Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-12 · Administracinė byla Nr. I3-2400-821/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
I3-2400-821/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05227-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
T. R.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2400-821/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05227-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2023 m. sausio 1 d.

Teigia, kad Inspekcija jos atžvilgiu 2016 m. spalio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) dėl savavališkai vykdomų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbų valstybinėje žemėje, neturint statybą leidžiančio dokumento, adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav. 2016 m. spalio 20 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Privalomasis nurodymas) išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (išardyti savavališkai rekonstruotą priestatą prie gyvenamojo namo). Pareiškėjai buvo nurodytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas - 2017 m. balandžio 20 d. Po to Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. liepos 19 d. Teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu šį terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 1 d., 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 1 d., ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimu teismas dar kartą pratęsė terminą iki 2022 m. sausio 1 d.

Nurodo, kad tokia situacija dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius susiklostė dėl užsitęsusio valstybinės žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, suformavimo ir nuosavybės teisių į jį atkūrimo proceso, kuris iki šiol nėra pasibaigęs.

Paaiškina, jog dėl šios priežasties negalėjo ir iki šiol negali būti sprendžiamas klausimas ir dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo gyvenamojo namo savavališkai rekonstrukcijai įteisinti. Pareiškėja teigia, kad siekdama įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, dar iki Savavališkos statybos akto bei Privalomojo nurodymo surašymo su 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių, prašydama išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau 2016 m. spalio 26 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybė informavo pareiškėją, jog būtina pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą žemės sklypo planą bei bendrasavininkių rašytinį sutikimą.

Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyrius 2021 sausio 25 d. raštu sutikimą, kurio prašė Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsisakė duoti.

Šalies argumentai

Nurodo, kad siekdama gauti gyvenamojo namo bendraturtės J. Z. sutikimą įteisinti atliktą rekonstrukciją, dar iki Savavališkos statybos akto bei Privalomojo nurodymo surašymo per notarą su 2016 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu kreipėsi į ją, tačiau gyvenamojo namo bendraturtė J. Z. kategoriškai atsisakė duoti tokį sutikimą, pareikalaudama pirmiausiai atstatyti padėtį, buvusią iki atliktų statybos veiksmų, o tik po to ji kartu su pareiškėja galėtų spręsti dėl rekonstrukcijos galimybių.

Atkreipia dėmesį, kad teismui 2020 m. gruodžio 15 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-694-764/2020 liko nepakeistas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 48VĮ-373-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1442-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir Įsakymas).

Paaiškina, kad pagal Įsakymą nuosavybės teisė į 0,50830 ha ploto namų valdos sklypą numatoma perleisti po ½ dalį: 0,25415 ha plotą parduodant J. Z. ir į 0,25415 ha plotą atkuriant nuosavybės teises natūra pareiškėjos motinos J. S. (mirusios) vardu. Kadangi pareiškėja yra J. S. įpėdinė ir yra susitarimas su kita įpėdine, priėmus NŽT sprendimą atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypo 0,25415 ha dalį J. S. (mirusiosios) vardu, pareiškėjai paveldėjimo būdu pereis nuosavybės teisė į šią dalį namų valdos žemės sklypo. Pažymi, jog tokiu būdu bus pašalintas esminis trukdis užbaigti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

Nurodo, kad minėto 2020 m. gruodžio 15 d. teismo sprendimo dalis, susijusi su Įsakymu, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl jau nuo šio sprendimo priėmimo NŽT Vilniaus rajono skyriui nebuvo kliūčių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į suprojektuotą ir patvirtintą namų valdos žemės sklypą – į jo ½ dalį. Tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius iki šiol šio proceso neužbaigė ir sprendimo atkurti nuosavybės teises į ½ dalį namų valdos žemės sklypo nepriėmė.

Pažymi, jog dėjo pastangas, kad pasibaigs teisminiam ginčui dėl Įsakymo teisėtumo, būtų kuo greičiau priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir būtų galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius: dar 2021 m. liepos mėnesį elektroniniu paštu buvo rašoma NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistams apie būtinumą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą, kalbėta su jais telefonu. Kadangi jokių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT Vilniaus rajono skyrius neatliko, jam raštu buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 15 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo, pasibaigus teisminiams procesams. Pažymi, jog į pastarąjį prašymą NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakymo raštu dar nepateikė.

