- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1234-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01306-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Liuda Uckienė (pirm.)
- Atsakovas
- SEB bankas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Fabeta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „EB Teisės ir konsultacijos“, UAB „Init“, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centras“, UAB „Sergel“, UAB „Vilniaus vandenys“, VĮ „Turto bankas“, VILNIAUS VANDENYS, Julianus Inkaso, Turto bankas, Intrum Lietuva, Vilniaus šilumos tinklai, Penkių kontinentų komunikacijos centras, Sergel, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, Eb Teisė ir Konsultacijos, Fabeta, Init
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų bankrutuojančių asmenų D. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančių asmenų D. K. ir M. K. bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ prašymą dėl fizinių asmenų bankroto proceso pabaigos, suinteresuoti asmenys – AB „SEB bankas“, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Fabeta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „EB Teisės ir konsultacijos“, UAB „Init“, UAB „Intrum Lietuva“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Penkių kontinentų komunikacijos centras“, UAB „Sergel“, UAB „Vilniaus vandenys“, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančių asmenų D. K. ir M. K. (toliau – ir bankrutuojantys asmenys, pareiškėjai) bankroto administratorius UAB „Forsina“ pateikė prašymą dėl bankrutuojančių asmenų bankroto proceso pabaigos ir plano įgyvendinimo akto.
2. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-277-860/2017 D. K. ir M. K. buvo iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forsina“. 2016-09-26 nutartimi teismas patvirtino (2017-04-11, 2017-10-20, 2018-03-09, 2018-05-04, 2018-06-07, 2019-01-23, 2019-01-25, 2019-01-31, 2019-08-20 nutartimis patikslino) bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. 2017-01-11 nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą, kuris buvo patvirtintas 2016-06-14 kreditorių susirinkime. 2018-06-18 nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo patvirtintas 2018-06-12 kreditorių susirinkime. Nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė baigėsi 2020-01-11.
3. Pažymėjo, kad pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, bankroto administratorius pateikė bankrutuojančių asmenų 2020-01-24 plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantys asmenys, bankroto administratorius, nepasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkas AB „SEB bankas“. Nurodė, kad bankrutuojantys asmenys galimo parduoti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių, neturi, o jų atsiskaitomosiose sąskaitose sukauptų piniginių lėšų tenkinti kreditorių reikalavimus nėra. Pažymėjo, kad administravimo išlaidos apmokėtos. Per visą bankroto procesą kreditoriams buvo išmokėta 13 373,03 Eur. Likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 40 475,56 Eur, kurie turi būti nurašyti, o bankroto procesas nutrauktas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB „SEB bankas“ atsiliepimu prašė netenkinti prašymo užbaigti bankroto procesą. Nurodė, kad bankrutuojantys asmenys per visa mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą pervedė tik 14 933,34 Eur, iš kurių 1 540,00 Eur buvo nukreipti administravimo išlaidu dengimui, 13 373,03 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pažymėjo, jog bankrutuojantys asmenys kreditorių reikalavimų tenkinimui nesumokėjo 4 041,65 Eur sumos numatytos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-18 nutartimi patvirtintame patikslintame bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane. Nurodė, kad paskutinis mokumo atkūrimo plane numatytas mokėjimas nėra atliktas, nėra sumokėtos visos mokumo atkūrimo plane numatytos piniginės lėšos skirtos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, todėl mokumo atkūrimo planas nėra tinkamai įvykdytas.
5. Bankrutuojantys asmenys ir bankroto administratorius teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi užbaigė bankrutuojančių asmenų D. K. ir M. K. bankroto bylą.
7. Pažymėjo, kad bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo patikslintame plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-18 nutartimi, buvo nustatyta, kad prognozuojama lėšų suma, kuri bus skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti 17 414,68 Eur. Taip pat šiame plane pažymėta, kad ši suma tik prognozuojamojo pobūdžio; kad konkreti suma kreditoriams bus pervesta atsižvelgiant į faktiškai gautą sumą, t. y. iš visų gautų pajamų atėmus būtiniesiems poreikiams tenkinti kreditorių patvirtintą sumą bei administravimo išlaidų sumą. Bankrutuojantys asmenys į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą pervedė 14 933,34 Eur, iš kurių 1 540 Eur buvo nukreipti administravimo išlaidoms dengti ir 13 373,03 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog pagal teismo nutartimi patvirtintą bankrutuojančių asmenų planą (su pakeitimais) numatytas paskutinio mokėjimo kreditoriams terminas suėjo, bankroto byloje atliktas paskutinis mokėjimas kreditoriams, byloje nesant duomenų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla galėtų būti nutraukiama, sprendė, jog egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pabaigti fizinių asmenų bankroto procesą (FABĮ 30 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys planą iš esmės įvykdė. Aplinkybė, jog pareiškėjams nepavyko gauti planuojamų pajamų, teismo vertinimu, nesuteikė pagrindo neužbaigti bankroto bylos.
