- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-253-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- J. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. Šukaičio (pranešėjas), teisėjų B. Vidzėnienės ir S. Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K., jos gynėjo advokato D. S. ir duomenys neskelbtini rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio, J. K. nuteista:
– pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Priteista iš J. K.: Algiui A. A. 500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 100 litų teisinio atstovavimo išlaidų, K. L. 500 neturtinei žalai atlyginti, 300 litų teisinio atstovavimo išlaidų, Z. K. 500 litų neturtinei žalai atlyginti, S. Š. 500 litų neturtinei žalai atlyginti, J. S. 500 litų neturtinei žalai atlyginti ir 200 litų teisinio atstovavimo išlaidų, J. J. 500 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d., būdama J. K. individualios įmonės „.“ direktore ir, kaip įmonės vadovė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 10 str. ir 21 str., tvarkydama grynųjų pinigų buhalterinę apskaitą, nevykdė:
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 20 punkto, kuriame nurodyta, kad „Kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma“, nes kasos pajamų orderiais neužpajamavo inkasuotų 1645,40 litų kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose įregistruotų prekybinių įplaukų;
– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tvarkytame ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė 4530,36 litų kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose įregistruotų prekybinių įplaukų;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“ bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, nes: kasos pajamų orderiais kasoje neužpajamavo bei ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė gautų 6350,00 litų, tame skaičiuje: iš akciniame banke „.“ Kauno filiale esančios įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais išimtų 2005 m. rugpjūčio 8 d. čekiu Nr. 244859 3000,00 litų, 2005 m. rugpjūčio 10 d. čekiu Nr. 244861 2200,00 litų bei iš A. P. įmonės „Variklis“ 2005 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitu LVA Nr. 3927617 už kompiuterinę techniką pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000660 gautų 1150,00 litų;
– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimo, kurioje nurodyta, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnale neįregistravo penkių apmokėjimo grynaisiais pinigais dokumentų: 2005 m. rugpjūčio 2 d. kasos aparato kvito Nr. 6; 2005 m. rugpjūčio 4 d. kasos aparato kvito Nr. 5; 2005 m. rugpjūčio 5 d. kasos aparato kvito Nr. 8; 2005 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvito Nr. LVA3927617; 2005 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaido orderio be numerio, dėl ko 684,79 litais nebuvo sumažintos pirkėjų skolos įmonei bei 326,11 litais nebuvo sumažinta įmonės skola tiekėjams, o įmonės pajamos nepagrįstai padidintos 580,36 litų ir pardavimo PVM – 104,43 litus.
Be to, ji iš įmonės banko sąskaitos išimtus ir užpajamuotus kasos pajamų orderius 2005 m. rugpjūčio 1 d. OSS Nr. 0000348 – 5000,00 litų ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. OSS Nr. 0000350 – 480,00 litų, iš viso 5480 litų ūkinių operacijų registracijos žurnale klaidingai įregistravo kaip gautas prekybos pajamas, dėl ko bendros įplaukos buvo nepagrįstai padidintos 4644,06 litais ir pardavimo PVM – 835,64 litais.
Be to, ji, buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi ūkinių operacijų bei apskaitos dokumentų, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574):
– 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
– 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir, kad: „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“, t. y. sudarytuose 2005 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnaluose klaidingai parodė atsargų likučius laikotarpio pradžiai, kurie turėjo sutapti su likučiais, buvusiais praėjusio laikotarpio pabaigoje, tačiau šiuose žurnaluose ji klaidingai parodė 51295,49 litų prekių atsargų likutį, apskaitytą 2005 m. liepos mėnesio pradžioje, dėl šios priežasties prekių atsargų likutį 2005 m. gruodžio 1 dienai nepagrįstai sumažino iš viso 9248,20 litais;
2005 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra KTL Nr. 0686 UAB „K“ grąžino prekių už 7589,54 litus, už kurias priskaitė 1366,12 litų pirkimo PVM, iš viso už 8955,66 litus, tačiau 2005 m. spalio–lapkričio mėnesių ūkinių operacijų registracijos žurnale atsargas sumažino ne prekių įsigijimo verte 7589,54 litais, bet kartu su priskaityta PVM litų suma, t. y. 1366,12 litais daugiau, o pirkimo PVM nesumažino 1366,12 litais;
2005 m. rugpjūčio mėnesį per kasos aparatus įmonei gavus 6521,16 litą įplaukų, ji pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, priskaitė pajamų už parduotas prekes 6679,65 litus, t. y. apskaitos dokumentuose įformino iš viso 13200,81 litų pajamų, tačiau ūkinių operacijų registracijos žurnale parduotų prekių iš atsargų nenurašė ir neįskaitė į pardavimų sąnaudas;
Ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais 17 uždarosios akcinėms bendrovėms „GNT Lietuva“ ir „k“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias įmonė gavo prekių iš viso už 30990,97 litų ir priskaitė 5578,39 litus PVM bei grąžino prekių už 143,00 litus ir 25,74 litus PVM;
Be to, ji, tvarkydama buhalterinę apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių“, o taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574):
– 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 3 dalį, kurioje nurodyta, kad: „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą.“
– 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad: „ Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Ji tvirtina to ūkio subjekto vadovas.“;
– 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1, 2 ir 3 dalis, kuriose nurodyta, kad: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, t. y. ji tyrimui nepateikė 2005 mieste birželio mėnesio ūkinių operacijų registracijos žurnalo, už kurio išsaugojimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 straipsnį atsako ji, t. y. ūkio subjekto vadovas.
Be to, būdama individualios įmonės „.“ savininkė, kartu su pasirašytomis interneto tiekimo ir išperkamosios nuomos sutartimis dokumentuose – turto priėmimo–perdavimo aktuose – įformino neįvykusias operacijas apie turto – kompiuterinės technikos – perdavimą pirkėjams, sudariusiems interneto tiekimo sutartis, nes faktiškai šis turtas nurodytomis datomis nebuvo perduotas, ir tuo ji nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimo, kad: „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“
Be to, ji individualios įmonės „.“ 2005 m. birželio 1 d. išrašytoje, PVM sąskaitoje faktūroje OSS Nr. 0000576, įformino kompiuterinės technikos pardavimą duomenys neskelbtini mokyklai-darželiui „Vaivorykštė“ iš viso už 2000,00 litų, iš jų 305,08 litus PVM, tačiau prekių nepateikė, ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 79 straipsnio „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ (redakcija pagal 2004-01-15 d. Nr. IX-1960) 1 ir 2 dalies reikalavimų, kad: „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra“, „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, o taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimo, kad: „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes apskaitos dokumente – PVM sąskaitoje faktūroje surašė neįvykusią ūkinę operaciją.
Be to, ji individualios įmonės „.“ ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis UAB „.“ 2005 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais įmonės grynaisiais pinigais sumokėtų sumų, iš viso 10418,30 litų ir UAB „.“ 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų iš viso 360,84 litų ir šių sumų iš kasos išlaidų orderiais nenurašė bei jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas.
Be to, ji ūkinių operacijų registravimo žurnale 2005 m. sausio 1 d. datai apskaitė įmonės skolų iš viso 216954,48 litus, tuo tarpu tvarkytose įmonės skolų apskaitos kortelėse pagal atskiras įmones apskaitė skolų 2005 m. sausio 1 d. datai iš viso tik 78914,68 litų, o 138039,80 litus apskaitytam įsiskolinimui įmonės skolų apskaitos kortelių nesudarė, dėl ko negalima nustatyti, ar šios įmonės skolos yra realios.
Be to, ji 2005 m. liepos–rugsėjo mėnesiais ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė kitų įmonių už benziną ir už paslaugas išrašytų 10 PVM sąskaitų faktūrų: 2005 m. liepos 31 d. Nr. 0004193; 2005 m. rugpjūčio 4 d. Nr. KOM 511942351; 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nr. NSF 6228188; 2005 m. rugpjūčio 8 d. Nr. APS 0015556; 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PEB 140385; 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. PEB 140385; 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VSA 050125; 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 0500000059; 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 0004484; 2005 m. rugsėjo 5 d. Nr. KOM 518634217, dėl ko neapskaitė veiklos išlaidų iš viso už 2656,76 litus ir 474,76 litus pirkimo PVM, o įmonės skolų nepadidino 3131,52 litu.
Be to, ji 2005 m. liepos mėnesį iš individualios įmonės „.“ į akcinės bendrovės „.“ Kauno filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukus iš viso 17863,05 litams ir iš šios sąskaitos buvus padaryta piniginių išlaidų iš viso 17858,07 litams, ji įmonės ūkinių operacijų registracijos žurnale šioje banko sąskaitoje apskaitė tik grynaisiais pinigais įneštas ir išimtas pinigines lėšas: 64,00 litus įplaukų, t. y. 17799,05 litais (17863,05 - 64,00 = 17799,05) mažiau ir 10280,00 litų išlaidų, t. y. 7578,07 litais (17858,07 - 10280,00 = 7578,07) mažiau; 2005 m. rugpjūčio ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė visos šios banko sąskaitos įplaukų - 11567,86 litų ir išlaidų - 11572,84 litų, o 2005 m. rugsėjo mėnesį neapskaitė SEB akcinės bendrovės „Vilniaus bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų – 196,00 litų.