Nurodo, jog atstovei telefonu raginant pateikti atsakymą ir spręsti klausimą dėl Įsakymo įgyvendinimo, NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistas, atsakingas užsakymo įgyvendinimą, 2022 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu pateikė atstovei NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2022 m. sausio 19 d. pavedimą iš kurio matyti, kad sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti būtina parengti namų valdos žemės sklypo elektroninę kadastro duomenų bylą.

Atkreipia dėmesį, jog taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 111 punkto nuostatas ir remiantis teismo 2020 m. gruodžio 15 d. priimtu sprendimu, NŽT sprendimas dėl nuosavybės teisių į namų valdos žemės sklypo 0,25415 ha dalį pareiškėjos motinos J. S. vardu vėluojamas priimti jau apie 6 mėnesius. Ainkamai, dėl šio vėlavimo nespėjo iki teismo nustatyto termino pabaigos užbaigti kitas procedūras, susijusias su savavališkos statybos įteisinimu.

Pareiškėja akcentuoja, kad aktyviais veiksmai siekė ir siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios (valstybės institucijos – NŽT Vilniaus rajono skyriaus – delsimo išspręsti klausimą dėl Įsakymo įgyvendinimo) iki teismo nustatyto (pratęsto) termino (2022 m. sausio 1 d.) nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių, o tolimesnės procedūros trukmė tiesiogiai priklauso nuo kompetentingų valstybės institucijų atliekamų veiksmų, nes kaip minėta, nėra parengti būtini dokumentai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, todėl yra būtina pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja neginčija savavališkų statybų fakto, t. y. kad neturėdama statybą leidžiančio dokumento savavališkai rekonstravo priestatą prie gyvenamojo namo. Nors teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam terminui teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tam, kad būtų pratęstas šis terminas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad asmuo, siekiantis pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, prašyme dėl šio termino pratęsimo turi nurodyti svarbias ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiančias priežastis, patvirtinančias, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą ir pateikti šias priežastis patvirtinančius duomenis (dokumentus).

Inspekcija mano, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra itin abstrakčios. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. eI3-694-764/2020 pareiškėjos T. R. skundas dėl NŽT sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dėl žemės sklypų formavimo buvo atmestas, ir nors šis sprendimas buvo apskųstas trečiojo asmens, tačiau apeliacinis procesas vyko tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl pareiškėjai buvo žinoma, kad neteikiant apeliacinio skundo ir sutinkant su priimtu teismo sprendimu, likusioje dalyje 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas įsiteisėjęs. Taigi pareiškėja galėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pažymi, kad nors pareiškėja prašo teismo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2023 m. sausio 1 d., prie prašymo pareiškėjos pridėti rašytiniai įrodymai, t. y. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. sausio 19 d. raštas Nr. 48SD-985-(14.48.136E.) ,,Dėl pavedimo vykdymo“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. eI3-694-764/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. eA-2609-438/2021 nepatvirtina, kad pareiškėja galės įteisinti savavališką statybą.

Šalies argumentai

Akcentuoja, kad pareiškėja prašyme prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2023 m. sausio 1 d. tik abstrakčiai motyvuoja, kad tikslinga skirti papildomą vienerių metų terminą, nes per tą laiką ji nurodo galėsianti parengti visus būtinus dokumentus gyvenamojo namo savavališkai rekonstrukcijai įteisinti, t. y. gauti specialiuosius architektūros reikalavimus, parengti rekonstrukcijos projektą, gauti gyvenamojo namo bendraturtės sutikimą, sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Inspekcijos nuomone, pareiškėja prašyme nurodžiusi per prašomą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą planuojamus atlikti veiksmus, nepagrindžia prašomo pratęsti termino trukmės būtinybės, t. y. pareiškėja termino pratęsimo būtinybę turėtų detalizuoti siekiamais atlikti veiksmais, kurie būtų pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais. pareiškėjos prašyme tik abstrakčiai nurodyti planuojami atlikti veiksmai, tačiau nenurodoma, kiekvienam iš šių veiksmų atlikti būtina preliminari trukmė, t. y. laiko tarpas, būtinas pašalinti savavališkos statybos padarius ar konkretūs terminai būtini ir reikalingi tokių veiksmų atlikimui ir (ar) procedūrų vykdymui, dėl ko manytina, kad pareiškėja nepagrindė prašomo vienerių metų termino suteikimo būtinumo ir reikalingumo.

