamas namie pastebėjo automobilį, išvarė savo mašiną iš kiemo, pastatęs mašiną, priėjo prie jo ir paprašė, kad išjungtų variklį, jis atsakė: „kad aš dar turiu taisykles studijuoti“, kaltinamasis nurodė gal kiek pasikarščiavęs ir dabar gailisi, kad priėjo. Iš to kvailumo išsitraukė dėžutę su mediniais šovinukais ir sakė tam asmeniui: „tu man ūdų, aš tau dujų“ ir iššoko medinis pagaliukas. Patikino, kad tuo metu buvo išsitraukęs įtaisą „Udar“, o dujinis pistoletas buvo namuose, paaiškino, kad medinis šovinys išsimeta į viršų ir iš šono. Taigi, demonstravo nukentėjusiajam tik tokį įtaisą, kuris anot kaltinamojo nėra pavojingesnis nei dujų balionėlis, tai lygiai tas pats. Tas aparatas įgytas prieš 15 metų, dujos galioja 3 metus, aparate buvo dujų, bet iššauta buvo mediniu šovinuku. Tikina norėjęs žmogų pagąsdinti, buvo užsispyręs, nes jau namie kaupėsi išmetamos dujos. Nukentėjusysis išmušė tą aparatą jam iš rankų ir jis nukrito ant grindinio, tada V. E. jį pasiėmė ir įsidėjo, tikina nukentėjusiojo netraukęs iš automobilio. Jis išlipo pats, kai V. E. jį gąsdino ir jau buvo iššovęs, jis buvo vienas automobilyje. Po viso to kaltinamasis sėdo į automobilį, apsižiūrėjo, kad neturi telefono, manė, kad incidentas baigtas, tačiau po to nukentėjusysis parašė skundą. Daugiau su juo nekontaktavo. Prieš išvažiuojant jis nufotografavo V. E. automobilio valstybinius numerius. Gatvė apšviesta, stovi prožektorius, daugiau žmonių nepastebėjo, tik anot kaltinamojo, jo gyvenimo draugė klausėsi per langą. Patikino, kad kai aukščiau nurodytas įrenginys iššauna šovinuką būna pliaukštelėjimo garsas, tas aparatas yra policijoje, V. E. jį atidavė savanoriškai, gindamasis nuo kaltinimo, kad įvykio metu esą buvo naudojamas revolveris. Patikino, kad revolverį turėjo namie, nė vienas iš jo turimų revolverių to incidento metu nebuvo panaudotas. Kaltinamasis nurodė manantis, kad nukentėjusysis neturėjo teisės išlipti iš automobilio, juk kai policijos pareigūnai sustabdo, draudžiama išlipti, leidžiama išlipti tik policijai leidus, ir nors jis ne policijos pareigūnas, vis tiek D. D. neturėjo teisės išlipti, o jis iššoko, tai kaltinamasis pagalvojo kad jis turi beisbolo lazdą, nurodė turintis greitą reakciją, todėl dviem stumiamais judesiais apramino D. D., dėl to šis tapo mandagus, buvo fizinis kontaktas, tačiau kaltinamasis jo iš mašinos netraukė. Kaltinamasis patikino iš esmės pripažįstantis visas faktines aplinkybes tik dėl revolverio nurodo, kad tai buvo prietaisas „Udar“. V. E. patikslino, kad D. D. ilgokai stovėjo po jo langais, tai galėjo būti apie 20 minučių, patikino, kad dėl įvykio yra jį palaikančių kaimynų, laukia pranešimo iš aplinkos dėl oro užterštumo (duomenys neskelbtini) tyrimo. Nurodė sakęs D. D. – „sėdėjai ir sėdėk, nedaryk problemų“, anot kaltinamojo, nebūtų problemų, jei jis būtų sėdėjęs, jam būtų tekę uždaryti langą ir išjungti variklį, tačiau jis lipo iš automobilio, o V. E. to neleido. Patvirtino, kad jam toks pirmas įvykis, gailisi, kad priėjo prie jo, būtų prasilenkęs ir V. E. būtų geriau, ir nukentėjusiajam, nežino, kas kaltas. Anot kaltinamojo, nukentėjusysis buvo įžūlus, jis neturėjo bijoti, tiesiog V. E. paprašė ir parodė, kad išjungtų variklį. Iš pradžių prašė gražiuoju, jis ne pirmas, į kurį kreipiasi, visi išjungdavo variklį, patikino, kad kiekvienas oro gurkšnis labai svarbus, o tie žmonės nesupranta to dalyko, ignoruoja kelių eismo taisykles, gyvenamąją zoną, negerbdami gyventojų. Paaiškino rodęs ruletę, tardytojai, sakiau, kad gal toks ginklas buvo, tai ji jam pradėjo kišti ginklus, kurių nebuvo.Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais V. E. parodė, kad buvo iškviestas į policiją ir namuose turėjau „Ekol Tuna“, kuris randasi policijoje, „Kora Brno“ atnešė vietoj to kito revolverio, kuris įregistruotas. „Kora Brno“ nebuvo registruotas, buvo jį užmišęs, jei būtų žinojęs, kad neregistruotas, būtų nenešęs į policiją, kam sau kenkti, „Kora Brno“ įsigijo 2003 m., kai keitėsi įstatymas, jį užmiršo. Buvo nusprendęs jį parduoti, pirkėjas prašė, kad neregistruotų, bet jis nenupirko, todėl jis gulėjo užmirštas. Kai gavo iškvietimą atnešti turimus ginklus, atnešė iš inercijos visus. Šovinių jokių nebuvo. Medinį šovinuką yra radęs. Pripažįsta kaltę šioje dalyje. Leidimas buvo gautas revolveriui „ME 38 Compact G“. Kai rado, negalvojo, kad reikia ir „Udar“ prietaisui leidimo.