Be to, ji 2005 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais bankų sąskaitose nebuvus piniginių lėšų judėjimo ir 2005 m. lapkričio mėn. 11 d. datai akcinės bendrovės „Šiaulių banko“ sąskaitoje nebuvus pinigų likučio, o SEB akcinės bendrovės „Vilniaus banko“ sąskaitoje 2005 m. lapkričio 2 d. datai buvus 351,00 lito likučiui, ji įmonės ūkinių operacijų registravimo žurnale akcinės bendrovės „.“ sąskaitos skiltyje apskaitė neigiamą piniginių lėšų likutį 2005 m. rugsėjo 1 d. – 12060,21 litų ir nuo 2005 m. spalio 1 d. – 10299,21 litus, o SEB akcinėje bendrovėje „Vilniaus banko“ sąskaitoje nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. apskaitė piniginių lėšų likutį 153,00 litus, t. y. 198,00 litais mažesnį;
Be to, ji piniginių lėšų judėjimo paskolinėse sąskaitose neapskaitė atskiruose šių sąskaitų apskaitos registruose (arba tvarkytame ūkinių operacijų registracijos žurnalo atskirose skiltyse): 2005 m. liepos mėnesį neapskaitė iš paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kitoms įmonėms atliktų mokėjimų iš viso už 8853,82 litų sumą bei neapskaitė iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2004 m. birželio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. IL 2004-018-09 grąžintos paskolos 1760,96 litų (19,96+1741,00), o 2005 m. rugsėjo ir spalio mėnesių apskaitoje atliko klaidingus įrašus: akcinės bendrovės „.“ pateiktos informacijos duomenimis grynaisiais pinigais buvo grąžinta paskola 2005 m. rugsėjo mėnesį – 1761,00 litas ir 2005 m. spalio mėnesį – 3519,00 litų, tuo tarpu ji ūkinių operacijų registracijos žurnale apskaitė, kad šios piniginės lėšos iš kasos buvo įneštos į atsiskaitomąją sąskaitą, šiais veiksmais, t. y. į apskaitą – ūkinių operacijų registracijos žurnalą – neįtraukusi išvardintų apskaitos dokumentų, ji nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimo, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 ir 3 dalies reikalavimų, kad: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir kad: „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“.
Be to, ji tvarkydama buhalterinę apskaitą neužtikrino, kad įmonės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir tuo neprisilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalyse išdėstytų nuostatų, ir dėl šių visų išvardintų, jos padarytų, pažeidimų už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 11 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d. iš dalies negalima nustatyti individualios įmonės „.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, ji laikotarpyje nuo 2005 m. kovo 1 dienos iki 2005 m. rugsėjo 1 dienos, apgaule, siekdama sudaryti išperkamosios nuomos sutartis jos vadovaujamos individualios įmonės „.“, veikusios , vardu, su fiziniais asmenimis ir išvengti, pagal kartu su išperkamosios nuomos sutartimis pasirašytų interneto tiekimo sutarčių sąlygas, prisiimtų privalomų mokėjimų lizingo bendrovėms, pasinaudodama individualios įmonės „.“, vardu, neturėdama galimybės teikti interneto tiekimo paslaugos, skelbimuose laikraščiuose „Mugė“ ir reklaminiuose bukletuose, tyčia viešai, taip pat pati betarpiškai, įmonės klientams žinomai melagingai pranešė apie galimybę iš jos vadovaujamos įmonės, nemokamai arba už vieną litą įsigyti kompiuterinę techniką, o būtent:
įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės klientams pasirašius 3 metams interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas,
arba įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės klientams pasirašius 3 metams interneto tiekimo sutartį, įmonės klientams pažadėjusi padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, nukentėjusiesiems su akcijos sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji už kompiuterinę techniką pagal išperkamosios numos sutartį lizingo bendrovei apmokės, nukentėjusieji paminėtas sutartis pasirašė,
arba įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės klientams pasirašius 3 metams interneto tiekimo sutartį, pažadėjusi padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas pateikė pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškino apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu,
tokiais būdais, atstovaudama lizingo bendrovėms: uždarajai akcinei bendrovei „.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „.“, su fiziniais asmenimis, sudarė 45 išperkamosios nuomos sutartis ir tuo pagrindu išrašė PVM sąskaitas faktūras lizingo bendrovėms, t. y.:
2005 m. kovo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. M. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36393 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litų, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000426 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. M. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. M. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule J. S. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36388 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000425 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už J. S. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „. naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už J. S. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. R. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36470 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000433 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. R. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. R. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule I. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36396 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000437 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už I. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už I. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule D. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36493 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,23 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000434 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už D. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už D. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,23 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule T. G. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36615 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000440 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už T. G. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už T. G. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule G. I. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36701 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,23 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000443 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už G. I. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už G. I. įgytą kompiuterinę techniką 3264,23 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule E. B. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką, pagal jo pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį, lizingo bendrovei apmokės, ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36758 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000445 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už E. B. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už E. B. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. B. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36957 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3197,14 litai, ir UAB „.“ pagal jos, lizingo bendrovei pateiktą, PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000455 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. B. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. B. įgytą kompiuterinę techniką 3197,74 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule P. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-36931 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000454 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už P. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už P. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule I. D. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37003 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000459 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už I. D. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už I. D. 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule V. B. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37065 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000464 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už V. B. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už V. B. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule V. B. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37414 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000472 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už V. B. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už V. B. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. L. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, nukentėjusiajam išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37475 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000473 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. L. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. L. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. kovo 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule G. M. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37499 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000476, įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už G. M. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už G. M. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule K. S. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37626 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000484 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už K. S. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už K. S. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37593 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000482 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule J. S. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37637 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,23 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000485 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už J. S. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu, įmonės „.“ naudai, išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už J. S. įgytą kompiuterinę techniką 3264,23 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule J. J. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37852 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė, kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,23 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000493 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už J. J. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už J. J. įgytą kompiuterinę techniką 3264,23 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-37982 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000497 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule S. J. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38039 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000500 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už S. J. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už S. J. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule S. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38063 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000499 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už S. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už S. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji už kompiuterinę techniką pagal jo pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu, nukentėjusiajam išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38028 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000501 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule N. P. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38109 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000506 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už N. P. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už N. P. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m. duomenys neskelbtini g. 12 esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule M. L. melagingai paaiškino apie galimybę vykdomos įmonės akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, pasirašius 3 metams interneto tiekimo sutartį nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu, nukentėjusiajai išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38133 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000505 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už M. L. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už M. L. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule R. Ž. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, pagal jo pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu, nukentėjusiajam išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38172 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000509 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už R. Ž. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už R. Ž. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 13 d, tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule D. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu nukentėjusiajai išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38208 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000507 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už D. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už D. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. A. A. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38267 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,23 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000512 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. A. A. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. A. A. įgytą kompiuterinę techniką 3264,23 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule S. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38369 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000516 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už S. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už S. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule V. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38366 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000514 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė už V. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už V. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule R. Š. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, tokiu būdu perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38475 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000521 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už R. Š. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už R. Š. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 19 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule E. L. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38547 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000524 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už E. L. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už E. L. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 19 d, tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule L. A. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38521 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000522 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už L. A. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už L. A. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. balandžio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule I. S. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, tokiu būdu perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-38690 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000529 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už I. S. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už I. S. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule O. V. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39293 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000539 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už O. V. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už O. V. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule A. K. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, tokiu būdu perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39368 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000540 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už A. K. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už A. K. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule K. L. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir paminėtas sutartis pasirašius, tokiu būdu perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39357 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000542 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už K. L. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už K. L. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule F. B. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji, kaip įmonės vadovė, už kompiuterinę techniką pagal jo pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu nukentėjusiajam išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39568 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000549 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už F. B. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už F. B. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule V. Z. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė techniką bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39693 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000553 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už V. Z. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už V. Z. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. gegužės 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule D. Ž. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko neaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. P-331-39761 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 3264,16 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000555 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už D. Ž. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už D. Ž. įgytą kompiuterinę techniką 3264,16 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. liepos 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule Z. K. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr.507345622 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 2500,01 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000625 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už Z. K. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už Z. K. įgytą kompiuterinę techniką 2500,01 litų;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. liepos 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule L. P. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507346375 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 2500,00 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000627 įmonei „.“ pravedus 2500 litų, ji, kaip įmonės vadovė, už L. P. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už L. P. įgytą kompiuterinę techniką 2500,00 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. liepos 18 d., tiksliai nenustatytu laiku, B. D. namuose, esančiuose J m., C. g. 41 - 30, apgaule V. L. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas, todėl nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus ir patikėjus, kad ji už kompiuterinę techniką pagal jos pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį lizingo bendrovei apmokės, tokiu būdu nukentėjusiajai išperkamosios nuomos ir interneto tiekimo sutartis pasirašius, perdavė jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507348361 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 2530,00 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000636 įmonei „.“ pravedus 2351,05 litą, ji, kaip įmonės vadovė, už V. L. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už V. L. įgytą kompiuterinę techniką 2530,00 litų;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. liepos 20 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule D. B.-S melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajai su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį ir nieko nepaaiškindama apie tai, kad kompiuterinė technika bus įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, pažadėjo perduoti jai pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507349019 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 2595,00 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000640 įmonei „.“ pravedus 2595 litus, ji, kaip įmonės vadovė, už D. B.-S įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už D. B.-S įgytą kompiuterinę techniką 2595,00 litus;
Toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2005 m. liepos 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini m., duomenys neskelbtini g. 12, esančiose įmonės „.“ patalpose, apgaule R. J. melagingai paaiškino apie galimybę įmonėje vykdomos akcijos metu iš jos vadovaujamos įmonės, 3 metams pasirašius interneto tiekimo sutartį, nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką, ji, kaip įmonės vadovė, pažadėjo padengti visas kompiuterinės technikos įsigijimo išlaidas ir, nukentėjusiajam su šiomis sąlygomis sutikus, ji, pateikdama pasirašyti interneto tiekimo sutartį, perdavė jam pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. 507350914 kompiuterį ir monitorių, kurių bendra vertė kartu su administraciniu mokesčiu ir palūkanomis 2563,01 litai, ir UAB „.“ pagal jos lizingo bendrovei pateiktą PVM sąskaitą faktūrą OSS Nr. 0000644 įmonei „.“ pravedus 2563,01 litus, ji, kaip įmonės vadovė, už R. J. įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovei neapmokėjo ir tokiu būdu įmonės „.“ naudai išvengė turtinės prievolės apmokėti UAB „.“ už R. J. įgytą kompiuterinę techniką 2563,01 litus ir taip per lizingo bendroves, uždarąsias akcines bendroves “.“ ir “.“, individualios įmonės „.“ naudai bendrai išvengė didelės vertės turtinės prievolės 45 fiziniams asmenims, kurios dydis yra 143188,35 litai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuteistoji skunde teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų, todėl jai neaiškus, šiuos neaiškumus ji išdėstė ankstesniuose skunduose, todėl apeliaciniame jų nebekartoja. Jai nesuprantamas kaltinimas pagal BK 182 str. 2 d., nes jai neaišku, kaip jos įmonė ar ji, prisiimdami tik turtinius įsipareigojimus, kurių niekada neatsisakė, galėjo apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.
