Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J. (V. J.), vertėjoms Vidai Rimkienei, Violetai Žemaitaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. (V. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. (V. J.) administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, 2016-04-09 07.33 val., Minijos g. 13, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę – Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43+ 0,02 promilių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tą rytą skubiai važiavo į darbą, nes iškvietė. Prieš tai, išvakarėse gėrė alaus, bet anksti ryte jį skubiai pakėlė. Kadangi yra profesionalus vairuotojas, todėl turi savo alkotesterį, kuriuo pasitikrina girtumą. Alkotesteris rodė 0,38 promiles, pas juos Latvijoje leistina norma 0,5 promilės. Todėl ramiai sėdo už vairo. Važiuojant jį sustabdė policija, prašė pasitikrinti. Jų alkotesteris iš karto nesuveikė, todėl teko pūsti kelis kartus. Mergina policininkė pradėjo kažką spaudinėti ant alkotesterio, tada pasirodė skaičiai 0,43. Jis pasakė, kad gali važiuoti, nes leistinos normos neviršija. Automobilyje buvo dar keli žmonės. Dar kartą pūsti po kurio laiko, jam nepasiūlė. Pareigūnai liepė 30 min. pasivaikščioti, atsigerti kavos ir tada pareiti. Policininkė kalbėjo angliškai, o jis anglų kalbą supranta labai silpnai, rusiškai mergina kalbėjo labai prastai. Prie jų buvo dar vienas vaikinas-policininkas, bet prie jų jis nepriėjo, tik po to padėjo pastatyti automobilį. Šis vaikinas gerai kalbėjo rusiškai. Jis galvojo, kad, jei būtų kas negerai, tai jį, kaip daroma Latvijoje, nuveš į narkologinę ligoninę girtumui patikslinti, o automobilį pastatys specialioje aikštelėje. Po pusvalandžio jis grįžo į įvykio vietą ir sėdo už vairo. Klaipėdos uoste taip pat tikrino, kaip ten įprasta, jo girtumą, ten rodė 0,35 promiles. Į ligoninę važiuoti tikrintis girtumo jam nesiūlė, jis pats neprašė, nes negalvojo, kad čia rimta problema.

Liudytoja I. S. paaiškino, kad yra policijos pareigūnė, su V. J. (V. J.) bendravo rusų kalba. Vertėjo nekviečia, jei susikalba patys. Vertėjas įrašytas protokole, tai M. R., jos kolega, kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės, bet parašo ant protokolo nėra. Žmogui buvo viskas aišku, jis suprato, anglų kalba ji nekalbėjo. V. J. (V. J.) sakė, kad Latvijoje leistina alkoholio norma yra 0,50 promilės. Jam buvo pasakyta, kad gali važiuoti į ligoninę. Kolega pastatė jo automobilį, ji matė, kaip automobilio keleiviai išėjo pėsčiomis. Automobilis buvo patrauktas toliau nuo važiuojamosios dalies. Kadangi 0,43 promilės alkoholio yra nedaug, po kiek laiko galima vairuoti. Vairuotojui po kurio laiko grįžus prie automobilio, girtumo nebetikrino, jam buvo pasakyta, kad galės vairuoti po valandos. Toks girtumas-0,43 promilės, negalėjo sukilti. Kai bandė pūsti, V. J. (V. J.) nesisekė, nes į didesnius alkotesterius pūsti reikia ilgiau, į juos sunkiau pūsti, reikia daugiau oro. Į tokius daug kas pučia ne po vieną kartą. Apie tai, kad jis pats pasitikrino su savo alkotesteriu, pokalbio nebuvo. Jo paklausė, ar yra vartojęs alkoholio. Kai promilių kiekis yra ant leistinumo ribos, jie neturi dar kartą tikrinti girtumą, tikrina tik tada, kai žmogus yra ką tik nesenai išgėręs. Taip nurodyta instrukcijoje, laukti 15 minučių. V. J. (V. J.) pasakė, kad nėra vartojęs alkoholio, o tik po patikrinimo pasakė, kad vartojo vakar. V. J. (V. J.) vertė jos kolega, kuris gal ir kalbėjo anglų kalba. Kolega pastatė V. J. (V. J.) automobilį, kad netrukdytų eismui.

Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-49-2014).

Kadangi taikant tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę, siekiama nubausti teisės pažeidėją, todėl nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų; ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014, 2AT-45-2014, Nr. 2AT-11-2015). Pažymėtina, kad tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje ir kitas šiame straipsnyje numatytas procesines teises.

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. (V. J.) yra Latvijos Respublikos pilietis, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis nesuprato, kokį pažeidimą padarė, nes Latvijoje leistinas maksimalus alkoholio kiekis yra 0,5 promilės, o policininkė kalbėjo angliškai, tačiau jis anglų kalbą supranta labai silpnai, rusiškai mergina kalbėjo labai prastai. Prie jų buvo dar vienas vaikinas-policininkas, bet prie jų jis nebuvo priėjęs, tik po to pareigūnas padėjo pastatyti automobilį. V. J. tvirtinimu, šis vaikinas gerai kalbėjo rusiškai (b. l. 15-16). Tuo tarpu liudytojos I. S. teigimu, ji su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu kalbėjo rusiškai, be to, prie jų buvo priėję ir kiti kolegos, bendravo su V. J. rusiškai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato už kokį pažeidimą traukiamas administracinėn atsakomybėn, jam buvo išaiškintos procesinės teisės, taip pat paaiškinta, kad nesutikdamas su alkotesterio rezultatais jis gali važiuoti duoti kraujo mėginį į ligoninę (b. l. 23). Teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus, pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas kaip vertėjas M. R., tačiau šiame protokole jo parašo nėra, o tai leidžia abejoti liudytojos I. S. nurodyta aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo tinkamai išaiškintos procesinės teisės bei kitos su įvykiu susijusios aplinkybės. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog V. J. buvo išaiškinta pažeidimo padarymo esmė, procesinės teisės ir kitos su įvykiu susijusios aplinkybės, nėra, todėl konstatuotina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeista ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė – naudotis vertėjo paslaugomis. Nors šiuo atveju konstatavus tokį procesinį teisės pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinta policijos įstaigai tirti iš naujo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje naujų aplinkybių nustatyti neįmanoma, o kaip matyti iš V. J. paaiškinimų, jam pažeidimo esmė yra aiški, todėl teismas, siekdamas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. J. gyvena Latvijos Respublikoje ir užsitęsęs pakartotinis tyrimas dar labiau varžys jo laisvę, daro išvadą, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas yra būtinas, juolab, kad V. J. alkotesterio rodmenų neginčija.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jis neneigia, jog išvakarėse vartojo alkoholį ir tai, kad ryte paties V. J. alkotesteris rodė atitinkamą kiekį promilių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pažeidimo padarymo metu alkotesterio užfiksuotu rezultatu. Be to, kaip matyti iš alkotesterio patikros sertifikato, pažeidimo padarymo metu jis naudojimui buvo tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2016-05-19 (b. l. 11).Tokiu būdu byloje surinktų duomenų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas, I. S. tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens neblaivumo nustatymo pažyma, taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, kad V. J. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Byloje V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – V. J. tik labai nežymiai viršijo leistiną promilių kiekį, po paklaidos – 0,41 prom., pažeidėjo asmenybę - nebaustas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir V. J. skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali. Nors įstatymų leidėjas dėl Lietuvoje susiklosčiusios kritinės kelių eismo tvarkos ir eismo įvykiuose sukeliamų pasekmių transporto priemonių vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus atsakomybę griežtina, tačiau, teismo nuomone, tai negali būti pagrindu nediferencijuoti pažeidėjų atsakomybės, taip pat ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Todėl manytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju bus visiškai pasiekti V. J. paskyrus 200 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., 313 str.,

nutaria:

V. J. (V. J.) už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį – ROIK: 16056795509, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.