- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- P2-209-1003/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Skolininkas
- I. P.
- Kreditorius
- G. B.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto atstovei Mildai Martišauskei, skolininkei I. P., jos atstovei Daivai Balčiūnienei, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei, nedalyvaujant išieškotojui G. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą dėl baudos skolininkei I. P. skyrimo, išieškotojas G. B., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teisme gautas pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo pareiškėjas prašo skirti skolininkei I. P. baudą išieškotojo G. B. naudai, kadangi skolininkė nevykdo 2016-02-11 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016. Akte nurodyta, kad skolininkė I. P. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-22 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016, kuriame nustatyta tėvo G. B. bendravimo su sūnumi R. B. tvarka, t. y. 2016 m. liepos 20 d., apie 17 val., G. B. nuvykus į I. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti sūnaus R. B., I. P. nebandė vaiko padrąsinti, paskatinti, nuraminti, įkalbėti bent trumpam pabendrauti su tėvu, nesiėmė priemonių, kad vaikas eitų su tėvu į lauką. Be to, išieškotojo teigimu, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 5 d. jis dar keletą kartų buvo atvykęs susitikti su sūnumi, bet I. P. su savo sutuoktiniu neatidarydavo durų, iškviesdavo policiją. Taip pat, išieškotojo teigimu, I. P. trukdo bendrauti „Skype“ programa, neįjungia kameros arba išjungia internetą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. P. nesistengia vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesudaro pozityvios tėvo ir vaiko susitikimo atmosferos, nėra suinteresuota bet kokiu tėvo ir vaiko bendravimu, todėl jai, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, skirtina bauda išieškotojo naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė patvirtino akte išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad aktą surašė išieškotojui pateikus 2016-07-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis Arturas Bložė užfiksavo 2016 m. liepos 20 d. įvykį, kurio metu išieškotojas G. B. negalėjo įkalbėti sūnaus R. B. vykti su juo, o skolininkė I. P. nebandė vaiko paskatinti, įkalbėti eiti su tėvu, nesiėmė veiksmų, nedėjo pastangų, kad vaikas bendrautų su tėvu, netgi atvirkščiai, buvo nepalankiai nusiteikusi tėvo atžvilgiu, garsiai paleido namie televizorių, kliudė pasikviesti vaiką, tėvo neįlaido į patalpą, taip trukdydama vaiko ir tėvo bendravimui. Apie konflikto mastą, vaiko sveikatos būklę antstoliui nebuvo žinoma. Kreipiantis į teismą buvo remiamasi liepos 20 d. įvykiu, o dėl G. B. bendravimo su vaiku internetu rėmėsi paties G. B. paaiškinimais, pats antstolis netyrė vaiko ir tėvo bendravimo internetu aplinkybių. Prašo skirti I. P. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Atsiliepimas
Skolininkė I. P. atsiliepime į antstolio aktą su juo nesutiko, paaiškindama, kad liepos 20 d. įvykio metu vaikas buvo paruoštas vykimui su tėvu, buvo supakuoti jo daiktai, visi šeimos nariai stengėsi sudominti vaiką būsima kelione su tėvu, tačiau pamatęs šurmulį prie durų, nes tėvas G. B. atvyko su įvykį filmuojančiu antstoliu Arturu Blože ir savo motina B. B., vaikas išsigando, atsisakė vykti su tėvu, slėpėsi savo kambaryje, prineštas prie durų klykė. G. B. nereagavo į jos prašymus uždaryti buto duris, nekelti triukšmo, leisti pabandyti vaiką nuraminti, ištisas dvi valandas šaukė „Rigardai, sūnau, ateik“. Toks G. B. elgesys išgąsdino ir vyresnyjį jos sūnų E. K., jam prasidėjo priepuolis dėl eismo įvykyje patirtos galvos traumos. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, medicinos pagalba, ji su vaikais buvo išvežta į medicinos įstaigą. Akte nurodyti teiginiai, kad ji trukdo G. B. bendrauti su vaiku „Skype“ programa, internetu, neatitinka tikrovės, kompiuteris nustatytu laiku visada yra įjungtas, vaikui paaiškinama, kad skambina tėtis, tačiau vaikas arba atsitraukia nuo kompiuterio, arba jį užverčia, nes nustatyta viena valanda yra per ilga bendravimui kokio amžiaus vaikui. Vaikui nuėjus nuo kompiuterio, G. B. ją iškeikdavo necenzūriniais žodžiais, žemindavo girdint vaikui. Ji nuo 2016 metų pavasario kreipėsi į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, vaikui teikiama psichologinė pagalba, konsultacijos apie tai, kaip elgtis vaiko bendravimo su tėvu „Skype“ programa ir perdavimo tėvui metu, tad ir liepos 20 d. ji laikėsi visų rekomendacijų. Antstolis nepasidomėjo vaiko psichine sveikata, kad vaikas priešinasi bendravimui su tėvu. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Rigardui diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skirtas gydymas, spalio 8 d. nustatyta autizmo požymių, specifinis mišrus raidos sutrikimas, hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimas, adaptacijos sutrikimai, kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis, vėl skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota rutina, saugi aplinka, vengti vaikui traumuojančių ir nesaugumo jausmą keliančių situacijų, vaikas nukreiptas į Ankstyvosios reabilitacijos tarnybą raidos įvertinimui. Atvykęs į namus G. B. spardo, daužo duris, policijos įstaigos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu jis nubaustas pagal ATPK 174 straipsnį, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl terorizavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Be to, policijos įstaiga oficialiai įspėjo G. B. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio bei supažindintas su atsakomybe už vaiko teisių pažeidimą. Siekdama apsaugoti vaiko interesus, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios G. B. apribojimo, nepaliekant teisės matytis su vaiku. Mano, kad būtent G. B. yra kaltas, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra vykdoma.
I. P. patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad antstolio pateiktas liepos 20 d. įvykio įrašas nėra pilnas, nėra apie 10 minučių pradžios, nėra skambučio į duris, antstolio prisistatymo, nėra įrašo pabaigos, kai atvyko policija ir medicinos darbuotojai. Liepos 20 d. įvykio metu vaikas nenorėjo eiti su tėvu, jį buvo sunku įkalbėti, vaikas nesidavė rengiamas. Vaikas turi sveikatos problemų, yra hiperaktyvus, jam įtariamas autizmas, įkalbėti vaiką labai sunku, praktiškai neįmanoma. G. B. vaiko akivaizdoje ją įžeidinėja, keikia, jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. G. B. gražiai kalba, kai pats filmuoja, o įprastai elgiasi grubiai, tik reikalauja duoti jam vaiką. Ji norėjo pati atvežti vaiką į G. B. motinos namus, kad vaikas galėtų bendrauti su tėvu, tačiau G. B. tokiam bendravimo tvarkos sprendimui nedavė sutikimo. Ji bijo G. B., nes anksčiau jis tiek prieš ją, tiek prieš vaikus yra pavartojęs smurtą. Prašo netenkinti antstolio prašymo skirti jai baudą. Prašo priteisti iš antstolio jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Išieškotojas G. B. atsiliepimo į antstolio teikimą nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Išieškotojo neatvykimas nekliudo teismui išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas skirti I. P. baudą netenkintinas.
Pareiškėjas antstolis Tomas Ubartas pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, prašydamas skirti skolininkei I. P. baudą išieškotojo G. B. naudai, kadangi skolininkė nevykdo 2016-02-11 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016, t. y. nesiėmė priemonių, neatliko veiksmų, nedėjo pastangų, kad vaikas R. B. bendrautų su tėvu G. B. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus vykdo antstolis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Nevykdant antstolio nurodymo asmeniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo vadovui) gali būti paskirta bauda (CPK 585 str. 2 d. ir 3 d.).
Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Tomas Ubartas atlieka vykdymo veiksmus pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 nustatyta tėvo G. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. B. tvarka, sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyta, kad kiekvienais metais G. B. su sūnumi R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja nuo liepos 20 dienos iki rugpjūčio 5 dienos. G. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, darželio ar kitos mokymo, lavinimo įstaigos Lietuvoje liepos 20 dieną 10 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje rugpjūčio 5 dieną 19 valandą. Kai liepos 20 diena yra darbo diena, G. B. pasiima sūnų 17 valandą. Nepilnametis R. B. gyvena su motina I. P., jos sutuoktiniu P. ir broliu E. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 20 d. G. B. kartu su antstoliu Arturu Blože ir motina B. B. atvyko pasiimti sūnų R. B. ilgalaikiam bendravimui pagal teismo sprendime nustatytą grafiką, tačiau jam nepavyko pasiimti sūnaus kartu ilgalaikiam bendravimui. Antstolis Tomas Ubartas 2016 m. rugsėjo 13 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S022749 (toliau – Aktas), nurodydamas, kad I. P. nesiėmė priemonių, neskatino, kad vaikas eitų su tėvu, nesistengė vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesudarė pozityvios tėvo ir vaiko susitikimo atmosferos, nėra suinteresuota bet kokiu tėvo ir vaiko bendravimu; Aktas surašytas remiantis 2016 m. liepos 20 d. antstolio Arturo Bložės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei Gyčio B. P. dėl kreipimosi į antstolį (34-36 v. b. l.).
Teismas pripažįsta, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį sprendimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir sprendimo neįvykdymo priežastis, realias šio sprendimo įvykdymo galimybes, taip pat vadovaujantis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).
Vertindamas, kad I. P. tenka didesnė atsakomybė ir pareiga padėti sūnui R. B. pasiruošti susitikimams su tėvu G. B., taip pat įvertina, kad teismo sprendimo vykdymas priklauso ir nuo vaiko valios, noro. Pažymėtina, kad į nagrinėjamą bylą buvo pateikti duomenys apie vaiko R. B. sveikatos, psichikos būklę, kurie nebuvo žinomi teismui, priėmusiam 2016 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 ir nustačiusiam vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Iš byloje esančių medicininių, vaiko sveikatos būklę apibūdinančių duomenų (28-35 b. l.) matyti, kad R. B. diagnozuotas potrauminio streso sindromas, skirtas gydymas, nustatyta autizmo požymių, specifinis mišrus raidos sutrikimas, hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimas, adaptacijos sutrikimai, kitos patikslintos problemos, susijusios su artimais asmenimis, vaikui skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduota saugi aplinka, vengti vaikui traumuojančių ir nesaugumo jausmą keliančių situacijų. Vaikas nukreiptas į Ankstyvosios reabilitacijos tarnybą raidos įvertinimui, pati I. P. kreipėsi į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, vaikui teikiama psichologinė pagalba, konsultacijos apie tai, kaip elgtis vaiko bendravimo su tėvu situacijose. Byloje esantys liepos 20 d. įvykio įrašai patvirtina, kad R. B. nebijo prieiti prie tėvo G. B., noriai su juo bendrauja (pvz. epizodas su meškere), tačiau kategoriškai atsisako išeiti iš namų, aktyviai priešinasi eiti su tėvu, reaguodamas pykčiu ir isterija, tokiam vaiko elgesiui, teismo nuomone, tiesioginės įtakos turi vaiko psichikos būklė, elgesio sutrikimai. Iš pateiktų vaizdo įrašų negalima daryti išvados, kad I. P. sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, neleidžia vaikui eiti, bendrauti su tėvu.