Kaltinimo pagal BK 223 str. epizode svarbus ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktas veiksmas, įformintas 2005-09-29 „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu“, nes jis buvo atliktas pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus. Byloje nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl padaryto poėmio ar įvykdytos kratos, todėl tas ikiteisminio tyrimo veiksmas yra neteisėtas. Liudytojas V. K. patvirtino ir iš kitų bylos aplinkybių matyti, kad tai buvo prievartinis, savavališkas dokumentų paėmimas. Iš minėtojo protokolo nėra aišku, kokie tiksliai dokumentai buvo paimti, nenurodytas paimtų dokumentų kiekis, nėra aprašo.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia BK 223 str. numatytos veikos nepadariusi. Pagal mokesčių administravimo įstatymus, įmonių buhalteriją reglamentuojančius teisės aktus įstatymo leidėjas ir teisinga atitinkama praktika leidžia įmonėms paruošti dokumentus tikrintojams, suteikia tam bent kiek laiko. Įmonė buvo netekusi buhalterės. Nepaisant to, jai nedalyvaujant paimti įmonės dokumentai. Kaltinimas aplaidžiu buhalterijos tvarkymu už 9 mėn., po dokumentų poėmio (kratos) yra visiškai nesuprantamas. Neturėdama pirminių buhalterinių dokumentų, ji neturėjo galimybės sutvarkyti ūkinių operacijų registrą. Be to, iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo dar buvo labai daug laiko. Metinę pajamų deklaraciją už kalendorinius metus mokesčių inspekcijai buvo galima pristatyti net iki 2006 m. spalio mėnesio. Ji 2005 metais ir vėliau nesitikėjo, kad bus kaltinama aplaidžiu buhalterijos tvarkymu už 2005 m. 10–11 mėnesių laikotarpį, kuriuo įmonės patalpose niekas nedirbo, įmonės komercinė veikla nebuvo vykdoma. Buvo dokumentai įtraukti į registrą tam, kad liktų užfiksuoti apskaitoje ir ateityje būtų galima visiškai sutvarkyti įmonės apskaitą, nusamdžius kvalifikuotą buhalterę. Neturint įmonės buhalterinių dokumentų visumos, įvairių registrų tvarkymas yra neįmanomas, nes kiekvieno laikotarpio registrai yra glaudžiai susiję su prieš tai ėjusių laikotarpių registrais, pirminiais dokumentais, kurių neturi ir šiandien už penkerius įmonės veiklos metus.
Teismas rėmėsi specialisto išvada, tačiau specialistas tyrė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo. Kadangi iš bylos medžiagos nėra visiškai aišku, kokie dokumentai buvo paimti, kokių dokumentų buvo reikalauta, todėl nepaneigta, kad specialistui galėjo būti perduoti ne visi reikšmingi dokumentai, paimti minėtojo poėmio metu (t. y. dokumentai už įmonės veiklos penkerius metus), nes per visus 2005 metus įmonėje laikantis įstatymų ir normatyvinių aktų buvo vedama grynųjų pinigų apskaita. Kasos žurnaluose įrašai buvo padaryti, ataskaitos išspausdintos. Nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2005-12-01 įmonė nevykdė prekybos, neturėjo jokių bendrųjų įplaukų (išskyrus 196 Lt įplaukas į Vilniaus banko sąskaitą už interneto paslaugas iš A. M., D. Ž., A. A. pagal interneto tiekimo sutartis). Per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-11 įmonės apyvarta buvo apie 350 200 Lt. O per laikotarpį nuo 2005-07-12 iki 2005-09-01 tik 37 690 Lt. Per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-07-11 atliktų ūkinių operacijų skaičius apie 1544, o per laikotarpį nuo 2005-09-14 iki 2005-12-01 atliktos tik 29 ūkinės operacijos, iš jų per 10 mėn. – 7 ūkinės operacijos, 11 mėn. – 4. Juridiniams ir fiziniams asmenims, atsiskaitantiems grynaisiais pinigais, buvo parduodamos prekės ar teiktos paslaugos iki 2005-08-12 Kėdainiuose, iki 2005-08-30 Kaune. Tai parodo dienos įplaukos į kasos aparatą Nr. 010300073 (2005-08-12), į kasos aparatą Nr. 011300145 (paskutinės pinigų įplaukos 2005-08-30) (Specialisto išvados, 28 psl.). Įmonės bankų sąskaitose nuo 2005-08 iki 2005-11 nebuvo piniginių lėšų judėjimo (Specialisto išvados, 31 psl.). Įmonė prekes pirko iš tiekėjų tik iki 2005-09-14 (Specialisto išvados, 30 psl.). Nuo 2005-09-14 įmonė jokių pirkimų nevykdė. Tik dengė paskolą, palūkanas, delspinigius Šiaulių bankui, apmokėjo už patalpų nuomą, ir einamus mokesčius (už elektrą, telefono paslaugas). Tad įmonė komercinę veiklą vykdė iki 2005-09-14. Be to, 2005-10-26 mokėjo paskolą Šiaulių bankui, sumokėdama 5175,85 Lt. O 2005-10-31 gavo 3 sąskaitas (Elektros tinklų, šilumos tinklų ir UAB „Saulėtekis“) apmokėti už šių įmonių suteiktas paslaugas 1304,63 Lt sumai. 2005-11-30 vėl gavo iš paminėtų įmonių sąskaitas 1751,90 Lt sumai. Visi šie įvykiai įtraukti į ūkinių operacijų žurnalą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad įmonė nedirbo, nevykdė komercinės veiklos. Kaltinamajame akte buvo nurodyta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto („Pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį...“) tariamas pažeidimas. Bet to, įstatymo 3 punktas yra visai kitoks: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“. Todėl lieka neaišku, apie kokį pažeidimą kalbama.
Šalies argumentai
Apeliantė nesupranta nuosprendyje nurodytų pažeidimų, jog ,,Ji ūkinių operacijų registravimo žurnale 2005-01-01 neapskaitė įmonės skolų, tvarkydama buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų registracijos žurnale įregistruotas materialines vertybes, t. y. prekių atsargų, pardavimą nepagrindė jų pardavimo apskaitos dokumentais, – tai yra šių atsargų neįtraukė į sąnaudas 2005-01-05, nes ji tuo metu buvo įmonės vadove, o tuo metu dirbo samdoma buhalterė, kuri pagal įmonių buhalterinę atskaitomybę reglamentuojančius įstatymus buvo atsakinga už teisingų įrašų padarymą registruose ir tuo metu tvarkė jos įmonės apskaitą. Be to, kaltinamajame akte ji buvo kaltinama už aplaidų apskaitos tvarkymą tik laikotarpiu nuo 2005-07-11 iki 2005-12-01. Taip kaltinamojo akto vienos dalys prieštaravo kitoms, teismas aiškiai tų dalykų taip pat neatribojo.
Nuo 2003-11-24 iki 2005-07-11 buhaltere įmonėje dirbo J. Ž., su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ji buvo raštiškai supažindinta su buhalterio pareigybine instrukcija. Įmonės buhalterinę apskaitą J. Ž. tvarkė iki 2005-07-08.
Liudytojos J. Ž. parodymai neatitinka tikrovės. Nurodė, kad esą jai raštiškai perduoti įmonės buhalterinių dokumentų, nes apeliantės esą nebuvo įmonėje. Tuo tarpu 2005-07-11 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, padarytas įrašas socialinio draudimo pažymėjime, nutraukta darbo sutartis ir pan. Tai rodo, kad įmonėje ji buvo ir J. Ž. turėjo ir galėjo jai tvarkingai perduoti įmonės buhalterinius dokumentus, nes tai buvo paskutinė jos darbo diena įmonėje.
Specialistui buvo pavesta atlikti įmonės veiklos dokumentinį tyrimą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-01 ir buvo užduotas klausimas: „Ar tvarkant buhalterinę apskaitą įmonėje padaryta pažeidimų, dėl kurių negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?“. Specialistas pateikė išvadą tuo klausimu (psl. 42–44) už visą laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-01. Tačiau kaltinime jai bandomas inkriminuoti laikotarpis nuo 2005-07-12 iki 2005-12-01. Ir lieka nebeaišku, ar tikrai įvardintus tariamus pažeidimus už 8 mėn. ir iki 09-14 iš viso galima laikyti pažeidimais, nes nebuvo praleisti terminai ūkinių operacijų registrui sutvarkyti (pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos). Nesuprantama, kodėl specialistė negalėjo realiai nustatyti įmonės finansinės būklės už laikotarpį nuo 2005-07-12 iki 2005-09-14, įvertinti už tą laikotarpį įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi už šį kaltinime nurodytą laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentuose pakankamai buvo informacijos, leidžiančios nustatyti tikrąją įmonės būklę, ir tikrai ta įmonės apskaita nebuvo kritinio lygio.
