- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2YT-704-1156/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01581-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Donata Šimkutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra N. S. (N. S.), E. S., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2024 m. gruodžio 27 d. priimtas A. S. (A. S.) pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos įpėdinis pagal įstatymą sūnus A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pateikti notarui dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Pareiškime pažymima, kad pareiškėjas rūpinosi motinai iki jos mirties, o jai mirus, jos laidojimu, jos turtu (b. l. 1–7).
2. 2025 m. sausio 2 d. teismo rūmuose gautas ir tą pačią dieną priimtas suinteresuoto asmens – valstybės įmonė Turto bankas – atsiliepimas į pareikšimą, kuriame nurodoma, kad valstybė nėra pradėjusi palikimo, atsiradusio po L. S. mirties, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 45–50).
3. 2025 m. sausio 2 d. priimtas suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atsiliepimas į pareikšimą, kuriuo prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra (b. l. 51–57).
Atsiliepimas
4. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims N. S. (N. S.), gimusiam (duomenys neskelbtini) m., ir E. S. įteikti 2025 m. sausio 2 d. (b. l. 58, 59), tačiau atsiliepimų per teismo nustatytą 14 d. terminą jie nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
6. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
8. Byloje nustatyta, kad L. S. ir N. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) m., sudarė santuoką, jie susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo ir E. S. (b. l8–19). L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14, 20, 61), po jos mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 60), tačiau pareiškėjas rūpinosi mirusios motinos laidojimu, jam buvo išmokėta tikslinė kompensacija (b. l. 21–22, 23, 24, 25, 26). Apie tai, kad pareiškėjo motinai priklauso žemės sklypas, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą (b. l. 27–28). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad E. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 33–35).
9. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas A. S. (A. S.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.