Nukentėjusysis D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d., apie 19.00 val., kartu su drauge atvažiavo į masažus, laukė jos automobilyje, nes neturėjo kur jo pasistatyti, suprasdamas, kad ten yra gyventojų vieta stovėjo įjungtu varikliu, nebuvo šiltas metų laikas, rūkė prasidaręs langą, po kiek laiko matė, kaip kaltinamasis išsivarė automobilį iš kiemo, laukė 3-5 minutes, jis pasistatė automobilį ir priėjo prie D. D., sakė: „ką čia darai“, nukentėjusysis atsakė, kad stovi ir laukia stovėjimo vietos, jis sakė: „leidi dujas, išjunk variklį“, D. D. atsakė, kad šalta, kai sulauks vietos, pasistatys automobilį ir eis į masažus, tada prasidėjo konfliktas, kai nukentėjusysis nepakluso V. E., kuris pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, į ką D. D. atsakė tuo pačiu, kadangi kaltinamasis yra vyresnis žmogus, nesinorėjo didelių konfliktų, kai jis išsitraukė daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, buvo baimė ir adrenalinas ir tuo metu norėjo išlipti ir išmušti ginklą, nenorėjo konfliktuoti, suprato, kad jei šoks ant žmogaus, puls mušti bus kaltas, suprasdamas tai, išlipo, V. E. bandė jį sustabdyti, laikė dureles, tačiau anot nukentėjusiojo, blogiausia buvo ginklo išsitraukimas. Iš pradžių V. E. neleido išlipti, buvo atidarytas langas, ėmė už lango, stūmė duris, bet po to kai D. D. vis tik išlipo ir buvo noras trenkti per rankas, buvo pyktis adrenalinas, V. E. jam sudavė gal 5 smūgius, nebuvo baisaus smūgio, jautėsi per kaklą, per žandą, kiek spėjo atsitraukė. Jis iš pradžių, kai paprašė patraukti automobilį, sakė, kad duos dujų. Kurioje rankoje kaltinamasis turėjo ginklą nepamena, kai nukentėjusysis apsisuko gavo į kairę kaklo pusę, menties sritį. Po šio konflikto kaltinamasis išėjo, pasiėmė striukę, kai jis išėjo, išsitraukė kažką, kas iškrito ant žemės ar apkaba, ar kažkas panašaus. Po įvykio kaltinamasis buvo nuėjęs į daugiabutį ir vėl išėjo, D. D. jam sakė, kad iškvies policiją dėl neadekvačių jo veiksmų, jis sakė, kad D. D. ne vyras, į ką pastarasis replikavo, kad jis pats yra vyresnio amžiaus žmogus, dėl to nenori jo pulti. Prašė V. E. nepasišalinti, nepamena, ar įvykio metu aplinkui buvo pašalinių asmenų. Patikslino, kad ikiteisminio tyrimo metu neteko matyti vaizdo medžiagos, sakė tyrėjai, kad ginklo netyrinėjo, vizualiai galima pasakyti, kad tai buvo daiktas panašus į šaunamąjį ginklą, pagal rankos laikymą taip įsivaizdavo, negalėjo teigti, kad tai 100 procentų tas ginklas, kurį atpažino. Negalėjo nurodyti, ar įvykio metu girdėjo iššovimo garsą, mašinoje grojo muzika, buvo adrenalinas, galėjo ir neišgirsti. Civilinio ieškinio nereiškia, žalos nesureikšmina, dėl neadekvačių V. E. veiksmų, suprasdamas kad vietoje jo galėjo būti kitas asmuo, pavyzdžiui, mergina, parašė pareiškimą. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus patikino jam frazės „nestabilizuotas senis“ nesakė, galėjo sakyti „seni dabar tai gausi“. Išlipęs iš mašinos neužsimojo smogti, nors buvo tokia mintis, bet prieš vyresnį žmogų rankos nekėlė. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis patvirtino, kad jame matomas prietaisas „Udar“, matosi, kai vienu momentu nuo žemės paima ir prietaisą, ir pagaliuką, nurodė, kad prietaise buvo ir dujų ampulės, tačiau joms jau 15 metų, pasibaigęs galiojimas. Nurodė išsiaiškinęs, kad ant (duomenys neskelbtini) namo yra įrengtos vaizdo kameros, kurios priklauso ten veikiančiam barui.

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau žino, kad apie 18-19 val. gavo pranešimą iš budėtojo kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės, nurodė, kad sumušė žmogų, grasino ginklu, užpuolikas pasišalinęs, atvykus į įvykio vietą ten pasitiko nukentėjęs asmuo, jis paaiškino situaciją, kad konfliktavo vyresnio amžiaus vyras, buvo išsitraukęs ginklą, sudavė kelis kartus į veidą ir pasišalino, jis spėjo nufotografuoti automobilio numerius. Tada liudytojas priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą, patikrinę per sistemą nustatė, kad tai yra V. E.. Paties V. E. įvykio vietoje nematė. Suformino įvykį, ten buvo vaizdo stebėjimo kameros, patikrino vaizdo stebėjimo kameras, palygino ir patvirtino, kad V. E. yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam pastačius mašiną, priėjo V. E. ir pradėjo reikalauti, kad išjungtų variklį, gal sakė, kad pradžioje prašė mandagiau, po to gal buvo necenzūrinių žodžių, taip sakė nukentėjusysis, iš to išsirutuliojo konfliktas, sakė, kad grasino daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, ar sakė, kad konkrečiai pistoletu – nepamena. Priėmę pareiškimą, apėjo gatvę, ten yra gyvenamosios zonos ženklas, bet jei žmogus laikinai sustoja, jis neprivalo iš karto išjungti variklį ar nestovėti ten, kur namas. Liudytojas nurodė neįžvelgiantis ANK pažeidimo nukentėjusiojo veiksmuose, nes nėra nustatyta, kiek jis stovėjo. Matėsi, kad nuketėjusysis sutrikęs, pasimetęs, išsigandęs, pasakojo, kad nesitikėjo, kad taip miesto centre gali būti, susidarė įspūdis, kad vyras buvo išsigandęs, nukentėjusysis buvo vienas.

Liudytoja V. E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama savo bute išgirdo, kad barasi du vyrai, priėjo prie lango, pamatė jaunuolį sėdintį automobilyje atidarytom durelėm, o jos vyras V. E. mosikavo rankomis ir aiškino dėl variklio, kiek parėkavęs V. nuėjo prie savo mašinos važiuoti į Panemunę, nes buvo palikęs mobilų telefoną, tada jaunuolis atidarė dureles, pribėgo ir sakė: „nebijok seni, aš tavęs nemušiu“. Eidamas atgal link mašinos sakė: „tu senas, nestabilus psichas“ ir atėjo link savo mašinos, išsiėmė mobilųjį, tuo metu V. ruošėsi važiuoti, o jaunuolis pritūpęs fotografavo mašinos numerius. Liudytoja patikino, kad žiūrėdama bijojo, kad V. E. susinervinęs nepervažiuotų jaunuolio, kuris pasitraukė, o V. išvažiavo į Panemunę, tada jaunuolis pervarė mašiną į kitą gatvės pusę ir iškvietė policiją, liudytoja stovėjo prie lango, žiūrėjo, kas vyksta. Atvyko du policijos pareigūnai. Patikslino, kad su V. E. kartu gyvena nuo 2000 metų. Apie jo ginklus nieko nežino ir nenusimano, bijo imti ginklą į rankas, matė pas jį kažkokius žaislinius ginklus, klausė kur pirko, tai V. E. sakė, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Matė dujinį ir dar vieną mažą ginklą, nenusimano apie juos, kai darė kratą dar matė kitą ginklą – su pagaliukais, žaislinį, iš viso tris ginklus. Tikino per langą nematė nei ginklo, nei ruletės, V. E. nieko neturėjo, jis tik mosikavo rankomis ir aiškino apie variklio išjungimą. Liudytoja paaiškino, kad ją labai prajuokino frazė „senas, nestabilus psichas“, tuo metu sau pagalvojo, kad abu tiek jaunas, tiek senas, psichai. Nurodė, kad V. E. po įvykio Panemunėje paliko savo automobilį ir grįžo troleibusu, liudytoja paklausė kodėl, tačiau V. E. sakė, kad toks psichas perdurs padangas, jis bijojo, daugiau nieko nesakė. Klausė vyro, dėl ko viskas įvyko, tai jis sakė, kad jaunuolis neišjungė variklio ir kiek gali juos nuodyti. Paaiškino, kad jos vyras konfliktuoja su tais, kurie ilgai dūmina, nes gatvėje yra bjaurus oras, faktiškai jie gyvena ant garažo, pilna gatvė automobilių, praeiviai laužo medelius, tai V. E. vis eina juos perspėti, paprašyti, anot liudytojos, tai pirmas toks incidentas, gaila, kad taip įvyko.