Apeliantei neaišku, kodėl gana trumpu jos įmonės veiklos laikotarpiu (2005-07-12 – 2005-09-4), kuriuo įmonė veiklos faktiškai jau nevykdė ir už kurį jai inkriminuojamas tariamas aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos vedimas, iš tiesų nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos rezultatų ir tas tariamas pažeidimas yra tokios apimties, kad tai įvardijama net nusikaltimu. Pažeidimų tolesniu laikotarpiu (po 2005-09) inkriminavimas nepagrįstas, nes, kaip jau nurodė, buvo savavališkai paimti įmonės dokumentai, o po kelių metų pradėta reikalauti tinkamai sutvarkyti buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kuri susiklostė po buhalterės išėjimo iš darbo nuo 2005-07-11, t. y. to, kad jai teko atlikti neatliktus buhalterės darbus.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji balandžio, gegužės, birželio mėn., iki liepos mėn. 11 d. padarytų įmonės įmokų už žmones neįskaitė į bendrovės sąnaudas, nes šiuo laikotarpiu įmonėje dirbo samdoma buhalterė, kuri yra atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą.
Specialistė savo išvadose nurodė, kad ji negalėjo nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio iki 2005-07-11, t. y. tuo laikotarpiu, kai dirbo samdoma buhalterė, net jei ir nebūtų apeliantės teisme pateikti 2008 m. dokumentai. Kadangi laikotarpis nuo 2005-01-01 iki 2005-07-11 iš dalies pašalintas, todėl neaišku, kodėl per likusį laikotarpį negalima buvo nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, kodėl pažeidimai sukėlė padarinius per tokį trumpą laikotarpį nuo 2005-07-11 iki 2005-09-29, kai įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi ir nuo 2005-09-15 įmonė nevykdė ūkinės veiklos.
Apibendrindama apeliantė daro išvadą, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 223 str. d., nes veikos padarymo metu iš jos nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio ir neįrodytos nusikalstamos veikos pasekmės – tai, kad dėl įmonės buhalterinės apskaitos trūkumų nebuvo galima nustatyti mano įmonės veiklos rezultatų.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia esanti nepagrįstai nuteista ir už sukčiavimą stambiu mastu. Jos įmonėje buvo remontuojami, parduodami kompiuteriai, o tam reikėjo surinkti klientų grupę naujame mikrorajone, vėliau įvesti interneto ryšį. Jos su klientais sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių sudarymą sąlygojo konkrečios aplinkybės – sutartys buvo reikalingos tam, kad, klientui nevykdant pirkėjo įsipareigojimų t. y. nemokant už interneto paslaugas, įmonė apsisaugotų nuo nuostolių. Įmonė neplanavo gauti nei pelno, nei nuostolio, tik siekė turėti internetinį tinklą ir klientams interneto paslaugai teikti jų namuose. Taip būtų sumažėję interneto paslaugos teikimo kaštai žmonėms, pasirašiusiems lizingo ir interneto tiekimo sutartis. Asmenims, kurie atitiko projekte numatytus kriterijus ir panoro sudaryti sutartį, buvo išaiškintos kompiuterio įsigijimo sąlygos – tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. Dalies nukentėjusiųjų parodymai, kad jie esą nematę išperkamųjų nuomos sutarčių, sudarytų jų vardu, neatitinka tikrovės, nes visi nukentėjusieji teigia, kad interneto tiekimo sutartį matė, skaitė, todėl akivaizdu, jog skaitydami šios sutarties dalyką, pirkėjo įsipareigojimų 4 punktą, sutarties nutraukimo sąlygų 2 punktą jie suprato. Prieš pasirašydamas interneto tiekimo sutartį, klientas pirmiausiai pasirašė Sutikimą dėl asmens duomenų tikrinimo lizingui arba atitinkamą Paraišką dėl lizingo sutarties sudarymo. Po to buvo pildoma išperkamosios nuomos sutartis. Išperkamosios nuomos sutartį reikėjo pasirašyti iš abiejų lapo pusių, turto perdavimo aktą – 3 egzemplioriais, kuriuose kiekvienas klientas įrašė adresą, vardą, pavardę, parašą. Tik po to buvo pasirašoma interneto tiekimo sutartis, užsakymo lapas. Apeliantės teigimu, tai rodo, kad nukentėjusiųjų parodymai: „man pakišo“, „liepė pasirašyti“, „nežinojau, nemačiau, ką pasirašiau“, „neskaičiau, ką pasirašiau” yra nepagrįsti.
Apeliantė nurodo, kad pagal pradinį planą, internetinį tinklą turėjo daryti jos įmonė. Ji šiam darbui pasirinko įmonę „.“. Interneto įvedimas žmonėms per ilgai užsitęsė, nes žmonės už internetą pradėjo mokėti tik po mėnesio, kai buvo įvestas internetas. Įmonė negavo iš žmonių tuo laikotarpiu planuotų pajamų. 2005 m. gegužės mėn. didelė lėšų suma buvo investuota į atsidarantį įmonės filialą Kaune. Tai pareikalavo daug daugiau lėšų, nei apeliantė planavo, todėl, sumažėjus apyvartai, ji pradėjo vėluoti daryti einamąsias įmokas už kai kuriuos žmones. Dėl vėlavimo ,,.“ išsiuntinėjo žmonėms raginimus, kad jie susimokėtų eilines įmokas už kompiuterius. Ji klientams paaiškino, kad įmonė sumokės įmokas, tai ir buvo padaryta. Jos įmonės prisiimti įsipareigojimai klientams buvo vykdomi – buvo pateikiama kompiuterinė technika, padengiamos įmokos lizingui, skolos tiekėjams buvo padengtos prekių likučiu, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Tačiau klientai pradėjo nemokėti už interneto paslaugą, todėl ji buvo priversta nutraukti interneto tiekimo sutartį. Susiklosčius nepalankiai situacijai, ji nutarė laikinai sustabdyti įmonės veiklą Kėdainiuose nuo 2005-08-12. Apeliantė mano, kad visas įmokas už klientus, kurie sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus, ji turėjau galimybę sumokėti ir būtų sumokėjusi, jeigu jie būtų norėję geranoriškai susitarti. Klientams, kurie nesilaikė interneto tiekimo sutarties sąlygų, išsiuntė sutarties nutraukimo raštą. Apeliantė teigia stengusis rasti sprendimą – rado įmonės patalpoms pirkėjus, pasirašė 2 dvišalius susitarimus (2005-10-08) dėl nuostolio dengimo, sudarė preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias jau UAB „K, UAB „T“ buvo padengusi dalį skolų. Tačiau šių planų neįgyvendino, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteisėtai apribota jos teisė į nekilnojamąjį turtą.
Apeliantė teigia, jog jai nepagrįstai inkriminuotas turtinės prievolės išvengimas apgaule. Interneto tiekimo sutartis yra dvipusių finansinių įsipareigojimų sutartis. Per 36 mėn. pirkėjas būtų sumokėjęs 1 044 Lt už kompiuterį įmonei „.“, būtų grąžinęs valstybės kompensaciją apie 800 Lt. Apeliantė daro išvadą, kad jeigu ji išvengė turtinės prievolės, tai ir klientai išvengė turtinės prievolės jai. Ji nesupranta, kodėl siekiama priteisti iš jos kai kuriems nukentėjusiesiems dar apie 3 264 Lt. Ji nesiekė išvengti turtinės prievolės, nevengė padengti skirtumo tarp jos ir kliento finansinių įsipareigojimų ir klientai niekada nebuvo praradę realios galimybės įgyvendinti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Siekiant kompensuoti nuostolius, susidariusius dėl jos įmonės veiklos, buvo pasirašyti du dvišaliai susitarimai (2005-10-08) dėl nuostolio dengimo (po 1 200 Lt), taikos sutartys, vekselis, ji dalyvavo civilinių bylų nagrinėjime. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kai kurie klientai pirmieji pradėjo pažeidinėti interneto tiekimo sutartį, ir sutartis su jais buvo pagrįstai nutraukta, todėl neaišku, kodėl ji šiems asmenims įgijo turtinę prievolę. Be to, ji neturėjo jokio motyvo sukčiauti, nes ji dėl savo veiklos patyrė nuostolių ir prieš ją pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Apeliantė skunde nurodo, kad, atvykus klientui į įmonę, pirmiausiai buvo aiškinamasi, ar klientas atitinka klientų atrankos kriterijus, po to – akcijos, sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygas. Prieš pasirašydamas interneto tiekimo sutartį, klientas pirmiausiai pasirašydavo Sutikimą dėl asmens duomenų tikrinimo lizingui arba atitinkamą Paraišką dėl lizingo sutarties sudarymo, po to buvo pildoma išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys. Išperkamosios nuomos sutartį reikėjo pasirašyti iš abiejų lapo pusių, turto perdavimo aktą – 3 egzemplioriais, kuriuose klientas įrašė savo ranka adresą, vardą, pavardę, padėjo parašą. Tik po to buvo pasirašyta interneto tiekimo sutartis, užsakymo lapas. Ji įvykdė dalį įsipareigojimų klientams, iš karto atiduodama kompiuterinę techniką, kuri turi vertę, be to, mokėjo įmokas lizingo bendrovei. Dauguma nukentėjusiųjų pagal interneto tiekimo sutartis laiku neatsiskaitė už interneto paslaugas, liko skolingi įmonei, todėl 2005-09 su jais buvo nutraukta interneto tiekimo sutartis.
Apeliantė daro išvadą, kad tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėjo būti nagrinėjami ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo tris alternatyvius prašymus: bylą perduoti prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, arba nuteistąją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą grindžia analogiškais nukentėjusiosios skunde dėstomiems argumentais.
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuteistajai pagal BK 223 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajai skirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Prokuroras skunde nurodo, kad nuteistajai paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Byloje nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistoji, duodama neteisingus parodymus, klaidino teismą. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė tik į nuteistąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau neįvertino ją neigiamai apibūdinančių ir didinančių jos veikos pavojingumą aplinkybių. Dėl nuteistosios veikos nukentėjo 45 asmenys, kurie patyrė moralinę ir didelę turtinę – 143188,35 Lt dydžio žalą, kuri neatlyginta, šis nusikaltimas savanaudiškas, todėl nuteistajai už jos padarytus nusikaltimus turi būti paskirtos ne mažesnės nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės.
Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios ir gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d.
Apeliantai savo skunduose teigia, kad J. K. individualioje įmonėje 2005-09-29 atliktas dokumentų pateikimas buvo neteisėtas, todėl ir tolesni tyrimo veiksmai, kuriuose remtasi šio pateikimo metu gautais dokumentais, neturi įrodomosios reikšmės. Šiuos teiginius apeliantai grindžia trimis pagrindiniais argumentais: tai, jog tyrimo veiksmas, įvardytas dokumentų pateikimu, iš esmės atitiko kratos arba poėmio tvarką, kurios nesilaikyta, šio tyrimo veiksmo metu nedalyvavo joks J. K. įmonės atstovas ir tai, jog dokumentų pateikimo protokole detaliai neišvardinti visi pateikti dokumentai.
2005-09-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas V. K. savo iniciatyva pateikė J. K. individualios įmonės dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti (8 t., 36 b. l.). Dokumentus pateikęs liudytojas jokių pastabų dėl šio tyrimo veiksmo jį atlikusiems pareigūnams nepateikė. Pati apeliantė ikiteisminio tyrimo, trukusio keletą metų, metu šio tyrimo veiksmo tvarkos taip pat neskundė ir šį klausimą ėmė kelti tik teisminio nagrinėjimo metu, gavus jai nepalankias jos įmonės ūkinės finansinės dokumentinio tyrimo specialisto išvadas. Liudytojas V. K. apklausoje nurodė, kad jo sutuoktinė J. K. 2005-09-20 išvyko į užsienio valstybę, jos buvimo vieta ir susisiekimo galimybės jam nežinomos (8 t., 34 b. l.), iš bylos įrodymų matyti, kad J. K. įmonėje 2005-09-29 dirbo tik ji pati, todėl akivaizdu, kad dokumentų pateikime pati apeliantė ar jos įmonės atstovas negalėjo dalyvauti. Dokumentų pateikimas, numatytas BPK 98 str., nėra procesinė prievartos priemonė, todėl jo atlikimui netaikytinos procesines prievartos priemones – poėmį, kratą – reglamentuojančios teisės normos. Aptartos aplinkybės rodo, jog skundo argumentai dėl pažeistos tyrimo veiksmo – dokumentų pateikimo – tvarkos, bandymo šį veiksmą tapatinti su krata ar poėmiu ir reikalavimai laikytis šių procesinių priemonių atlikimo tvarkos yra nepagrįsti.
Apeliantai skunduose teisingai nurodo, jog aptariamame dokumentų pateikimo protokole nėra pakankamai aiškiai išvardinti pateikti dokumentai, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Dokumentų pateikimo protokolas nėra dokumentų apžiūros protokolas, todėl pateikimo protokole dokumentai aprašomi bendrais bruožais, kas yra padaryta. Apeliantė, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu šio procesinio veiksmo neskundė. Detalus dokumentų aprašas pateiktas 2009-11-27 duomenys neskelbtini apskrities VPK rašte prokuratūrai (17 t., 152–153 b. l.). Apeliantė proceso metu realizavo teisę pateikti papildomus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir jos įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą atlikusi specialistė išvadoje įvertino šių dokumentų reikšmę tyrimui (14 t., 44–45 b. l.). Dėl šių priežasčių apeliantės teisė žinoti, kokie dokumentai paimti iš jos įmonės ir pateikti specialistei papildomus dokumentus nebuvo suvaržyta, todėl ir skunde su šiais klausimais siejamos abejonės dėl specialisto išvados išsamumo yra nepagrįstos.
Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad J. K. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai sukelia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. BK 223 str. 1 d. numatyta aplaidaus apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo tuo, kad baudžiamajai atsakomybei būtinos pasekmės, numatytos BK 223 str. 1 d. dispozicijoje – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tuo tarpu administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinių ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Specialistė 2009-04-22 išvada konstatavo, kad dėl J. K. individualios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų laikotarpiu nuo 2005-01-01- iki 2005-12-01 iš dalies negalima nustatyti įmonės veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamojo akto dalyje, aprašant aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, apeliantei inkriminuotas šių pasekmių sukėlimas, todėl skundų argumentai, jog kaltinamajame akte neatribota baudžiamoji ir administracinė atsakomybė, atmestini. Pažymėtina, jog atsakomybės atribojimo klausimas aptartas skundžiamame nuosprendyje ir šių nuosprendžio argumentų apeliantai neginčija.
Apeliantai skunduose ginčija apeliantės padarytos veikos sukeltų pasekmių pagrįstumą ir tuo aspektu, kad jai inkriminuotas veikos laikotarpis trumpesnis nei tas, kurį tyrė specialistė. Iš specialisto išvados matyti, kad apeliantė savo įmonėje buhalterinės apskaitos pažeidimus, sukėlusius BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, padarė visu specialistės tirtu laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-01, tačiau apeliantė nuteista už trumpesniu laikotarpiu, t. y nuo 2005-07-11 iki 2005-12-01 padarytus pažeidimus, todėl apeliantams neaišku, ar šiuo laikotarpiu apeliantės veika sukėlė įstatyme numatytas pasekmes. Tačiau į šį, analogišką pateiktam apeliantės 2009-05-25 skunde, klausimą specialistė išdėstė atsakymą 2009-06-17 paaiškinime, nurodydama, kad dėl laikotarpiu nuo 2005-07-12 iki 2005-12-01 padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti apeliantės individualios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (15 t., 10 b. l.).
Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniuose skunduose plačiai aptariama aplinkybė, jog 2005-07-11 J. K. individualioje įmonėje buhaltere dirbusiai J. Ž. nutraukus darbo sutartį, apeliantei dėl buhalterinės apskaitos žinių stygiaus ir didelio užimtumo buvo sudėtinga tvarkyti savo įmonės buhalterinius dokumentus. Ši aplinkybė nešalina apeliantės baudžiamosios atsakomybės, nes ūkio subjekto vadovas, pats tvarkantis buhalterinę apskaitą, atsako už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, pagal veikos padarymo ir šiuo metu galiojančią Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d., už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal to paties įstatymo 10 str. 4 d., 11 str. 1 d., už įrašų teisingumą buhalteriniuose dokumentuose atsako juos padaręs asmuo. Kadangi J. K. individualioje įmonėje nuo 2005-07-12 buhalteris nedirbo, apeliantė, kaip individualios įmonės savininkė, tapo atsakinga už savo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, visą įmonės veiklos laiką buvo atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jos surašytų buhalterinių dokumentų teisingumą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantei inkriminavo tik tuos jos įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimus, kurie padaryti įmonėje nebedirbant buhalterei, t. y. nuo 2005-07-12 iki tirto laikotarpio pabaigos – 2005-12-01, veikas, kurios susijusios su buhalterinės apskaitos dokumentų – 2005 m. birželio mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalo ir įmonės skolos apskaitos kortelių neišsaugojimu ir neteisingus įrašus PVM sąskaitoje faktūroje. Apeliantė skunde teigia, kad vienas iš jos nusikalstamos veikos epizodų – tai, kad ji ūkinių operacijų registravimo žurnale 2005 m. sausio 1 d. apskaitė įmonės skolų, iš viso 21 6954,48 litus, tačiau tvarkytose įmonės skolų apskaitos kortelėse pagal atskiras įmones apskaitė skolų 2005 m. sausio 1 d. iš viso tik 78 914,68 litų, o 138 039,80 litus apskaitytam įsiskolinimui įmonės skolų apskaitos kortelių nesudarė, dėl ko negalima nustatyti, ar šios įmonės skolos yra realios – jai negali būti inkriminuotas todėl, kad įmonėje iki 2005 m. liepos 12 d. dirbo samdoma buhalterė, atsakinga už teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau iš šio epizodo formuluotės ir teismo posėdyje duotų specialistės paaiškinimų matyti, kad apeliantė šiame epizode pripažinta kalta ne už buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkyme padarytas klaidas, o už šių dokumentų, t. y. skolų apskaitos kortelių neišsaugojimą, už kurį atsakingas ne buhalteris, o individualios įmonės savininkas. Apeliantė taip pat teigia, kad jai nepagrįstai inkriminuotas epizodas, jog ji ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis UAB „.“ 2005 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais įmonės grynaisiais pinigais sumokėtų sumų, iš viso 10 418,30 litų, ir UAB „.“ 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų, iš viso 360,84 litų, ir šių sumų iš kasos išlaidų orderiais nenurašė bei jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas, nes ji tapo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą tik nuo 2005-07-12. Šis apeliantės argumentas iš dalies teisingas, todėl nuosprendis šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad J. K. ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis UAB „.“ 2005 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų, iš viso 360,84 litų, ir šių sumų iš kasos išlaidų orderiais nenurašė bei jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas.
Apeliantai teigia, kad, įmonei 2005-09-29 teisėsaugos institucijoms pateikus buhalterinės apskaitos dokumentus, apeliantė nebegalėjo teisingai tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl ji nepagrįstai nuteista už pažeidimus, padarytus po dokumentų pateikimo. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad dauguma apeliantės nusikalstamų veikų epizodų, dėl kurių ji pripažinta kalta, susiję su neteisingai tvarkytais ūkinių operacijų registracijos 2005 m. birželio–spalio mėn. žurnalais. Šie žurnalai 2005-09-29 dokumentų pateikimo metu teisėsaugos institucijoms neperduoti. Apeliantė ikiteisminio tyrimo metu – 2008 m. pateikė 2005 m. liepos–lapkričio mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalus, o tai reiškia, kad apeliantė juos turėjo ir po 2005-09-29 dokumentų pateikimo, todėl jai nebuvo kliūčių juos tvarkyti, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau nei dokumentų pateikimo, nei tolimesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje apeliantė nepateikė 2005 m. birželio mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalo, be kurio, kaip nurodyta specialisto išvadoje, nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būtų kilusios BK 223 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos pasekmės (14 t., 86–87 b. l.). Apeliantė po dokumentų pateikimo turėjo galimybę pasidaryti jai reikiamų savo įmonės dokumentų kopijas, kad galėtų tęsti savo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad skundų argumentai, jog apeliantė po 2005-09-29 dokumentų pateikimo nebegalėjo tvarkyti savo įmonės buhalterinės apskaitos, yra deklaratyvūs.
