- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-238-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13086-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. V. bankroto administratoriaus S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., V. G., UAB Medicinos bankas, P. D., E. T., A. Ž., antstolis M. D., antstolis D. K., antstolė B. Č., antstolė D. P., antstolė J. B., antstolis A. N., antstolė M. G., antstolis D. J., antstolė I. B., antstolis V. M., antstolis A. B., antstolė R. D., antstolis D. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos R. V. bankroto administratorius S. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) antstolio V. M. 2017 m. sausio 12 d. patvarkymą Nr. 0013/12/00940 dėl V. G. priklausančių lėšų arešto.Nurodė, kad nesutinka su 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu dėl V. G. priklausančių lėšų arešto, kuriuo priverstinį skolų išieškojimą vykdantis antstolis areštavo 730414,93 Eur apimties lėšas, būsiančias bankrutuojančios R. V. administratoriaus žinioje, bei nesutinka su antstolio įpareigojimu bankrutuojančios R. V. bankroto administratorių areštuotas lėšas, priklausančias V. G., neviršijant 730414,93 Eur apimties, po V. G. priklausančio turo realizacijos, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Bankrutuojančios R. V. bankroto bylą nagrinėjantis Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi c. b. Nr. 2FB-17-239/2016 leido bankroto administratoriui organizuoti kaip vieno turtinio komplekso (turtinio vieneto) pardavimą turto: pastato-gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G.. Bankroto administratorius turi teisę (įgaliojimus) parduoti (organizuoti pardavimą) kaip vieną turtinį kompleksą (turtinį vienetą) bankrutuojančiai R. V. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bei paskirstyti gautas lėšas tik bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis ir patvirtintu bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planu. Jokių kitų ir/ar papildomų įgaliojimų ir/ar veiksmų šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorius atlikti negali (neturi įgaliojimų, tokia veikla nėra priskirta bankroto administratoriaus kompetencijai, kadangi kertasi su antstolių veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir t.t.).Antstolis V. M. 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. 0013/12/00940 pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad patenkinus R. V. bankroto administratoriaus skundą ir panaikinus skundžiamą patvarkymą, susidarytų situacija, kad skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato realizacijos, laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą liktų be jokių apribojimų. Tokiu būdu skolininkas V. G. bankroto administratoriui galėtų pateikti prašymą pervesti šias pinigines lėšas jo nurodytiems tretiesiems asmenims arba jas pervesti į skolininko vardu atidarytą kredito įstaigos, veikiančios ne Lietuvos Respublikoje, sąskaitą ir tokiu būdu išvengti išieškojimo.Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatė, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. I-1404V/2010, kurį 2011 m. rugsėjo 22 d. išdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dėl 306255,48 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. G., trečios eilės išieškotojas UAB „Medicinos bankas“, vykdomoji byla Nr. 0013/12/00940; vykdomąjį dokumentą Nr. VŠ-1795/2010, kurį 2010 m. spalio 13 d. išdavė Vilniaus miesto 21 notarų biuras dėl 346705,76 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. G., trečios eilės išieškotojas UAB „Medicinos bankas“, vykdomoji byla Nr. 0013/12/01008; vykdomąjį dokumentą Nr. VŠ-1794/2010, kurį 2010 m. spalio 13 d. išdavė Vilniaus miesto 21 notarų biuras dėl 31492,25 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. G., trečios eilės išieškotojas UAB „Medicinos bankas“, vykdomoji byla Nr. 0013/12/01009; vykdomąjį dokumentą Nr. 2-71-804/2012, kurį 2012 m. birželio 13 d. išdavė Trakų rajono apylinkės teismas dėl 11310,18 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. G., trečios eilės išieškotojas P. D., vykdomoji byla Nr. 0013/12/01373; vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1207-818/2013, kurį 2014 m. kovo 14 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl 5633,11 Eur išieškojimo vykdomojoje byloje, kurioje skolininkas V. G., trečios eilės išieškotoja E. T., vykdomoji byla Nr. 0013/14/00458.Skundžiamu patvarkymu antstolis areštavo V. G. priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 730414,93 Eur apimties, būsiančias R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus V. G. priklausantį turtą 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo bankroto administratorių areštuotas lėšas, priklausančias V. G., neviršijant 703414,93 Eur apimties, po V. G. priklausančio turto realizacijos, pervesti į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą.Pasak teismo, kaip matyti iš pateiktų vykdomųjų bylų, V. G. turi ir asmeninių kreditorių, kurių naudai taip pat yra vykdomi išieškojimai. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato prioriteto bankrutuojančio asmens kreditoriams prieš kito asmens, kuris nėra bankrutuojantis fizinis asmuo, kreditorius, todėl nagrinėjamu atveju antstoliui areštavus V. G. lėšų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra užtikrinami ir V. G. asmeninių kreditorių interesai. Todėl teismas sutiko su antstolio išdėstyta pozicija, jog neareštavus skolininko V. G. lėšų, šias lėšas būtų galima perduoti tretiesiems asmenims arba kitaip paslėpti, šitokiu būdu išvengiant įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi leido pareiškėjui parduoti bankrutuojančios R. V. ir V. G. turtinį kompleksą. Teismas atkreipė dėmesį, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nenurodė, jog V. G. dalis gali būti naudojama bankrutuojančios R. V. kreditorinių įsipareigojimų padengimui. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog fizinio asmens bankroto procese antstolis turi perduoti bankroto administratoriui tik bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus ir yra tenkinami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta tvarka, tačiau kaip minėta, V. G. šią dieną nėra bankrutuojantis fizinis asmuo ir jis turi asmeninių kreditorių, kurių interesai taip pat turi būti užtikrinami lygiai kaip ir bankrutuojančio asmens kreditorių interesai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjos (skolininkės) R. V. bankroto administratorius S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti pilna apimtimi. Bankroto administratoriui nesuteikta teisė paskirstyti už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas, tenkančias (priklausančias) trečiajam asmeniui - skolininkui V. G., jo kreditoriams (išieškotojams), kadangi tokia pareiga tenka būtent antstoliams, kurie vykdo priverstinį skolų išieškojimą šio skolininko atžvilgiu jo kreditorių (išieškotojų) naudai, o trečiojo asmens (bankrutuojančio skolininko) bankroto administratoriui tokia kompetencija nesuteikta. Pardavus nekilnojamąjį turtą 1/3 gautų lėšų bankroto administratorius perves arba į skolininko V. G. sąskaitą, esančią banke, arba antstoliui, kuris pirmasis areštavo skolininkui V. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tam, kad šios lėšos būtų teisingai ir nustatyta tvarka paskirstytos skolininko kreditoriams (išieškotojams) (1/3 dalis lėšų). Iš skolininko V. G. priverstinį skolų išieškojimą vykdo ne tik antstolis V. M., bet ir daugelis kitų antstolių kitų kreditorių naudai, o tai pažeistų kitų skolininko V. G. kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, jeigu šios lėšos būtų paskirstytos neteisingai (pvz., lėšas pervedant vienam ar keliems antstoliams, o kitiems antstoliams nieko nepervedant).
Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą, susidarytų situacija, kad skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos, laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko sąskaitą liktų be jokių apribojimų. Skolininkas V. G. bankroto administratoriui galėtų pateikti prašymą pervesti šias lėšas jo nurodytiems tretiesiems asmenims arba jas pervesti į skolininko vardu atidarytą kredito įstaigos, veikiančios ne Lietuvos Respublikoje, sąskaitą ir tokiu būdu išvengti išieškojimo.Suinteresuoti asmenys V. G., UAB Medicinos bankas, P. D., E. T., A. Ž., antstolis M. D., antstolis D. K., antstolė B. Č., antstolė D. P., antstolė J. B., antstolis A. N., antstolė M. G., antstolis D. J., antstolė I. B., antstolis V. M., antstolis A. B., antstolė R. D., antstolis D. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016 2016 m. spalio 4 d. nutartimi R. V. bankroto administratoriaus S. G. prašymą tenkino – leido bankroto administratoriui organizuoti kaip vieno turtinio komplekso pardavimą turto: pastato-gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G.. 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu antstolis areštavo V. G. priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 730414,93 Eur apimties, būsiančias R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus V. G. priklausantį turtą 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo bankroto administratorių areštuotas lėšas, priklausančias V. G., neviršijant 703414,93 Eur apimties, po V. G. priklausančio turto realizacijos, pervesti į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą.Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankroto administratoriaus skundas, kuriuo jis nesutinka su 2017 m. sausio 12 d. antstolio patvarkymu Nr. 0013/12/00940 dėl V. G. priklausančių lėšų, būsiančių bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus žinioje, realizavus turtą, arešto.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis). CPK 749 straipsnis numato tvarką, kuria įgyvendinamas turtinės teisės areštas. Šioje nuostatoje numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal šio straipsnio aiškinimo ir taikymo teismuose praktiką turtinės teisės arešto turinį sudaro dvejopo pobūdžio įpareigojimai, t. y. vienas jų skirtas skolininkui, kurio turtinei teisei taikomas areštas, kitas - asmeniui, kuris turi įvykdyti skolininko turtinę teisę sudarantį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Taigi, areštuojant turtines teises ribojamos ne tik skolininko teisės, bet ir prievolės skolininko veiksmai, nustatant pareigą pervesti areštuotas lėšas į nurodytą sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad 2017 m. sausio 12 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. 0013/12/00940 atitinka CPK 688 ir 749 straipsnių reikalavimus ir pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamu patvarkymu jis nėra įpareigojamas paskirstyti už parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas, tenkančias (priklausančias) skolininkui V. G., jo kreditoriams (išieškotojams), o tik įpareigojamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš 2017 m. sausio 12 d. patvarkymo turinio matyti, kad 1) antstolis areštuoja V. G. priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 730414,93 Eur apimties, būsiančias R. V. bankroto administratoriaus žinioje, jam realizavus V. G. priklausančią 1/3 dalį turto ir 2) įpareigoja bankroto administratorių areštuotas lėšas pervesti į antstolio V. M. depozitinę sąskaitą.Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju antstolio 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu buvo nustatytas apribojimas tik V. G. priklausančioms lėšoms, būsiančioms bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus žinioje, bei nurodytas turto arešto mastas – 730414,93 Eur, kuris atitinka vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas skolų sumas ir antstolio vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, apelianto argumentai, susiję su skolininko V. G. kreditorių teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimais, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.Be to, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo antstolis V. M., panaikinus skundžiamą patvarkymą, susidarytų situacija, kad skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos, laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko sąskaitą liktų be jokių apribojimų. Taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat įvertinęs vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.