L. R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendravo su policijos pareigūnais, kuriems pateikė (duomenys neskelbtini), Kaune, sumontuotos vaizdo kameros įrašą. Paaiškino, kad šiuo adresu yra įsikūrusi kavinė, kurios savininkas ir yra R. K.. Vietoje jie yra padarę vartelius įvažiuoti į kiemą ir dėl saugumo sumontuota kamera, nes buvo vagysčių, taip pat yra kelios mažesnės kameros, kurios filmuoja įėjimą, darbuotojų įėjimą, dvi kameros fiksuoja ateinančius (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), kavinės-baro įėjimas yra pusrūsyje, todėl viena kamera, kuri filmuoja vartus, mato įvažiuojančius/išvažiuojančius automobilius. Policijos pareigūnai kreipėsi tiesiogiai į jį, nes minėta vaizdo kamera yra užregistruota nustatyta tvarka. Liudytojas patikino, kad paties įvykio nematė, kavinė-baras dirba nuo 9-10 val. iki 18.00 val. Pats R. K. ten retai būna. Patikino, kad kaltinamasis V. E. jam nematytas. Patikino, kad paprastai kameromis nufilmuotų vaizdo įrašų neperžiūrinėja, nebent atsitinka koks nors įvykis. Kameros įrengtos tik saugumo tikslais, jos nėra nukreiptos į konkretų objektą, jokių duomenų nerenka, iškabinti informaciniai ženklai, kad teritorija stebima vaizdo kameromis, kiti kaimynai džiaugiasi, kad yra kameros, nes apima ir gyventojų teritorijas, iš gyventojų iki šiol jokių pretenzijų dėl vaizdo kamerų negavo. Liudytojas patikino, kad vaizdo kamerą ant (duomenys neskelbtini) namo, Kaune įrengė gavęs gyventojų sutikimą.

Išvada dėl V. E. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas A. R., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ su transporto priemonių paieška iš asmenų, kurie nemoka įmokų. Paaiškino, kad su A. L. bendravo telefonu ir šis nurodė, kad automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi jo draugas pats pristatys į Kaune esantį „(duomenys neskelbtini)“ filialą. Tačiau A. L. nenurodė kito asmens, kuris naudojosi automobiliu kontaktų ir nepristatė automobilio į sutartą vietą, dėl ko A. R. vyko į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur pirmą kartą bendravo su A. L. mama ir perdavė jai kontaktinius duomenis susisiekimui, tačiau A. L. to nepadarė. Nuvykęs antrą kartą į jo namus bendravo su A. L., kuris buvo agresyvus, nenurodė, kur yra automobilis ir atsisakė jį grąžinti be to nerodė jokios iniciatyvos dėl įmokų atidėjimo (b. l. 118).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 14 d., 19.09 val., Kauno apskrities VPK gautas D. D. telefoninis pranešimas, kad lauke vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir nepažįstamo asmens, asmuo bando laužyti pranešėjo automobilio „Audi“ dureles, grasina dujiniu pistoletu. Laukia kieme, automobilis „Audi“ mėlynos spalvos. Pokalbio metu girdėjosi triukšmas (1 t., b. l. 6).

Iš 2019 m. kovo 22 d. Daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. D. parodytos sunumeruotos 3 ginklų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti ginklą, apie kurį yra davęs parodymus. Atpažįstančiajam parodyti ginklai: Ginklas Nr.1 - Graižtvinis revolveris ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini) . Ginklas Nr. 2 - Dujinis pistoletas ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas Nr. 3 - Dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, iš kurių pasiūlyta atpažinti daiktą, apie kurį jis yra davęs parodymus. D. D. iš pateiktų 3 ginklų nuotraukų atpažino ginklą Nr. 2, nurodydamas, kad su šiuo ginklu viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, V. E. įžūliai elgdamasis, kitų praeivių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties prikibo prie jo, sėdinčio savo automobilyje ir grasino susidorojimu, sakydamas „tuoj į tave šausiu, gausi dujų“ ir nukreipė ginklą Nr. 2, bei du kartus rankos kumščiu sudavė į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.(1 t., b. l. 141–144)

2018 m. spalio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). Protokolu konstatuota, kad ant (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune namo, paženklinto numeriu (duomenys neskelbtini) pastebėtos vaizdo stebėjimo kameros. (1 t., b. l. 32–33)