Mano, kad nagrinėjamu atveju prašomas papildomas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2023 m. sausio 1 d. yra per ilgas, neprotingas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėja su prašymu kreipėsi į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Inspekcijos vyriausioji specialistė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, 2016 m. spalio 10 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos be statybą leidžiančio dokumento bei 2016 m. spalio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė terminą iki 2017 m. balandžio 20 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (išardyti savavališkai rekonstruotą priestatą prie gyvenamojo namo).

Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2017 m. balandžio 19 d. prašymą minėtą terminą pratęsė iki 2017 m. liepos 20 d.

Pareiškėja, siekdama pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-281-629/2018 pareiškėjos prašymą tenkino ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d., 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1658-1047/2019 pareiškėjos prašymą tenkino ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. sausio 1 d., 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1811-541/2020, pareiškėjos prašymą tenkino ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 1 d., o 2021 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1723-1066/2021 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipiasi į teismą, prašydama dar kartą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2023 m. sausio 1 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtina, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A283–822/2015, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–2358/2013).

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi LVAT išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A283–822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–678/2014).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklostę teisiniai santykiai priskirtini aptartai antrajai procedūrai, kadangi pareiškėja siekia įteisinti savavališkas statybas. Taigi, svarbu nustatyti, kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi ir kokios priežastys jai sutrukdė įteisinti savavališkas statybas iki 2022 m. sausio 1 d.

Pareiškėja teigia, kad ji, siekdama įteisinti savavališkas statybas, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių, prašydama išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, tačiau 2016 m. spalio 26 d. raštu Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėją informavo, jog būtina pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą žemės sklypo planą bei bendrasavininkių rašytinį sutikimą, ir tik pateikus tokius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo. Pareiškėjos savavališkai rekonstruotas pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl, atsižvelgdama į Vilniaus rajono savivaldybės rašte išdėstytą informaciją, pareiškėja siekia suformuoti namų valdą po jai priklausančiais pastatais ir ją išsipirkti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gruodžio 15 d. yra priimtas sprendimas byloje Nr. eI3-694-764/2020, kur Įsakymas liko nepakeistas. Pagal minėtą Įsakymą nuosavybės teisė į 0,50830 ha ploto namų valdos žemės sklypą numato perleisti po ½ dalį: 0,25414 ha plotą parduodant J. Z. ir 0,25415 ha plotą atkuriant pareiškėjai, nes paveldėjimo būdu būtent jai pereis nuosavybės teisė į šią namų valdos sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius būtent nuo šio sprendimo priėmimo momento turėjo imtis veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į suprojektuotą ir patvirtintą namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja paaiškino, kad pasibaigus teisminiam procesui į NŽT teritorinį skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tęsimo ne kartą kreipėsi telefonu, 2021 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu, tačiau NŽT jokių veiksmų neatliko. 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškėjos atstovė NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė raštą prašydama kuo skubiau priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. sausio 19 d. pavedė VĮ Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriui skubos tvarka ir NŽT skyriui pateikti žemės sklypų elektronines kadastro duomenų bylas. Minėtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus pavedimas buvo parengtas pasibaigus teismo nustatytam pratęstam terminui – 2022 m. sausio 1 d. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėjo visas pastangas savavališkos statybos trūkumams pašalinti, tačiau ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių užtruko nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, dėl to ji negalėjo įvykdyti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti savavališką statybą teismo iki 2022 m. sausio 1 d. pratęsto termino. Duomenų, kad nagrinėjimu atveju savavališkos statybos negalėtų būti įteisintos, byloje nėra.

Inspekcijos manymu, savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą, tačiau šiuo atveju savavališkos statybos padariniai nešalinami daugiau kaip 5 metai, o teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, šis laikotarpis apimtų daugiau nei 6 metų laikotarpį. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad vis tik pareiškėjos pradėtų savavališkų statybų įteisinimo procedūrų baigtis (nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigimo operatyvumas) nepriklauso nuo pareiškėjos valios, todėl vertintinos kaip objektyvios aplinkybės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus bei kadastro duomenų bylų parengimui bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vykdymo trukmę, teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei pareiškėja negali daryti įtakos, tačiau ji aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Pareiškėjos teismui nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas iki 2023 m. sausio 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. R. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą iki 2023 m. sausio 1 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikinienėIveta PelienėVioleta Petkevičienė