Apeliantai teigia, kad J. K. individuali įmonė komercinę veiklą vykdė tik iki 2005-09-14, todėl neaišku, kodėl apeliantei inkriminuoti vėlesniu laikotarpiu padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai. Tačiau specialisto išvada nustatyta, kad J. K. įmonėje ir po 2005-09-14 buvo atliekamos ūkinės operacijos ir išvardinti buhalterinės apskaitos pažeidimai, padaryti tvarkant buhalterinę apskaitą, sukėlę jai inkriminuotame BK straipsnyje nurodytas pasekmes, todėl apeliantė pagrįstai pripažinta aplaidžiai tvarkiusi buhalterinę apskaitą iki specialistės tirto laikotarpio pabaigos.
Apeliantai skunduose nurodo, kad 2005-09-29 dokumentų pateikimo metu pateikti 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalai nebuvo sutvarkyti iki galo, tai buvo darbinis variantas, nes juos sutvarkyti buvo galima iki 2005 m. pabaigos. Šie argumentai taip pat nepagrįsti. Pagal veikos padarymo ir šiuo metu galiojančią Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d., apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Jau nurodyta, kad apeliantė 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. ūkinių operacijų registravimo žurnalus teisėsaugos institucijoms pateikė ne 2005-09-29 dokumentų pateikimo metu, o tik 2008 m., todėl ji iki specialistės tirto įmonės buhalterinės apskaitos laikotarpio pabaigos – 2005-12-01 – turėjo ir galėjo į žurnalus įrašyti visas ūkines operacijas, tačiau to nepadarė.
Pažymėtina, kad analogiškus skunduose dėstomiems argumentus, susijusius klaidingai pateikiant informaciją, kad apeliantė esą nuo 2005-09-29 nebeturėjo 2005 m. ūkinių operacijų registravimo žurnalų, todėl vėlesniu laikotarpiu negalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos, jos įmonė nuo 2005-09-14 esą nebevykdė ūkinės veiklos, apeliantė, susipažinusi su jai pareikštu galutiniu įtarimu, išdėstė 2009-05-25 skunde. Apeliantės įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė savo paaiškinime į šiame skunde keliamus klausimus pateikė išsamius ir aiškius atsakymus (15 t., 7–10 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu specialistė dar kartą paaiškino aplinkybes, susijusias su analogiškai apeliaciniame skunde keliamiems klausimais, motyvus šiais klausimais nuosprendyje išdėstė teismas, todėl apeliantė ir jos gynėjas turėjo galimybę įvertinti, jog jų būsimų skundų argumentacija pirmiausia išplaukia iš faktų, kurie visiškai neatitinka byloje esančių duomenų. Kadangi skunduose jokiais kitais aspektais minėtos aplinkybės nėra ginčijamos, šie skundų argumentai tegali būti vertinami kaip deklaratyvūs.
Apeliantai savo skunduose ginčija ne tik jau aptartą veikos objektyviąją pusę – veiką ir jos pasekmes, bet ir subjektyviąją, t. y. kaltę, teigdami, kad veikos padarymo metu iš jos nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tačiau teismas, įvertinęs apeliantės apklausos metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad ji žinojo tuos teisės aktų reikalavimus, kurių nesilaikydama aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, konsultavosi šiais klausimais mokesčių inspekcijoje, tačiau šių reikalavimų nevykdė dėl subjektyvių priežasčių – didelio užimtumo, laiko stokos, buvo pakankamai išsilavinusi tokiai veiklai – padarė teisingą išvadą, jog apeliantė nenumatė, jog jos veika gali sukelti nusikalstamas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Apibendrinant daroma išvada, jog apeliantės veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 223 str. 1 d. numatytos veikos požymiai, jos kaltė įrodyta nuosprendyje išnagrinėtais įrodymais, todėl apeliacinių skundų prašymai apeliantę išteisinti dėl šios veikos padarymo atmestini.
Teismas, apeliantei už šį nusikaltimą skirdamas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje neišdėstė jokių bausmės rūšies parinkimo motyvų; jų nėra ir prokuroro apeliaciniame skunde, kuriuo jis prašo sugriežtinti apeliantei pagal BK 223 str. 1 d. paskirtą bausmę iki vienerių metų keturių mėnesių. Apeliantė buvo teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, o tokiam asmeniui pagal BK 55 str. nuostatas paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teismui nenurodžius jokių motyvų, dėl kurių yra pagrindas nesilaikyti šios nuostatos, byloje nesant duomenų, rodančių didesnį apeliantės veikos ar jos asmenybės pavojingumą, daroma išvada, kad apeliantei paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl švelnintina. Įvertinus BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: apeliantė padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuris, atsižvelgiant į veikos pobūdį, truko neilgą laiką, byloje nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji charakterizuojama gerai, apeliantei skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Pripažinus apeliantei nuosprendžiu paskirtą bausmę per griežta, nebelieka pagrindo tenkinti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą šią bausmę sugriežtinti.
Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinių skundų teiginiai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams ir neaiškiai suformuluoto kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d. taip pat deklaratyvūs. Skunduose neišdėstomi jokie nauji argumentai, dėl kurių kaltinamasis aktas neatitinka (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų, formaliai nurodant, kad šiuos neatitikimus apeliantai ne kartą išdėstė savo skunduose baudžiamojo proceso metu. Pažymėtina, analogiškų argumentų pakartojimas jų nedaro labiau pagrįstais. duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2008-10-16 nutartimi tenkintas apeliantų skundas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkimams ištaisyti, o 2009-07-14 surašytas naujas kaltinamasis aktas, visi vėlesni apeliantų skundai dėl kaltinamojo akto turinio yra išnagrinėti proceso metu. Proceso metu apeliantei teisinę pagalbą teikė advokatas, privalėjęs apeliantei išaiškinti jai nesuprantamus pateikto kaltinimo aspektus. Iš apeliantės apklausose duotų parodymų ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji suprato jai pateiktus kaltinimus, nes išdėstė detalius nesutikimo su jos kaltę pagrindžiančiais įrodymais motyvus. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti skundų prašymus ir bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo (duomenys neskelbtini) str. reikalavimams atmestinas.
Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d.
Skundžiamu nuosprendžiu J. K. nuteista už sukčiavimą, kuris pasireiškė vienu iš BK 182 str. 2 d. numatytų šios veikos objektyviuoju požymių – turtinės prievolės išvengimu apgaule. Turtinės prievolės išvengimas – tai savo pareigos, kilusios iš sandorio ar kitu pagrindu, nevykdymas. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliantė su nukentėjusiaisiais tuo pačiu metu sudarė dvi sutartis. Interneto tiekimo sutarties šalimis buvo nukentėjusysis ir apeliantės individuali įmonė, kuri, be kitų sąlygų, įsipareigojo sumokėti visą nukentėjusiojo iš apeliantės įmonės įsigyjamos kompiuterinės technikos kainą. Lizingo sutarties šalimis buvo lizingo bendrovė ir nukentėjusysis, kuris, pasirašydamas sutartį, įgijo prievolę lizingo bendrovei mokėti periodines įmokas už kompiuterinę techniką. Interneto tiekimo sutartyje lizingo, o lizingo sutartyje – interneto tiekimo sutartys neminimos, viena iš šių sutarčių šalių skirtinga, taigi tarp sutarčių teisinio ryšio nėra, tačiau, pagal apeliantės duotus žodinius pažadus nukentėjusiesiems, jokios prievolės mokėti periodines įmokas už kompiuterinę techniką jie neįgijo, nes tai turėsianti daryti jos įmonė. Tačiau apeliantė nevykdė šio įsipareigojimo, todėl nukentėjusiesiems teko pareiga patiems mokėti įmokas lizingo bendrovei už kompiuterinę techniką, o apeliantė išvengė didelės vertės turtinės prievolės nukentėjusiesiems.
Civilinių sutarčių nevykdymas savaime nėra nusikalstama veika ir paprastai sukelia civilinės atsakomybės priemones. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra civilinės sutarties įvykdymo, t. y. pažeistų vienos iš sutarties šalių teisių atstatymo, negalimumas dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų – apgaulės – panaudojimo. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltininkas savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo dirbtinai sukelto nemokumo, laikoma, jog veika peržengė civilinių santykių ribas.
Šioje byloje teismas nevisiškai nustatė įrodinėjimo dalyką, nes apeliantės veiksmų tuo požiūriu, ar ji savo veiksmais siekė apsunkinti nukentėjusiųjų turtinių teisių atkūrimą civilinio proceso tvarka, visai neaptarė, todėl apeliantės kaltės dėl sukčiavimo įrodinėjimas nėra išsamus.
Teismas nuosprendyje akcentavo apeliantės apgaulingus veiksmus sutarčių sudarymo metu. Nuosprendžiu pripažinta, kad apeliantė nusikaltimą realizavo dviem būdais: su nukentėjusiaisiais apgaule sudarydama lizingo sutartis ir meluodama nukentėjusiesiems, jog ji sumokės už jų įsigytą kompiuterinę techniką lizingo bendrovėms.