2018 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, R. K. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 34–35, 36), kuris apžiūrėtas nustatant, jog diske esantis vaizdo įrašas turi pavadinimą ,,IP kamera4_kameros_kameros_20181114191616_20181114192120_1554961.mp4.“, ir konstatuojant, jog vaizdo įraše matoma važiuojamoji kelio dalis, kur nuolat važiuoja transporto priemonės. Kitoje pusėje gatvės, nuo kurios matomas vaizdas, yra pilkos spalvos pastatas, su durimis ir į jas vedančiais laipteliais su turėklais. Prie pastato stovi vienas priešais kitą, du automobiliai, vienas šviesios spalvos, kitas mėlynos spalvos, modelis- universalas. Vaizdo įraše matomi du asmenys: Vyriškis vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos trumpo kirpimo plaukų- toliau asmuo Nr. 1. Kitas asmuo, vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, violetinės spalvos megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, pliktelėjęs, žilų plaukų- toliau asmuo Nr. 2. Vaizdo įrašo 19:16:50 val. matoma, kaip asmuo Nr. 1 sėdi mėlynos spalvos automobilyje. Prie automobilio prieina asmuo Nr. 2, kuris dešinėje rankoje laiko daiktą, dydžio, panašaus, kaip jo plaštaka. Priėjęs prie automobilio, asmuo Nr. 2 pradeda gestikuliuoti, tai yra kelis kartus pakelia kairiąją ranką bei nukreipia ją į kairiąją gatvės pusę, tuo tarpu nuleistoje dešinėje rankoje laiko minėta daiktą. Asmuo Nr. 2 gestikuliuodamas kaire ranka nueina prie dešinės automobilio pusės, tada grįžta prie automobilio vairuotojo pusės. 19:17:14 val. Asmuo Nr. 2 dešinėje rankoje laikomą minėtą daiktą suima į abi rankas ir ištiesęs rankas, nukreipia į asmenį Nr. 1, tada asmuo Nr. 1 atsidaro automobilio duris bei bando išlipti iš automobilio, bet asmuo Nr. 2 abejomis rankomis pastumia automobilio dureles, kuriuos trenkiasi į asmens Nr. 1 dešinę koją. Asmeniui Nr. 1 išlipus iš automobilio, asmuo Nr. 2 kaire ranka sugriebia už asmens Nr. 1 striukės priekinės pusės ir jį nustumia į šoną. 19:17:25 val. asmuo Nr. 2 dešinėje rankoje laikomą aukščiau minėtą daiktą suima į abi rankas bei rankomis atlieka atitraukiamuosius judesius, tada daiktą perima į dešinę ranką bei nukreipia į asmens Nr. 1 galvą. Ištiesęs ranką, asmuo Nr. 2 kelis kartus sujudina ranką per riešą, tada minėtą daiktą paima į abi rankas, vėliau perima į kairę ranką. Tuo metu asmuo Nr. 1 staigiu judesiu nukreipia galvą į priešingą pusę ir atsisėda atgal į automobilį, jam darant automobilio duris, prie automobilio durų prieina asmuo Nr. 2, tada asmuo Nr. 1 bando išlipti iš automobilio, bet tuo metu asmuo Nr. 2 abejomis rankomis 2 kartus pastumia automobilio dureles, kurios du kartus atsitrenkia į asmens Nr. 1 kairę koją. 19:17:36 val. Asmeniui Nr. 1 išlipus iš automobilio, asmuo Nr. 2 užsimoja rankos kumščiu į asmens Nr.1 veido pusę. Tada asmuo Nr. 2 abejomis rankomis suima už asmens Nr. 1 kairės rankos, nulenkdamas ją žemyn bei dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį į asmens Nr.1 galvą. 19:17:39 val. asmuo Nr. 1 kaire ranka iš asmens Nr. 2 kairės rankos išmuša aukščiau minėtą daiktą, panašų į ginklą. Šis daiktas nukrenta ant važiuojamosios kelio dalies. Tuo metu asmuo Nr. 2 kaire ranka užsimoja į asmens Nr.1 veido pusę, šis nusisuka į priešingą pusę. Asmuo Nr. 1 sugriebia asmens Nr. 2 kairę ranką, o asmuo Nr. 2 asmenį Nr. 1 dešine ranka nustumia ir dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį asmeniui Nr. 1 į galvą. Po šio smūgio asmuo Nr. 1 atšoka nuo asmens Nr. 2 ir atitraukia kelis žingsnius nuo jo. Matyti, kad jis tuo metu rankoje laiko daiktą, kurį prisideda prie savo kairės ausies, galimai mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu asmuo Nr. 2 pribėga prie ant važiuojamosios kelio dalies gulinčio daikto, panašaus į ginklą ir pakelia jį nuo važiuojamosios kelio dalies, paimdamas jį dešine ranka. Tada asmuo Nr. 1 eina link mėlynos spalvos automobilio, tuo metu asmuo Nr. 2 dešinėje rankoje laikomą daiktą perima į abi rankas bei žengia link asmens Nr. 1. Asmuo Nr. 1 dešinėje rankoje daiktą, galimai mobilaus ryšio telefoną, atsitraukia nuo asmens Nr. 2, o asmuo Nr. 2 eina link aukščiau minimo pilkos spalvos pastato. Asmuo Nr. 1 seka jam iš paskos, dešinėje rankoje laikydamas galimai mobilaus ryšio telefoną. 19:18:09 val. Asmuo Nr. 2, pamatęs, kad asmuo Nr. 1 seka jam iš paskos, atsisuka į jį ir abejomis rankomis suima dešinėje rankoje laikytą aukščiau minėtą daiktą, galimai ginklą, prieš save galvos aukštyje ir kaire ranka padaro atitraukiamą judesį (panašų į ginklo užtaisymą). Po šio judesio kaire ranka padaro staigų rankos mostą, panašų į daikto gaudymą ar bandymą sugriebti. Tuo metu asmuo Nr. 1 dešine ranka prie dešinės ausies prisideda galimai mobilaus ryšio telefoną ir atsitraukia nuo asmens Nr. 2. 19:18:30 val. Asmuo Nr. 2 nueina į dešinę gatvės pusę, taip pasitraukdamas iš vaizdo kameros fiksavimo zonos. 19:19:00 val. matoma, kaip asmuo Nr. 2 gestikuliuodamas rankomis grįžta prie asmens Nr. 1, kelis kartus pamojuoja kaire ranka ir pasišalina į anksčiau minėtą pilkos spalvos pastatą, įeidamas pro duris, o asmuo Nr. 1 atsisėda į mėlynos spalvos automobilį. 19:20:17 val. iš minėtos laiptinės išeina asmuo Nr. 2, apsirengęs tamsios spalvos striuke, o asmuo Nr. 1 išlipa iš mėlynos spalvos automobilio. Abu asmenys vienas kitam kelis kartus pamoja rankų gestais, tada asmuo Nr. 2 nueina į dešinę gatvės pusę, taip pasitraukdamas iš vaizdo kameros fiksavimo zonos, 19:20:58 val. asmuo Nr. 1 pasišalina iš vaizdo kameros fiksavimo zonos. Vaizdo įrašas baigiasi 19:21:19 val. Vaizdo įraše pažymėta data, kuri žymima vaizdo įrašo viršuje, kairėje pusėje: 11-14-2018. Vaizdo įrašas trunka 5:04 min. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše nematyti (1 t., b. l. 37–42).

2018 m. lapkričio 21 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu V. E. pateikė: 1. Dujinį pistoletą ,,Ekol“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Revolverį ,,Kora BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 43–47)

2018 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolu V. E. pateikti daiktai buvo apžiūrėti bei nufotografuoti (1 t., b. l. 48–50, 51–54).

Iš 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-IS1-1507, nustatyta, kad tirti pateikta 2018 m. lapkričio 21 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu pateikti ginklai: 1. Dujinis pistoletas ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Revolveris ,,Kora BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad 1. Tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai 2008 metų Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdis, graižtvinis revolveris ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais. 2. Tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai Turkijos pramonės gamybos lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis, 8 mm kalibro pistoletas „EKOL Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais šoviniais. Pistoletas gali šaudyti ir garsiniais (signaliniais) šoviniais (1 t., b. l. 59–62).