8. Pažymėjo, kad bankrutuojantys asmenys nekilnojamojo, akcijų, kitų vertybinių popierių neturi. Dėl to konstatavo, kad bankroto administratorius, įvertinęs, kad buvo atliktas paskutinis mokėjimas, numatytas mokumo atkūrimo plane bei tai, kad jokio vertingo turto bankrutuojantys asmenys neturi, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl pareiškėjų bankroto bylos pabaigos.
9. Atkreipė dėmesį, kad pradiniame plane kreditorių tenkinimui buvo numatyta tik 2 160 Eur, su kuriuo kreditoriai sutiko. Patikslintame plane buvo numatyta didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau plane buvo nurodyta, jog abiejų pareiškėjų pajamos kintamos ir tiesiogiai priklauso nuo darbo rezultatų. Tiek pradiniame, tiek patikslintame plane buvo nurodyta, kad likutis, kuris bus paskirstytas kreditoriams, tai iš visų faktiškai gautų pareiškėjų pajamų atėmus būtiniesiems poreikiams tenkinti kreditorių patvirtintą ir administravimo išlaidų sumą. Pažymėjo, kad plane esant numatytai sąlygai, jog bankrutuojančių asmenų faktiškai gaunamos pajamos kreditoriams paskirstomos atėmus administravimo išlaidų ir kreditorių patvirtintą bankrutuojančių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą, bankrutuojantiems asmenims nebuvo teisinio pagrindo rengti ir pateikti dar vieną mokumo atkūrimo plano patikslinimą.
10. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, įvertinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateiktus duomenis apie nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, pabaigus bankrutuojančių asmenų bankroto bylą, sprendė, kad nėra pagrindo nurašyti plane likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. K. ir M. K. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nurašyti 40 475,56 Eur dydžio nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus pareiškėjų bankroto byloje.
12. Nurodė, kad baigiant fizinio asmens bankroto bylą yra išsprendžiamas klausimas dėl nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismui pateiktame bankrutuojančių asmenų 2020-01-24 plano įgyvendinimo akto 5 punkte nurodyti nepatenkinti ir nurašomi kreditorinių finansiniai reikalavimai, kurie bendrai sudaro 40 475,56 Eur.
13. Nurodė, kad bankrutuojančių asmenų kreditorių finansiniai reikalavimai nėra atsiradę kaip prievolė dėl žalos, padarytos dėl suluošinimo, kitokio kūno sužalojimo ar mirties, atlyginimo, dėl vaikų išlaikymo, dėl baudų valstybei sumokėjimo ir dėl įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų vykdymo, jeigu kreditorius ir fizinis asmuo buvo susitarę išsaugoti įkeistą turtą fizinio asmens bankroto proceso metu, todėl negali būti priskirtini prie nenurašomų kreditorinių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl bankrutuojančių fizinių asmenų 2020-01-24 plano įgyvendinimo akto 5 punkte nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų teisinės kilmės, neanalizavo kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, savo išvados dėl nenurašomų kreditorių finansinių reikalavimų nepagrindė jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, tokiu būdu pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad pabaigus fizinių asmenų bankroto bylą nėra pagrindo nurašyti plane likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų.
15. Pažymėjo, kad iškeliant pareiškėjams bankroto bylą pareiškėjų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo įtraukti į nurašomų reikalavimų sąrašą.
16. Teigė, kad pareiškėjams užkertamas kelias atkurti jų mokumą pasibaigus bankroto procedūrai, kas nepagrįstai iškreipia bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyrą kreditorių naudai, sukelia ženklius neigiamus turtinius padarinius pareiškėjams ir pažeidžia teisėtus pareiškėjų lūkesčius, kad sąžiningai vykdę patvirtintą mokumo atkūrimo planą jie bus atleisti nuo likusių skolų mokėjimo.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir VMI) atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą sutiko, kad klausimas dėl nurašytinų kreditorių finansinių reikalavimų fizinių asmenų bankroto procese turėtų būti įvertintas pakartotinai. Prašė atsižvelgti į tai, kad dalis (35 Eur) VMI finansinio reikalavimo, patvirtinto teismo, pasibaigus fizinių asmenų bankroto bylai, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, negali būti nurašyta, todėl pareiškėjų prašoma nurašyti bendra visų kreditorių reikalavimų suma (470 475,56 Eur) turi būti patikslinta.
18. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-20 nutartimi patvirtintą VMI 320,26 Eur finansinį reikalavimą sudaro 272,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 12,60 Eur šio mokesčio delspinigių ir 35,00 Eur dydžio administracinio nusižengimo bauda. Kadangi reikalavimas nebuvo patenkintas, prie pasibaigusių ir nurašomų mokumo atkūrimo plane numatytų likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų priskirtina 285,26 Eur VMI finansinio reikalavimo suma, kita 35 Eur VMI finansinio reikalavimo suma turi būti pripažinta nenurašoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl fizinio asmens bankroto procedūrų tinkamo įvykdymo ir visų sąlygų buvimo bankroto bylai užbaigti, bet dėl nurašomų (nenurašomų) kreditorinių reikalavimų, esant pagrindams baigti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pabaigta pareiškėjų bankroto byla ir nenurašyti jų kreditorių likę nepatenkinti finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).
22. Remiantis 2020-01-24 bankrutuojančių fizinių asmenų plano įgyvendinimo aktu nustatyta, kad likę nepatenkinti ir nurašomi pareiškėjų kreditorių kreditoriniai reikalavimai proceso pabaigoje iš viso sudarė 40 475,56 Eur. Likusių nenurašytų ir privalomai mokėtinų kreditorinių reikalavimų bankrutuojantys asmenys neturi.
23. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu bankroto administratorius pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
24. Taigi baigus fizinių asmenų bankroto bylą, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi, išskyrus atvejus numatytus FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Šis nenurašomų reikalavimų sąrašas yra išsamus, ir kadangi išreiškia išimtį iš bendro principo, kad reikalavimai gali būti nurašomi, negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
25. Nagrinėjamų atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą baigti fizinių asmenų bankroto bylą gavus fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą, taigi ne dėl FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos priežasties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė kitų FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įvardintų aplinkybių, sudarančių sąlygas nenurašyti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 40 475,56 Eur finansinio reikalavimo likutis negali būti vertinamas, kaip atitinkantis šiuo metu galiojančios FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl nenurašomų kreditorinių reikalavimų.
26. Suinteresuotas asmuo VMI nurodė, kad jo 320,26 Eur finansinį reikalavimą sudaro inter alia (be kita ko) ir 35,00 Eur dydžio administracinio nusižengimo bauda, todėl remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, šis reikalavimas negali būti nurašytas.
27. Remiantis fizinių asmenų bankroto byla nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutartimi buvo patvirtintas fizinių asmenų kreditoriaus VMI 1 872,14 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, inter alia 35 Eur dydžio administracinio nusižengimo bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-11 nutartimi į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą vietoje VMI įtrauktas VĮ Turto bankas su 1 872,14 Eur finansiniu reikalavimu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-04 nutartimi į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą įtraukta VMI su 407,60 Eur finansiniu reikalavimu, sumažinant VĮ Turto banko kreditorinį reikalavimą. Fizinių asmenų bankroto proceso metu buvo padengtas 87,34 Eur dydžio VMI finansinis reikalavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-20 nutartimi buvo patvirtintas nepatenkintas 320,26 Eur dydžio VMI finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai VMI per visą fizinių asmenų bankroto procesą buvo išmokėta 87,34 Eur suma, kuri apėmė ir 35 Eur dydžio administracinio nusižengimo baudą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nenurašyti viso 320,26 Eur dydžio likusio VMI finansinio reikalavimo.
28. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį dėl nurašytinų bankrutavusių fizinių asmenų likusių nepatenkintų 40 475,56 Eur finansinių reikalavimų, nurašant bankrutavusių asmenų likusius nepatenkintus 40 475,56 Eur finansinius reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį dėl nenurašytinų bankrutavusių D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likusių nepatenkintų 40 475,56 Eur finansinių reikalavimų, nurašant bankrutavusių asmenų D. K. ir M. K. likusius nepatenkintus 40 475,56 Eur finansinius reikalavimus.
Kitą Vilniaus regiono apylinės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.