Teismas sutinka su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovės nuomone, kad I. P., formaliai vertinant, neįvykdė teismo sprendimo, tačiau sprendimas neįvykdytas dėl abiejų tėvų kaltės. Vaiko tėvų santykiai konfliktiški, labai įtempti, trūksta geranoriškumo vienas kitam, I. P. bijo G. B. dėl jo agresyvaus, keliančio įtampą elgesio, tačiau tiek I. P., tiek G. B. ieško būdų kaip įvykdyti teismo sprendimą, įvertinus R. B. sveikatos būklę, kreipėsi į VTAS skyrių dėl pagalbos, įgyvendinant teismo sprendimą. Analizuodama tėvų elgesį perdavimo metu, VTAS atstovė pripažino, kad vaiko perdavimas neįvyko dėl abiejų tėvų kaltės.
Pažymėtina, kad teismui pateiktas liepos 20 d. įvykio vaizdo įrašas nėra pilnas, jame neužfiksuota pradinė situacija G. B. atėjus prie I. P. buto durų, neužfiksuota situacija, kai atvyko policijos pareigūnai, medicinos įstaigos darbuotojai. Po liepos 20 d. įvykio I. P. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą dėl tėvo valdžios G. B. apribojimo nepilnamečio sūnaus R. B. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-9913-907/2016, šioje civilinėje byloje teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016 vykdymą iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, nutartyje konstatuodamas, kad vaiko R. B. psichinė sveikata šiuo metu yra pažeista, G. B. daro ypatingą žalą vaiko psichikai, jo elgesys komplikuoja vaiko gyvenimą, egzistuojanti bendravimo tvarka faktiškai nevykdoma. Be to, G. B. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant G. B. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti, neieškoti ryšių su I. P. ir R. B..
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti I. P. baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes sprendimo nevykdymui esminę reikšmę turi ne tik vaiko tėvų konfliktiški santykiai, tačiau ir vaiko R. B. psichikos būsena, elgesio sutrikimai, labai apsunkinantys teismo sprendimo vykdymą. Teismas pažymi, kad vien formaliu baudos skyrimu nebus pasiekti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyti tikslai, pagilins tėvų ir taip konfliktiškus santykius, pablogins galimybes siekti taikaus problemos išsprendimo.
Pažymėtina, kad kitų, nesusijusių su liepos 20 d. įvykiu, teismo sprendimo nevykdymo aplinkybių (laikotarpio nuo 2016 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 5 d., kai G. B. keletą kartų buvo atvykęs susitikti su sūnumi, bet I. P. su savo sutuoktiniu neatidarydavo durų, iškviesdavo policiją, taip pat I. P. trukdymo bendrauti G. B. su vaiku „Skype“ programa) antstolis Tomas Ubartas netyrė, o vadovavosi G. B. paaiškinimais. I. P. teismo posėdyje paneigė, kad G. B. buvo trukdoma bendrauti su vaiku nurodytomis aplinkybėmis.
I. P. prašo priteisti iš antstolio byloje patirtas 544,50 Eur teisinių paslaugų išlaidas (15-17 b. l.). Teismas vertina, kad skolininkės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdančio antstolio, konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju yra neteisingas ir nepateisinamas bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Antstolis yra įstatymo įpareigotas aktą apie sprendimo nevykdymą perduoti teismui. Ar yra pagrindas taikyti poveikio priemones sprendimą nevykdančiam asmeniui, jei taip, tai – kokias, sprendžia teismas. Priteisti iš antstolio suinteresuotam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas kaip iš civilinėje byloje dalyvavusios šalies, t. y. remiantis CPK 93 straipsniu, nėra teisinio pagrindo. Antstolio pareiškimas (Aktas) buvo išnagrinėtas ypatingosios, o ne ginčo, tvarka. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 str. 1 d. 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors šioje byloje antstolio pareiškimas (Aktas) iš esmės nebuvo patenkintas, tačiau laikytina, kad antstolis ginė ne savo interesą, todėl ir CPK 443 straipsnio 6 dalies numatytu pagrindu iš antstolio bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 771 str., teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo antstolio Tomo Ubarto prašymo skirti skolininkei I. P. baudą išieškotojo G. B. naudai už teismo sprendimo nevykdymą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.