Teismas sprendė, kad apeliantė, įgijusi nukentėjusiųjų pasitikėjimą, nuslėpė esmines aplinkybes apie lizingo sutarties sąlygas, t. y. jog jie sudaro lizingo sutartį, nuo sutarties pasirašymo sukuriančią prievolę būtent jiems, o ne apeliantės įmonei, mokėti įmokas lizingo bendrovei. Tačiau teismo posėdžio metu aiškinantis, kuo, nukentėjusiųjų nuomone, pasireiškė konkreti apeliantės apgaulinga veika, jie nurodė pasirašę lizingo sutartį, neskaitę ir neįsigilinę į jos sąlygas, nors apeliantė ir netrukdė jiems to padaryti, o daliai nukentėjusiųjų žodžiu paaiškino apie lizingo sutartį. Nė vienas nukentėjusiųjų neginčijo, jog lizingo sutartyse yra būtent jų parašai. Teismas iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip neįrodytą pašalino aplinkybę, jog apeliantė daliai nukentėjusiųjų trukdė susipažinti su lizingo sutartimis, uždengdama jas kitais dokumentais, ir nukentėjusieji pasirašė šias sutartis, jų nepastebėję.
Beveik visi nukentėjusieji apklausose teigė sutarčių sudarymo metu buvę apeliantės apgauti, nes nebūtų įsigiję kompiuterinės technikos lizingo būdu. Tačiau apgaulė baudžiamojoje teisėje suprantama kaip klaidingos informacijos pateikimas arba esminės informacijos nepateikimas, tačiau iš nukentėjusiųjų duotų parodymų turinio matyti, kad veiksmai, kuriuos jie vadina apeliantės prieš juos panaudota apgaule, yra susiję su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, t. y. interneto tiekimo sutartyse numatyto apeliantės individualios įmonės pareigos mokėti už nukentėjusiųjų įsigyjamą kompiuterinę techniką neatlikimu. Jei apeliantės įmonė šią pareigą būtų vykdžiusi tinkamai, nukentėjusiesiems nebūtų buvęs reikšmingas ir lizingo sutarčių sudarymas, nes, pagal nukentėjusiųjų parodymus, juos domino kitas sutarčių aspektas – galimybė nemokamai įsigyti kompiuterinę techniką. Nukentėjusieji neabejotinai turėjo pagrindą tikėtis, kad apeliantė visą sutarties galiojimo laiką tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Tačiau nukentėjusiesiems, kaip civilinėje apyvartoje dalyvaujantiems asmenims, buvo žinoma, kad daugelio sutarčių padariniai susiję su įprasta rinkos ar gyvenimo rizika, šie padariniai dažnai priklauso nuo aplinkybių, kurių sutarties šalys negali iš anksto numatyti. Atidžiai perskaitę sudaromų sutarčių sąlygas, nukentėjusieji būtų supratę, kad ir jų sudaromos sutartys susijusios su tam tikra rizika – apeliantės įmonei dėl kokių nors priežasčių nebemokant įmokų lizingo bendrovėms, pagal lizingo sutarčių sąlygas šią prievolę teks vykdyti jiems, nes būtent jie yra viena iš sutarties šalių. Tačiau nukentėjusieji, pasirašydami sutartis, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, neįsigilino į sutarčių sąlygas ir jose numatytas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir duomenys apie tai, kaip jie laikėsi tuo pačiu metu pasirašytos interneto tiekimo sutarties sąlygų. Vienas iš šiose sutartyse numatytų pirkėjo (nukentėjusiojo) įsipareigojimų buvo laiku atsiskaityti už suteiktas interneto tiekimo paslaugas, pervedant pinigus į pardavėjo (apeliantės įmonės) sąskaitą, o viena iš sutarties nutraukimo sąlygų – pirkėjo vėlavimas mokėti už interneto paslaugas daugiau kaip dešimt dienų (1 t., 55 b. l.). Dauguma nukentėjusiųjų parodė mokėję už interneto paslaugas ne tokia tvarka, kuri numatyta sutartyje, t. y. į apeliantės įmonės sąskaitą, o pačiai apeliantei jos parduotuvėje. Apeliantei uždarius parduotuvę Kėdainiuose, nukentėjusieji teigė neradę apeliantės ir nebegalėję su ja atsiskaityti, nors akivaizdu, kad sutartyje tokia galimybė numatyta, tačiau tik du nukentėjusieji – D. Ž. ir A. A. A. – ja pasinaudojo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad apeliantė, sudarydama su nukentėjusiaisiais lizingo sutartis, nesudarė jiems nei fizinių, nei intelektualinių kliūčių susipažinti su šiomis sutartimis, nuo nukentėjusiųjų nenuslėpė esminių lizingo sutarties sąlygų ir nenurodė klaidingų sąlygų, t. y. šiuo pirmuoju nuosprendyje nurodytu būdu apgaulės prieš juos nenaudojo. Todėl nukentėjusiųjų negalėjimas adekvačiai įvertinti pasirašomų sutarčių rizikos būtų paaiškinamas tik antra skundžiamame nuosprendyje aptarta aplinkybe, dėl kurios, pirmosios instancijos teismo nuomone, apeliantė sutarčių sudarymo metu panaudojo apgaulę, t. y. apeliantės melagingą pažadą nukentėjusiesiems už juos mokėti įmokas lizingo bendrovėms. Kadangi šie įsipareigojimai susiję su jau aptartų interneto tiekimo sutarčių sąlygų ir žodinių įsipareigojimų nukentėjusiesiems vykdymu, teismas sprendė, jog apeliantė jau sutarčių sudarymo metu žinojo nesilaikysianti šių įsipareigojimų. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis apeliantės individualios įmonės finansinės ir ūkinės veiklos duomenimis.
J. K. parodymais ir byloje esančia rašytine sutartimi nustatyta, kad apeliantės įmonė sutarčių sudarymo metu neturėjo patirties įvedinėti ir administruoti internetinį tinklą, todėl 2005-06-20 vieneriems metams sudarė sutartį su UAB ,,.“, kuri įsipareigojo teikti interneto paslaugas abonentams (nukentėjusiesiems) (8 t., 3–5 b. l.). Teismo vertinimu, apeliantės individualios įmonės neturėjimas galimybės sutarčių sudarymo metu teikti interneto tiekimo paslaugas reiškė, jog apeliantė apgaudinėjo nukentėjusiuosius, teigdama, kad tokią galimybę turi. Ši teismo išvada nėra teisinga. Apeliantė neturėjo tikslo apgaudinėti nukentėjusiųjų, nes jiems buvo aktualus ne konkretus interneto tiekėjas, o internetinio ryšio įvedimas jų namuose, o tai užtikrino sutarties pasirašymas su šią paslaugą teikiančia bendrove. Analogiškų apeliantės įmonės pasirašytai subrangos sutarties sudarymas yra įprasta praktika įmonių veikloje. Sudarius subrangos sutartį, už internetinio ryšio neįvedimą ar netinkamą įvedimą nukentėjusiesiems liko atsakinga apeliantės individuali įmonė. Aplinkybė, kad apeliantė, bendrovei ,,.“ pateikdama būsimų abonentų sąrašus, į juos įrašė ne visus nukentėjusiuosius, rodo apeliantės vykdytos veiklos aplaidumą, o ne sąmoningą apgaudinėjimą, be to, nukentėjusieji dėl internetinio ryšio neįvedimo galėjo pareikšti pretenzijas apeliantės įmonei.
Kitos pagrindinės aplinkybės, kuriomis remdamas teismas sprendė apie apeliantės sutarčių sudarymo metu panaudotą apgaulę, yra tos, kad šios sutartys apeliantės įmonei buvo nuostolingos ir ekonomiškai nenaudingos, tai, kad apeliantė turėjo lėšų mokėti įmokas už nukentėjusiuosius lizingo bendrovėms, nes jos už iš apeliantės įmonės įsigytus kompiuterius pervedė į apeliantės įmonės sąskaitą 222 008, 56 Lt, tačiau ji dalį lėšų – 67 820 Lt – pervedė į asmeninę sąskaitą ir išleido savo reikmėms, ir tai, kad apeliantės įmonė iš bankų buvo paėmusi paskolas, kurių sutarčių sudarymo metu nebuvo grąžinusi, o įmonės veikla buvo nuostolinga. Visos šios aplinkybės yra nustatytos įmonės ūkinę finansinę veiklą tyrusios specialistės išvada ir yra nepaneigiamos. Tačiau, pateikiant teisinį apeliantės veiklos vertinimą ir sprendžiant dėl jos veikos subjektyviosios pusės, būtina atsižvelgti ir į pačios apeliantės poziciją dėl jos įmonės veiklos perspektyvų ir galimybės vykdyti sutarčių sąlygas. Iš J. K. parodymų matyti, kad jai buvo žinoma dauguma specialistės išvada nustatytų problemų, susijusių su sutarčių vykdymu, ir jos įmonė buvo numačiusi jų sprendimo būdus. Apeliantė apklausose teigė supratusi, kad jos įmonė, sudarydama sutartis, gali turėti nuostolių, o pelną planavo gauti tik po trejų metų. Tačiau pagrindinis sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo tikslas buvo ne pelno siekimas, o internetinio tinklo įdiegimas, su kuriuo apeliantė siejo savo įmonės veiklos perspektyvas. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje apeliantės įmonės nuostolių, sudarant sutartis, suma – 61571,46 Lt – apskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad apeliantės įmonė visus trejus metus iš nukentėjusiųjų už interneto tiekimą gaus po 24 Lt (nukentėjusiųjų apeliantės įmonei mokamas 49 Lt mokestis, iš kurio atimamas UAB ,,.“ mokamas 25 Lt mokestis) (14 t., 82 b. l.). Tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliantės įmonė planavo pati tiekti interneto paslaugas nukentėjusiesiems ir sutartį su UAB ,,.“ sudarė tik vieneriems metams, po vienerių metų apeliantės įmonės pajamos iš nukentėjusiųjų turėjo padidėti iki 49 Lt, todėl nuostolių suma būtų mažesnė nei apskaičiuota specialisto išvadoje.