2019 m. sausio 23 d. kratos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, metu V. E. M. pateikė revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 86–88, 89, 91–94).

2019 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolu, pateiktas ginklas „ME 38 Compact-G“ apžiūrėtas (1 t., b. l. 111–112, 113–115).

2019 m. vasario 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu V. E. pateikė įrenginį, skirtą iššauti dujų ampulėms (1 t., b. l. 130–131).

Iš 2019 m. kovo 18 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-IS1-324, nustatyta, kad tirti 2019 m. vasario 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu pateiktas įrenginys yra Rusijos pramonės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais. Įtaisas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 13 mm kalibro (BAM 13x60), centrinio įskėlimo, dujiniai šoviniai, skirti pramoninės gamybos centrinio skėlimo įtaisams, yra C kategorijos šaudmenys.(1 t., b. l. 136–139).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55254-18, nustatyta, kad V. E. yra užregistravęs ir turi leidimą laikyti du ginklus: 1. C kategorijos ginklą- dujinį pistoletą ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini); 2. C kategorijos ginklą ,,38 COMPACT G“, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64–65).

2018 m. vasario 7 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 20-IL-5266, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui saugoti perduota: 1. Neterminuotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus; 2. C kategorijos ginklas-dujinis pistoletas „Ekol“ Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai įdėtas į juodą odinį dėklą; 3. C kategorijos ginklas „38 COMPACT G“ Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Revolveris „Kora BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai įdėtas į mėlyną plastikinę dėžutę (1 t., b. l. 116–117)

2019 m. gegužės 23 d. perdavimo-priėmimo aktu ir kvitu B Nr. KA VPK 002911, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos Licencijavimo skyriui saugoti perduota: 1. Rusijos pramoninės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2. Trys mediniai pagaliukai; 3. Du centrinio įskėlimo dujiniai šoviniai 133 mm kalibro, priskiriami C kategorijos šaudmenims (2 t., b. l. 92–93)

2019 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. E. pateikė įvykio vietos fotonuotraukas, elektroninio susirašinėjimo nuorašą, ginklų fotonuotrauką (2 t., b. l. 62–64, 65, 66).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. E. dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais bei viešosios tvarkos pažeidimo, pasitvirtino.

Viešosios tvarkos pažeidimas

(BK 284 straipsnis)

Kaltinamasis V. E. pripažino esmines kaltinime jam dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytas aplinkybes, tačiau nesutiko su jų teisiniu vertinimu, nurodė, kad pats nukentėjusysis buvo įžūlus, o V. E. tenorėjo, kad D. D. išjungtų automobilio variklį ir taip neterštų gyvenamosios aplinkos. Pripažino, jog buvo fizinis kontaktas su D. D., kurio metu sudavė jam kelis smūgius ranka. Įvykio metu turėjo Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, kuris buvo užtaisytas trimis mediniais pagaliukais, kurių vieną D. D. akivaizdoje iššovė. Nukentėjusysis D. D. savo ruožtu nurodė, kad V. E. prie jo prikibo dėl menkavertės priežasties, reikalavo išjungti automobilio variklį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o išsitraukęs daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, juo grasino, D. D. bandant išlipti iš automobilio laikė dureles, ir kelis kartus ranka sudavė į veido sritį. Liudytoja V. E. M. patvirtino už lango girdėjusi V. E. ir įvykio vietoje buvusio jaunuolio tarpusavio konfliktą, tačiau jo pradžios nematė, patvirtino, kad V. E. namuose laikė tris ginklus. Liudytojas M. J. nurodė jo atvykęs į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo D. D. pareiškimą įformino įvykį, apie kurį jam papasakojo pats D. D., tačiau jo eigos nematė, V. E. įvykio vietoje nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus 2018 m. lapkričio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. K. pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašu nustatyta, kad vaizdo įraše matomi du asmenys, kurių vienas sėdi mėlynos spalvos automobilyje, prie automobilio prieina kitas asmuo, kuris dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą, pradeda gestikuliuoti, vienu momentu dešinėje rankoje laikomą daiktą suima į abi rankas ir ištiesęs rankas, nukreipia į automobilyje sėdintį asmenį, kuris tuo metu atsidaro automobilio dureles ir bando išlipti, tačiau pastarasis abejomis rankomis pastumia automobilio dureles, kuriuos kliudo asmens dešinę koją, o jam išlipus iš automobilio, kaire ranka sugriebia už striukės ir jį nustumia į šoną, dešinėje rankoje laikomą daiktą suima į abi rankas bei rankomis atlieka atitraukiamuosius judesius, tada daiktą perima į dešinę ranką bei nukreipia į asmens galvą, vairuotojas sėda atgal į automobilį, jam darant automobilio dureles, prie automobilio jų prieina asmuo turintis minėtą daiktą, pastumia automobilio dureles, šis vėl išlipa tačiau tada asmuo turėjęs rankose daiktą, užsimoja kumščiu abejomis rankomis suima, po to dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį į galvą, nukentėjusysis išmuša aukščiau minėtą daiktą, kuris nukrenta ant važiuojamosios kelio dalies. Tuo metu tas asmuo dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį jam į galvą, šis bando kviesti pagalbą, o tuo metu užpuolęs asmuo pribėga prie ant važiuojamosios kelio dalies gulinčio daikto, pakelia jį ir vėl laikydamas priešais save artinasi prie nukentėjusiojo, kaire ranka padaro atitraukiamą judesį, panašų į ginklo užtaisymą, kol galiausiai abu dingsta iš vaizdo kamera stebimos zonos. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti aukščiau nurodyto vaizdo įrašo autentiškumu. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. K. patvirtino, kad šį vaizdo įrašą pateikė tuojau pat po įvykio, policijos pareigūnų reikalavimu, o vaizdo kameras įrengė savo valdomo turto – gretimai įsikūrusios kavinės-baro saugos tikslu ant (duomenys neskelbtini) namo sienos.

Kaltinamasis V. E. savanoriškai pateikė įrenginį, skirtą iššauti dujų ampulėms (1 t., b. l. 130–131), dėl kurio 2019 m. kovo 18 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-324, konstatuota, kad šis įrenginys yra Rusijos pramonės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais, ir priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 13 mm kalibro (BAM 13x60), centrinio įskėlimo, dujiniai šoviniai, skirti pramoninės gamybos centrinio skėlimo įtaisams, yra C kategorijos šaudmenys (1 t., b. l. 136–139).

Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. D. iš pateiktų daiktų atpažino dujinį pistoletą ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daiktą, kuriuo įvykio metu jam grasino V. E., sakydamas „tuoj į tave šausiu, gausi dujų“ (1 t., b. l. 141–144), tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė nesąs tikras, ar tas daiktas tikrai buvo ginklas, ar tik panašus į jį, šūvio garso negirdėjo. Iš šiame nuosprendyje aukščiau aprašyto vaizdo įrašo net ir maksimaliai išdidinus jo sustabdytus kadrus nėra galimybės tiksliau nustatyti, kokį daiktą įvykio metu rankose turėjo V. E., tačiau įvertinus tiek jo paties parodymus, kad tai buvo dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, tiek nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis nėra tikras, ar V. E. jam grasino tikru ginklu, tai, kad pats nukentėjusysis šūvio garso negirdėjo, nors šūvio dujiniu užtaisu garsas turėjo būti garsus, tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nerasta jokių šovinio tūtelių, o ginklo nematė ir liudytoja V. E. M., vaizdo įraše matomą daiktą, šios abejonės vertintinos kaltinamojo V. E. naudai iš kaltinimo šalinant aplinkybę dėl grasinimo D. D. legaliai laikomu dujiniu pistoletu ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo numeris (duomenys neskelbtini), ją keičiant aplinkybe, jog V. E. grasino Rusijos pramonės gamybos dujiniu aerozoliniu įtaisu „UDAR“. Visgi, tai nekeičia V. E. veiksmų esmės, kadangi tiek dujinis pistoletas ,,Ekol“, tiek ir dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, kurį jis laikė neteisėtai, yra priskiriami C klasės šaunamiesiems ginklams, taigi, jų panaudojimo atveju, neabejotinai yra pavojingi.

Byloje nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, ties namu, pažymėtu dešimtuoju numeriu (1 t., b. l. 32–33), taigi, ši, Kauno miesto centre esanti vieta, neabejotinai yra vieša. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nenustatyta kitų asmenų, mačiusių įvykį, tačiau pažymėtina, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktą pašaliniai asmenys, kadangi svarbią reikšmę turi paties kaltininko tyčios kryptingumas.

Nuteisiant asmenį pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti tyčinę kaltę, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti ar yra abejingas galimiems padariniams. Nors kaltinamasis V. E. ginčija savo tyčią pažeisti viešąją tvarką, tačiau jo kaltė akivaizdi. Kita vertus, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie. Teisę pažeidžiančių paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką Pats kaltinamasis patvirtino, kad jokių asmeninių paskatų jis neturėjo, kadangi siekė užkardyti paties D. D., kaltinamojo nuomone, netinkamą elgesį gyvenamojoje zonoje, taigi, dėl kaltininko tyčios turinio turi būti sprendžiama pagal jo atliktus veiksmus. Kaltininkas dar prieš atsidurdamas įvykio vietoje pasirūpino nusikalstamos veikos priemonėmis, o būtent, surado ir kartu su savimi pasiėmė namuose turėtą Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, kuris buvo užtaisytas. Įvykio vietoje V. E. pirmasis inicijavo konfliktinę situaciją, kuriai išspręsti pats pasirinko konfliktinį sprendimo būdą, nepranešė policijos pareigūnams apie galimai daromą kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir nedelsdamas pats ėmė reikalauti D. D. išjungti automobilio variklį, o šiam nesutikus staiga išsitraukė su savimi turėtą dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, jį nukreipė į nukentėjusįjį D. D., taip neabejotinai sukeldamas pastarojo išgąstį, dėl ko šis lipo iš savo automobilio, tačiau V. E. ir toliau elgėsi įžūliai, stumdamas automobilio dureles neleido nukentėjusiajam išlipti, tuojau pat po to kelis kartus jam sudavė į veido sritį, vieną kartą šovė turėtu dujiniu aerozoliniu prietaisu, taigi, tokiais savo veiksmais neabejotinai pažeidė viešąją tvarką – moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešojo elgesio taisykles, egzistuojančias visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, susilaikymą nuo agresyvaus elgesio ir toks jo elgesys buvo pagrindinis, o ne šalutinis V. E. veikos aspektas.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, kad ir nukentėjusiojo D. D. elgesys buvo netinkamas, kadangi akivaizdu, jog pastarąjį išgąsdino V. E. į jį stiga nukreiptas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kuris buvo lydimas fizinio smurto panaudojimu, kas neabejotinai iššaukė ir paties D. D. gynybinę reakciją, tačiau jokių smurtinių veiksmų pastarasis kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Šiame kontekste pažymėtina, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. V. E., būdamas blaivus ir aiškiai suprasdamas savo veiksmų prasmę, o dar ir iš anksto pasirūpindamas įranku viešajai tvarkai pažeisti, negalėjo nesuvokti, kad pats pasirinkdamas konfliktinį situacijos sprendimo būdą pažeis viešąją tvarką. Teismo posėdžio metu dėl D. D. suduotų smūgių nurodė manantis, kad nepaisant savo amžiaus, yra fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, dėl ko nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, ar sukeliamas fizinis skausmas, kas ir buvo padaryta prieš D. D., kadangi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. E. viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam, stumdamas jį neleidžiant išlipti iš automobilio, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo, arba buvo jiems abejingas.

Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų. Įžūlūs veiksmai yra suprantami ir kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys paprastai atskleidžiamas per tam tikrus veiksmus. Atsižvelgiant į konflikto kilimo priežastį, jo iniciatorių, iš esmės menkavertę priežastį tokiems veiksmams, nusikalstamos veikos padarymo vieno iš įrankių susiieškojimą ir turėjimą bei jo kryptingą panaudojimą, V. E. veiksmų intensyvumą pasirenkant panaudoti dar ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, galiausiai pasišalinimą iš įvykio vietos dar neatvykus policijos pareigūnams, jam žinant apie pastarųjų iškvietimą, neginčijamai liudija kaltinamojo V. E. veiksmuose buvus tyčią pažeisti ir viešąją tvarką, taigi jo kaltė pagal BK 284 straipsnį laikytina pilnai įrodyta.

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais(BK 253 straipsnio 1 dalis (du epizodai))

Kaltinamasis V. E. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir parodė, kad revolverį ,,KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), pats atnešė į Kauno miesto Centro policijos komisariatą, nes jį sumaišė su kitu savo legaliai laikomu ginklu, kurį pas jį gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune rado policijos pareigūnai. Nurodė, kad paskutiniu metu revolverį ,,KORA BRNO“ laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, spintoje, svetainėje, jį įsigijo seniai ir pamiršo užregistruoti. Aerozolinį įtaisą „UDAR“ taip pat įsigijo labai seniai ir paskutiniu metu laikė savo striukės kišenėje, jo neužregistravo. Tai, kad V. E. namuose laikė tris šaunamuosius ginklus patvirtino žinojusi ir liudytoja V. E. M..

Pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kitų medžiagų laikymas – tai neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinktoje vietoje). Tiek revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, kaltinamasis V. E. pateikė savanoriškai ir juos laikė pas save namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau šiuo šaunamuosius ginklus policijos pareigūnams pateikė skirtingu laiku, atitinkamai 2018 m. lapkričio 21 d., ir 2019 m. vasario 21 d., taigi, dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“ dar ir po to, kai 2019 m. sausio 23 d. jo namuose buvo atlikta krata ir jam jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo revolveriu ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo ginklus nurodė įsigijęs seniai, taip pat skirtingu laiku ir aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjas numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas. Ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės, tačiau V. E. to nepadarė. Taigi, savo veiksmus aiškiai suprato ir tai nėra vieninga ar tęstinė tyčia, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. 2018-12-31 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1507, nustatyta, kad revolveris ,,Kora BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini) šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas. Tai 2008 metų Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdis, graižtvinis revolveris, skirtas šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais (1 t., b.. 59–62), o 2019 m. kovo 18 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-324, nustatyta, kad tirti pateiktas įrenginys yra Rusijos pramonės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais. Įtaisas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateikti du pramoninės gamybos, 13 mm kalibro (BAM 13x60), centrinio įskėlimo, dujiniai šoviniai, skirti pramoninės gamybos centrinio skėlimo įtaisams, yra C kategorijos šaudmenys (1 t., b. l. 136–139). Nėra jokio pagrindo abejoti tokiomis specialistų išvadomis. Taigi, šiuo atveju V. E. tyčios turinį sudarė jo suvokimas, kad jis įgijo ir neteisėtai laikė du šaunamuosius ginklus ir norėjo taip veikti, o jo elgesys dėl to tapo pavojingas, kuomet 2018 m. lapkričio 14 d., viešoje vietoje grasino nukentėjusiajam D. D. Rusijos pramonės gamybos dujiniu aerozoliniu įtaisu „UDAR“, kurį kaip pats pripažino paskutiniu metu laikė savo striukės kišenėje, o revolverį ,,KORA BRNO“ taip pat savo iniciatyva atgabeno į policijos komisariatą, taigi suprato savo veiksmų pobūdį ir aiškiai žinojo disponavimo šaunamuoju ginklu nuostatas, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog dar du C kategorijos ginklus – dujinį pistoletą ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), V. E. buvo užregistravęs ir tam turėjo leidimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. E. kaltei dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių šioje dalyje byloje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.

Iš byloje nustatytų aplinkybių bei aukščiau šiame nuosprendyje aptartų įrodymų darytina išvada, kad kaltinamasis V. E. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, neturėdamas tam leidimo nuo 2014 m. liepos 1 d. neturėdamas leidimo neteisėtai iki 2018 m. lapkričio 21 d., 9.18 val., laikė Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol jį paėmė policijos pareigūnai, o taip pat iki 2019 m. vasario 21 d., 16.30 val., neturėdamas leidimo neteisėtai laikė Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol jį paėmė policijos pareigūnai, taigi jo veiksmai atskiruose nusikalstamos veikos epizoduose visiškai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytų nusikaltimų sudėtį. Abu trunkamieji nusikaltimai nors tęsėsi paraleliai, tačiau buvo pabaigti skirtingu metu, o V. E. tyčia ir veiksmų intensyvumas dėl to taip pat skyrėsi, kadangi vienu iš neteisėtai laikomų ginklų – Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozoliniu įtaisu „UDAR“, jis 2018 m. lapkričio 14 d., būdamas viešoje vietoje dar ir panaudojo, juo grasindamas nukentėjusiajam D. D..

Kaltinime V. E. buvo nurodyta dar ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo tiek Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, tačiau kaip parodė pats kaltinamasis revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo maždaug 2003 metais, t. y. dar iki aptariamojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, t. y. teisėtai, ir dėl to ginčo byloje nekilo, o dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“ dar seniau ir nemanė, kad jam reikalingas leidimas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) dujinius pistoletus (revolverius) priskyrus C kategorijos ginklams, kuriuos laikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo reikalingas leidimas, asmenims, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo tam tikros kategorijos šaunamuosius ginklus (taip pat ir C kategorijos), buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį asmenys turėjo galimybę gauti leidimą laikyti C kategorijai priskiriamus šaunamuosius ginklus. Tai reiškia, kad iki 2014 m. sausio 1 d. kaltinamajam negalėjo kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad neteisėtas ginklo įgijimas nors buvo nurodytas kaltinime, tačiau byloje niekaip nepagrįstas ir jokios su tuo susijusios aplinkybės be paties kaltinamojo parodymų neaptartos. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kaltinimo šalintinos dalys, kuriose nurodoma, kad V. E. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo atitinkamai graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, jame paliekant tik neteisėto disponavimo šiais daiktais faktą, t. y. neteisėtą jų laikymą nuo 2014 m. liepos 1 d., be to, kaltinime pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nurodytina, kad aukščiau išvardintus ginklus V. E. laikė adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir su savimi, kadangi pats juo atnešė į policijos įstaigą. Tai iš esmės nekeičia kaltinimo prasmės bei neturi įtakos kvalifikacijai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį abiejuose nusikalstamos veikos epizoduose.

2019 m. kovo 18 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-324, nurodyta, kad taip pat tirti pateikti du pramoninės gamybos, 13 mm kalibro (BAM 13x60), centrinio įskėlimo, dujiniai šoviniai, skirti pramoninės gamybos centrinio skėlimo įtaisams, kurie yra C kategorijos šaudmenys (1 t., b. l. 136–139), tačiau ši aplinkybė dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis kaltinime V. E. nebuvo nurodyta, todėl teismas šioje dalyje klausimo nesprendžia ir veikos nekvalifikuoja, kadangi bylą nagrinėja tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. E., vakare, viešoje vietoje – Kauno miesto centre, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi neadekvačiai ir įžūliai, su savimi turėjo Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, kurį viešai demonstravo, nukreipė į nukentėjusįjį D. D., jam grasino, dėl menkavertės priežasties inicijavo ir panaudojo D. D. atžvilgiu fizinį smurtą, iššaukiančiai elgėsi, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis šiuo atveju veikė tyčia, tai yra viešoje vietoje demonstruodamas neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, juo grasindamas, nukreipdamas jį į nukentėjusįjį D. D., suduodamas smūgius jam bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo, arba buvo jiems abejingas, tyčia pasirinko tokį veikimo būdą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinančių, ar ją sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.

Kaltinamasis V. E. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas (2 t., b. l. 15–16), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 17), pensininkas, dirba Kauno Panemunės lopšelyje-darželyje, pastatų priežiūros darbininku (1 t., b. l. 78), turi pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 19), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (2 t., b. l. 22), yra pakaltinamas.