Apeliantė proceso metu niekuomet neneigė ir kitų specialisto išvada nustatytų aplinkybių – tai, kad ji didesnę dalį iš lizingo bendrovių gautų lėšų panaudojo įmonės veikloje, o dalį – 67820 Lt – pervedė į asmeninę sąskaitą, be to, pastarąją aplinkybę ji patvirtino dar iki tol, kol ji buvo nustatyta 2007-01-17 specialisto išvada: 2005-12-13 atliktoje apklausoje apeliantė nurodė, kad dalį iš lizingo bendrovių gautų pinigų ji panaudojo pragyvenimui (10 t., 37–38 b. l). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal Individualių įmonių įstatymo 6 d. 1, 2 p. individualios įmonės savininkas gali paimti įmonės pinigus asmeniniams poreikiams tik tuo atveju, jei įmonė turi pelno, tuo tarpu apeliantės įmonė pelno pinigų paėmimo laikotarpiu negavo (14 t., 50–51 b. l.). Tačiau, įvertinus apeliantės aplaidžiai tvarkytą buhalterinę apskaitą ir dėl to galimą sąžiningą suklydimą dėl įmonės veiklos rezultatų, apeliantės parodymus, kad, jos skaičiavimais, įmonė dirbo pelningai, negalima daryti kategoriškos išvados, kad apeliantė, paimdama iš įmonės sąskaitos pinigus savo reikmėms, suprato daranti įmonei turtinę žalą.
Pažymėtina, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta apeliantės įmonei iš lizingo bendrovių pervesta suma – 222 008,56 Lt – yra apskaičiuota specialisto išvadoje visu tirtu laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-01, tačiau apeliantė pripažinta kalta padariusi sukčiavimą trumpesniu laikotarpiu ir pagal nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas iš lizingo bendrovių apeliantės individualios įmonės gautas sumas ((2500×42) + 2351,05 + 2595 + 2563,01), jos įmonei lizingo bendrovės pervedė 112 509,02 Lt. Pagal apeliantės parodymus, kuriuos patvirtina specialisto išvada, kitos iš lizingo bendrovių gautos lėšos buvo skiriamos atsiskaitymams su kitomis įmonėmis už prekes ir paslaugas, mokesčių sumokėjimui (14 t., 48 b. l.). Apeliantė nurodė, kad didžiausia pajamų dalis buvo skirta 2005 m. gegužės mėnesį Kaune įsteigto įmonės filialo veiklai, pareikalavusiai daugiau nei ji planavo lėšų, bet buvusiai nuostolinga ir labai pabloginusiai jos įmonės finansinę būklę.
Tai, kad apeliantė stengėsi vykdyti savo įmonės sutartinius įsipareigojimus nukentėjusiesiems, patvirtina specialisto išvada: apeliantė 2005 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais mokėjo įmokas lizingo bendrovėms pagal lizingo sutartis, joms pervesdama 10 418,3 Lt sumą (59–61 b. l.). Apeliantė mokėjo įmokas ir už tuos nukentėjusiuosius, kuriems internetinis ryšys nebuvo įvestas ir kurie jos įmonei nemokėjo sutartyje numatyto abonentinio mokesčio (V. B., V. B., J. J., I. S.), be to, dažniausiai mokėjo didesnes nei priklausė įmokas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko teisinga teismo išvadą, kad apeliantė, sudarydama su nukentėjusiaisiais aptartas sutartis, turėjo tikslą įgyti pinigus savo įmonės veiklai, ko niekuomet neneigė pati apeliantė. Tačiau normali įmonės veikla būtų sunkiai įmanoma, jei apeliantė šią veiklą būtų grindusi apgaule sudarytomis sutartimis ir anksčiau ar vėliau pradėjusi teisinius ginčus su dideliu skaičiumi nukentėjusiųjų, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantė jau sutarčių sudarymo metu neturėjo tikslo mokėti už nukentėjusiuosius įmokų lizingo bendrovėms, sutartis sudarė apgaulės būdu ir todėl elgėsi nusikalstamai.
Asmens veiksmai laikomi nusikalstamais ne tik tuomet, kai jo tyčia padaryti nusikalstamą veiką susiformuoja prieš sandorio sudarymą, bet ir po jo sudarymo. Tokiu atveju apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą, sąmoningais veiksmais sudarant kliūtis nukentėjusiesiems apginti savo teises civilinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nebuvo apsunkintas nei apeliantės asmenybės identifikavimas, nei sutarčių sudarymo fakto įrodinėjimas. Nors apeliantė 2005 m. rugpjūčio mėnesį uždarė parduotuvę Kėdainiuose ir išvyko į Kauną, tačiau nukentėjusiųjų ir jos pačios parodymais nustatyta, kad ant parduotuvės durų buvo nurodytas jos Kaune esančios parduotuvės adresas ir telefono numeris, kuriuo nukentėjusieji galėjo susisiekti su apeliante. J. K. niekuomet neneigė sudariusi su nukentėjusiaisiais aptartas sutartis ir įsipareigojusi už nukentėjusiuosius mokėti įmokas lizingo bendrovėms. 2005 m. rugsėjo mėnesį apeliantei nebevykdant šios pareigos, sutartys nebuvo panaikintos ir galiojo, todėl nukentėjusieji galėjo pateikti apeliantei ieškininius reikalavimus. Kita vertus, nors nukentėjusieji teigė sutarčių sudarymo metu buvę apeliantės apgauti, tačiau, bylos duomenimis, tik du nukentėjusieji – J. S. ir S. V. – teismui pateikė ieškinius, prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su UAB ,,.“ sudarytas lizingo sutartis (abi bylos baigėsi taikos sutarties sudarymu su UAB ,,.“). Civiliniai procesai buvo inicijuojami lizingo bendrovių, kurios reikalaudavo nukentėjusiųjų joms mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, iniciatyva. Bylos duomenimis, tokie ieškiniai buvo pareikšti J. J., O. V., J. S., V. B., S. V. ir V. V.. Keturių pirmųjų nurodytų nukentėjusiųjų bylose J. K. dalyvavo kaip bendraatsakovė ar tretysis asmuo. Dvi bylos, kuriose dalyvavo J. K., baigėsi taikos sutarties sudarymu: duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2006-11-28 nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB ,,.“, atsakovės J. J. ir bendraatsakovės J. K., to paties teismo 2006-09-14 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB ,,.“, atsakovės O. V. ir bendraatsakovės J. K.. Šiomis taikos sutartimis nukentėjusiosios ir J. K. įsipareigojo kas mėnesį į lizingo bendrovės sąskaitą pervesti tam tikro dydžio įmokas. Šie sprendimai civilinėse bylose rodo, kad ir kiti nukentėjusieji, bylose patraukti atsakovais, turėjo galimybę sudaryti taikos sutartis, kuriomis apeliantė būtų įpareigota mokėti dalį įmokų lizingo bendrovėms. Nors taikos sutartimis ne tik apeliantei, bet ir nukentėjusiosioms teko pareiga mokėti įmokas lizingo bendrovėms, tačiau šių įmokų dydžio nustatymas buvo nukentėjusiųjų ir apeliantės abipusio susitarimo dalykas.
Nagrinėjamu laikotarpiu apeliantės įmonė iš bankų buvo gavusi specialisto išvadoje nurodytas paskolas, kurias turėjo grąžinti, tačiau šios prievolės vykdymas nereiškia, kad nukentėjusieji dėl to neteko galimybės patenkinti savo turtinius reikalavimus. Paskolų grąžinimas ir palūkanų mokėjimas bankams rodo, kad apeliantės įmonė vykdė dalį prisiimtų turtinių įsipareigojimų, be to, jos įmonė turėjo nekilnojamo turto (9 t., 17 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų iššvaisčiusi savo įmonės turtą, dirbtinai sukėlusi įmonės nemokumą ir tokiais tyčiniais veiksmais apsunkinusi nukentėjusiųjų interesų gynimą civilinio proceso tvarka.
Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusieji nebuvo praradę galimybės įgyvendinti savo teises civiline tvarka. Tai, kad dauguma nukentėjusiųjų nerealizavo šios teisės, nepaneigia tokios teisės buvimo. Apeliantė nei sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo, nei sutarčių vykdymo metu apgaulės prieš juos nenaudojo, todėl jos veika pripažintina ne sukčiavimu, o netinkamu sutartinių pareigų vykdymu, sukeliančiu civilinę atsakomybę. J. K. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d. 1 p.). Apeliantę išteisinus šiuo pagrindu, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo šališkumo neatitinka Europos žmogaus teisių teismo ir šio teismo sprendimų pagrindu formuojamos Lietuvos A. T. praktikos šiuo klausimu. Lietuvos A. T. nutartyse pažymėjo, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2007, 2K-246/2008, 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Pažymėtina, kad ir EŽTT praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai. Tuo tarpu apeliantas teismo šališkumą argumentuoja nepakankamai išplėtotais argumentais, dalies gynybos argumentų neįvertinimu, per griežtomis bausmėmis, t. y. aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo teismą pripažinti šališku ir tenkinti skundo prašymą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p.,
NUSPRENDĖ:
duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. K. iš kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti bausmių subendrinimą BK 63 str. numatyta tvarka.
N. A. A. A., K. L., Z. K., S. Š., J. S., J. J. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
duomenys neskelbtini rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 str. 1 d. pakeisti:
Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad J. K. ūkinių operacijų registracijos žurnale neapskaitė už interneto tiekimo sutartis sudariusius asmenis pagal išperkamosios nuomos sutartis UAB „.“ 2005 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais sumokėtų sumų iš viso 360,84 litų ir šių sumų iš kasos išlaidų orderiais nenurašė bei jų neįskaitė į bendrovės sąnaudas.
J. K., pripažintą kalta pagal BK 223 str. 1 d., nubausti 30 MGL, t. y. 3 750 litų dydžio, bauda.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
duomenys neskelbtini rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.