Prokurorė kaltinamajam, už veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, siūlo skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo V. E. parinkti vieną švelniausių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam V. E., kuris yra dirbantis pensininkas, yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje kaltinamasis V. E. savo kaltės nepripažino, ankščiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra solidaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirbantis pensininkas, vedęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių, ar ją sunkinančių aplinkybių, nustatytinas laisvės apribojimo bausmės dydis mažesnis nei vidurkis, tai yra V. E. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti ar kitaip disponuoti bet kurios kategorijos šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, apie tai pranešti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laivės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės abiejuose šios nusikalstamos veikos epizoduose yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, padėjo jas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje dalyje nenustatyta.

Nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje priskiriami apysunkių kategorijai ir abiem atvejais buvo trunkamieji.

Prokurorė kaltinamajam, už veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, siūlo skirti atitinkamai 8 (aštuonių) mėnesių ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrinus paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Byloje yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam V. E. dėl nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, patrenkant švelnesnę bausmės rūšį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausme turi būti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos, t. y. bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

Skiriant bausmę turi būti siekiama visų pirmiau aptartų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibūdinančius požymius, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu, po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumą.

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę tada, kai, jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Tačiau skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies taikymo sąlygas, bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko socialinius ryšius ar pan.

BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad abiem atvejais laikytina, jog pats V. E. savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamas veikas, kadangi atitinkamai, 2018 m. lapkričio 21 d., ir 2019 m. vasario 21 d., atvyko į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą ir savanoriškai pateikė turėtus ginklus – Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais, bei Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, skirtą šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais. Padėjo išsiaiškinti šių nusikaltimų aplinkybes, kaltę pripažino ir davė parodymus. Jokia turtinė žala dėl V. E. veiksmų nepadaryta, byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos taip pat nepareikštas. Veikų, o kartu ir jas padariusio asmens pavojingumą mažina ir tai, kad abu aukščiau minėtus C kategorijos šaunamuosius ginklus V. E. įgijo teisėtai, tai yra dar iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija), kuriuo dujinius pistoletus (revolverius) priskyrus C kategorijos ginklams, kuriuos laikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo reikalingas leidimas, asmenims, įsigaliojimo, kaip pats nurodė, tiesiog pamiršo įregistruoti Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), o dėl Rusijos pramonės gamybos dujinio aerozolinio įtaiso „UDAR“, iš viso nemanė, kad jam reikalingas koks nors leidimas. Pažymėtina ir tai, kad V. E. buvo užregistravęs dujinį pistoletą ,,Ekol“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), V. E. ir turėjo šiems ginklams leidimą. Neužfiksuota disponavimo ginklais tvarkos pažeidimo. Pats kaltinamasis yra pensininkas (gim. (duomenys neskelbtini)), dirbantis Kauno Panemunės lopšelyje-darželyje, pastatų priežiūros darbininku, atsižvelgtina į tai, kad demonstruodamas Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, juo grasindamas, kaltinamasis subjektyviai suvokė užkardantis tikėtiną kito asmens pažeidimą, kuomet šis neišjungęs automobilio variklio gyvenamojoje zonoje taip galimai pažeidė Kelių eismo taisykles. Taigi, konstatuotina, kad vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatyta visuma sąlygų bei aplinkybių kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas graižtviniu revolveriu ,,KORA BRNO“) V. E. skiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas dujiniu aerozoliniu įtaisu „UDAR“) V. E. skiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį, t. y. 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo iš pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir dalį t. y. 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo iš pagal BK 284 straipsnį paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, laikant, kad galutinė subendrinta bausmė V. E. yra 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo. Tokia išvada grindžiama V. E. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, padariniais, kaltinamojo veiksmų intensyvumu, įvertinus tai, kad nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 1 dalyje, buvo trunkamieji, o dalinis bausmių sudėjimas taikomas įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, bei 284 straipsnyje, V. E. padarė skirtingais veiksmais, bendrinant sudedamų laisvės apribojimo bausmių proporcijos pasirinktos įvertinus ir tai, kad dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje yra analogiškos, padarytos panašiomis aplinkybėmis ir panašiu laiku, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 253 straipsnio 1 dalyje), ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kilusias pasekmes.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. E. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, į tai, kad kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė ne tik grasindamas nukentėjusiajam C kategorijos šaunamuoju ginklu, bet ir panaudojo fizinį smurtą, pats inicijavo konfliktą, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje padarytas dėl menkavertės priežasties, o vienas iš nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje yra su tuo glaudžiai susijęs, kadangi buvo panaudotas neteisėtai be leidimo laikomas C kategorijos šaunamasis ginklas, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą dalyje dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. E. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam V. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdis, graižtvinis revolveris ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo ,,ME Flobert“ tipo šoviniais, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t. b. l. 116), o taip pat Rusijos pramonės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas „UDAR“, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo dujiniais ir garsiniais (signaliniais) 13 mm kalibro (BAM 13x60) šoviniais, saugomas Kauno apskrities VPK trys mediniai pagaliukai bei du centrinio įskėlimo dujiniai šoviniai 13 mm kalibro, priskiriami C kategorijos šaudmenims (1 t., b. l. 130, 136–137, 2 t., b. l. 92–93), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Savanoriškai kaltinamojo V. E. pateiktas dujinis pistoletas „EKOL Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. kratos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas ir paimtas revolveris „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t. b. l. 116), perduotini Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui, tikslu spręsti klausimą dėl leidimo V. E. įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, pranešant, kad V. E. uždrausta laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti ar kitaip disponuoti bet kurios kategorijos šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais. Byloje esantį kompaktinį diską su įrašu (1 t., b. l. 36) palikti saugoti joje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (du nusikalstamos veikos epizodai), bei 284 straipsnyje ir skirti jam bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas graižtviniu revolveriu ,,KORA BRNO“) padarymą – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas dujiniu aerozoliniu įtaisu „UDAR“) padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą;

- už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti ar kitaip disponuoti bet kurios kategorijos šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, apie tai pranešti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu V. E. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį, iš pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei dalį iš pagal BK 284 straipsnį paskirtos laisvės apribojimo bausmių, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė V. E. yra 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, ir uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti ar kitaip disponuoti bet kurios kategorijos šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais, apie tai pranešti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. E. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Čekijos pramoninės gamybos, 6 mm kalibro, trumpavamzdį, graižtvinį revolverį ,,KORA BRNO“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t. b. l. 116), o taip pat Rusijos pramonės gamybos dujinį aerozolinį įtaisą „UDAR“, saugomą Kauno apskrities VPK, tris medinius pagaliukus bei du centrinio įskėlimo dujinius šovinius 13 mm kalibro, priskiriamus C kategorijos šaudmenims (1 t., b. l. 130, 136–137, 2 t., b. l. 92–93), sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

-savanoriškai kaltinamojo V. E. pateiktą dujinį pistoletą „EKOL Tuna“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. kratos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas ir paimtą revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t. b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui;

- byloje esantį kompaktinį diską su įrašu (1 t., b. l. 36) palikti saugoti joje.

Išaiškinti V. E., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis