- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2-192-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01248-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Amatai ir statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Amatai ir statyba“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Amatai ir statyba“.
2. Nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, bendrovės skola 2025 m. spalio 29 d. valstybės biudžetui buvo 34 341,43 Eur. Bendrovės nemokumą pagrindžia tai, kad ji nuo 2024 metų vasario mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su pareiškėja, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Bendrovė neturi pakankamai likvidaus registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
3. UAB „Amatai ir statyba“ su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad bendrovė turi ilgalaikio turto, kurio vertė – 3 113,18 Eur (transporto priemonė OPEL VIVARO, kuri yra areštuota antstolio bei kitas turtas – mobilieji telefonai), debitorė L. B., kuri, kaip atskaitingas asmuo, disponuoja 77 904 Eur. Bendrovė 2025 m. lapkričio 30 d. turėjo 11 kreditorių, bendra skola – 51 170,04 Eur. Skola pareiškėjai mažėja, 2025 m. gruodžio 16 d. atliktas 1 000 Eur mokėjimas pareiškėjai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Amatai ir statyba“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Rasą Židonytę.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė 2024 metais turėjo turtą, kurio vertė – 106 973 Eur (4 070 Eur ilgalaikis turtas ir 102 903 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 66 435 Eur. Iš 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2024 metais bendrovė veikė nuostolingai, patyrė 37 823 Eur nuostolį. Bendrovė, įrodinėdama mokumą, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d., kurių duomenimis, bendrovė iš viso turi 81 524 Eur vertės turtą (3 113 Eur ilgalaikis turtas; 78 411 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 51 170 Eur. Iš minėto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad bendrovė patyrė 10 184 Eur nuostolį.
6. Įvertinęs aptartas finansines ataskaitas, teismas padarė išvadą, kad bendrovės turtas per paskutinius metus sumažėjo, o mokėtinos sumos bei įsipareigojimai nuo 2024 metų taip pat sumažėjo, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršijo turimos turto vertės, tačiau 2024 – 2025 metais bendrovė veikė nuostolingai.
7. Teismas nurodė, kad 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi pasiūlė bendrovei pateikti duomenis apie tai, kas sudaro bendrovės turtą, pateikti įrodymus, jog bendrovė disponuoja finansinėje ataskaitoje nurodytu turtu bei apie galimybes atgauti skolas iš debitorių. Teismas, įvertinęs bendrovės pateiktus duomenis, pažymėjo, kad didžiąją bendrovės turto dalį sudaro debitorės skola, tačiau atkreipė dėmesį, jog įprastai bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais. Teismas akcentavo, kad bendrovė neįrodinėjo realios galimybės atgauti skolą, todėl laikė, jog bendrovė nepagrindė realios galimybės iš debitorės susigrąžinti 77 904 Eur.
8. Teismas nurodė, kad 2025 m. lapkričio 30 d. finansinėje ataskaitoje taip pat nurodoma, jog trumpalaikį bendrovės turtą sudaro atsargos – 530 Eur. Pažymėjo, kad į balanso eilutę „Kitas trumpalaikis turtas“ yra įrašoma viso trumpalaikio turto vertė, kuri nebuvo įtraukta į kitus trumpalaikio turto straipsnius. Trumpalaikiam turtui priskiriamos atsargos, sumokėti avansai, pagal sutartis vykdomų darbų vertė, biologinis turtas, per vienerius metus gautinos sumos, trumpalaikės investicijos, pinigai ir jų ekvivalentai ir kitas turtas, kuris atitinka trumpalaikio turto apibrėžimą, tačiau bendrovė nepagrindė ir šios sumos realumo.
9. Teismas nusprendė, kad bendrovės turtas turi būti mažinamas debitorės skola – 77 904 Eur ir trumpalaikiu turtu – 530 Eur. Įvertinęs likusį 2025 m. lapkričio 30 d. balanse įrašyta turtą, teismas pripažino, jog tikėtina, kad šiuo metu realus bendrovės turtas sudaro 3 113,18 Eur, kadangi akcinės bendrovės (toliau – AB) Regitra duomenimis, bendrovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė OPEL VIVARO. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę.
10. Bendrovės 2025 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 51 700 Eur. Šiuos duomenis patvirtina ir bendrovės pateiktas kreditorių sąrašas. Bendrovė pateikė įrodymus, kad kreditorei VMI 2025 m. gruodžio 16 d. atliko 1 000 Eur mokėjimą, be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, bendrovės skola VMI šiuo metu yra 23 982,66 Eur (kreditorių sąrašo duomenimis 24 982,66 Eur). Patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenimis bei sulyginus su pateiktu kreditorių sąrašu, matyti, kad bendrovė į kreditorių sąrašą neįtraukė 245,20 Eur skolos UAB „Dextera“. Todėl teismas laikė, kad bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso sudaro 50 945,20 Eur. Bendrovei buvo pasiūlyta pateikti duomenis kaip planuoja atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ji tik nurodė, kad yra pervedusi VMI 1 000 Eur ir skolos nedidėja. Teismo vertinimu, lieka neaišku, kaip bendrovė padengs 50 945,20 Eur skolą kreditoriams.
11. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė darbuotojų neturi, skola VMI – 23 982,66 Eur, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 8 445 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia bendrovės gyvybingumą. Bendrovė su pareiškėja VMI laiku neatsiskaito nuo 2024 m. vasario 15 d., t. y. metus ir dešimt mėnesių. Teismas nurodė, kad neturi galimybės įvertinti kitų kreditorių pradelstų mokėjimų terminų, kadangi bendrovė šios informacijos nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
12. Teismas pažymėjo, kad bendrovei buvo siūloma pateikti duomenis, jog ji yra gyvybinga, vykdo veiklą, taip pat duomenis apie numatomus sudaryti sandorius ir gautinas pajamas, tačiau bendrovė dokumentų bei paaiškinimų nepateikė. Teismo vertinimu, nenustačius realių galimybių atgauti skolas iš debitorių, matyti, kad bendrovės turimo turto nepakanka kreditorių skoloms padengti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
13. Teismas konstatavo, kad UAB „Amatai ir statyba“ finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių. Bendrovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl jos padėtis atitinka įstatyme nurodytą nemokumo sampratą, todėl bendrovei keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. UAB „Amatai ir statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bendrovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija bendrovės balanse įrašyto turto vertės, bendrovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai patvirtina, kad ji deda pastangas atsiskaityti su pareiškėja, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog bendrovė yra nemoki.
14.2. Bendrovė siekė ir siekia padengti skolą pareiškėjai (tai, be kita ko, patvirtina ir faktą, kad bendrovė turi pakankamai turto atsiskaityti su pareiškėja), skola yra mažinama, bendrovė neneigia ir nori įvykdyti įsipareigojimus kuo skubiau, abiem šalims tinkamiausiomis sąlygomis. Be to, bendrovė jau yra įvykdžiusi dalį įsipareigojimų, jų nevengia, turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdys įsipareigojimus priėmus sprendimą dėl bendrovės prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį šalims priimtiniausiomis sąlygomis, kuris yra pateiktas pareiškėjai.
14.3. Byloje galimybių susigrąžinti debitorines skolas aspektas net nenagrinėtas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jų susigrąžinimas yra nerealus. Vadovaujantis tokia logika, jų susigrąžinti neturėtų galimybių ir nemokumo administratorė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad debitorinė skola yra mažinama ir tuo pačiu yra mažinama skola pareiškėjai, todėl priešingai, nei nusprendė teismas – debitorinių skolų susigrąžinimas yra realus ir vykstantis.
14.4. Teismo išvada, kad bendrovės turtas turėtų būti mažinamas debitorių skolų ir trumpalaikio turto suma, prieštarauja buhalterinės apskaitos standartams ir tokią apskaitą reglamentuojantiems teisės aktams. Vadovaujantis tokia logika, iš bendrovės balanso turėtų būti pašalinta ir transporto priemonė, kadangi transporto priemonė pagal prigimtį yra padidintos rizikos šaltinis, yra naudojama bendrovės veikloje ir bet kuriuo metu, įvykus autoįvykiui, gali sunykti negrįžtamai.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nors UAB „Amatai ir statyba“ aktyviai stengėsi įrodyti mokumą bankroto iškėlimo procedūros metu, tai nepanaikina faktinių ir objektyvių nemokumo aplinkybių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: mokesčio už aplinkos teršią nepriemoka susidarė nuo 2024 m. vasario 15 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. liepos 1 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2025 m. vasario 17 d., pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. birželio 17 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. liepos 25 d. Taigi, bendrovė jau nuo 2024 m. vasario 17 d. turi mokestinę nepriemoką, išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs.
15.2. Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 18 d. išsiuntė pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą UAB „Amatai ir statyba“. Tačiau bendrovė per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos mokestinės nepriemokos nesumokėjo, susitarimo dėl pagalbos nesudarė. Bendrovės turtas yra nelikvidus (mažai likvidus).
15.3. Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma ir tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos juridinis asmuo vykdo minėtus įsipareigojimus, stengiasi juos reikšmingai sumažinti. Šiuo atveju to nebuvo. Aplinkybės, kad bendrovė ilgą laiką yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, patvirtina bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir nemokumą. Bendrovė nepateikė objektyvių duomenų, kaip ir kada įsiskolinimai kreditoriams bus dengiami.
15.4. Bendrovės nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai, nes ji laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais, laiku nemoka mokesčių, o negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti bendrovei bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 5 d. gavo apeliantės UAB „Amatai ir statybą“ prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: duomenis apie bendrovės skolą, kuri 2026 m. vasario 4 d. yra 22 452,66 Eur, t. y. sumažėjusi nuo pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos; bendrovės skolos mažėjimo grafiką iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt; duomenis apie tai, kad bendrovė kreipėsi į pareiškėją dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Apeliantės teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po apskųstos nutarties priėmimo, o jų priėmimo būtinybę pagrindžia tai, kad jie reikšmingi vertinant bendrovės finansinę padėtį.
19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir kita.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
21. Apeliantė UAB „Amatai ir statyba“ atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla jai iškelta nepagrįstai, kadangi ji nėra nemoki, yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir siekia įvykdyti prievolę pareiškėjai VMI. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevertino bendrovės galimybių susigrąžinti debitorines skolas, neatsižvelgė, kad debitorinė skola yra mažinama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau išdėstomų motyvų.
22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
23. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, naudodamasis CPK 225 straipsnyje įtvirtinta išaiškinimo teise (dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo), gali patikslinti, kuri šalis ir kurias aplinkybes turi įrodyti, tačiau ši teismo teisė nereiškia, kad teismas turi nurodyti šalims, kokius konkrečius įrodymus turi pateikti ir ar pateiktų konkrečių įrodymų ir kiek pakaks šalies įrodinėjamoms aplinkybėms pripažinti esant įrodytomis. Šalys, naudodamosi CPK įtvirtintais dispozityvumo ir rungimosi principais (CPK 12–13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius teikti ir kiek jų teikti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų neužtenka, turi būti derinama ir aiškinama kartu su pirmiau aptartomis įrodymų teikimo ir teismo išaiškinimo teisę reglamentuojančiomis normomis ir turi būti aiškinama nepaneigiant pirmiau aptartos taisyklės, jog įrodymai teikiami pasirengimo nagrinėjimui iš esmės stadijoje ir teismas neturi šalims nurodyti, kokius konkrečius ir kiek įrodymų šalis turi pateikti.
26. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Amatai ir statyba“, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad debitorinės skolos (77 904 Eur) atgavimas yra realus, taip pat, jog bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri generuoja pajamas, iš kurių bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantei jai tenkančią įrodinėjimo pareigą – 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėdamas bylos nagrinėjimą, pasiūlė bendrovei pateikti papildomus jos mokumą pagrindžiančius įrodymus, tačiau įtikinamų įrodymų (duomenų) apeliantė nepateikė.
27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
28. Remiantis UAB „Amatai ir statyba“ paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais 2024 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad bendrovė nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėjo 106 973 Eur vertės turtą, kurį sudarė 4 070 Eur ilgalaikis turtas ir 102 903 trumpalaikis turtas (4 330 Eur atsargos; 98 566 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 7 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 66 435 Eur. Pagal bendrovės pateiktą 2025 m. gruodžio 15 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2025 m. lapkričio 30 d.), bendrovė turi 81 524 Eur vertės turtą, kurį sudaro 3 113 Eur ilgalaikis turtas ir 78 411 Eur trumpalaikis turtas (atsargos – 530 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 77 904 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 51 170 Eur.
29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, didžiąją dalį UAB „Amatai ir statyba“ trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos), tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
30. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė byloje neįrodinėjo, jog ji turi realias galimybes atgauti įsiskolinimus iš debitorių, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais ir vertinti, jog gautinos sumos nagrinėjamu atveju galėtų būti laikomos realiu bendrovės turtu. Nors apeliantė nurodė, kad toks vertinimas prieštarauja buhalterinės apskaitos standartams, be to, vadovaujantis tokia logika, juridinių asmenų balanse negali egzistuoti rizikingas turtas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien buhalterinės apskaitos duomens (šiuo atveju – per vienerius metus gautinos sumos) nurodymas bendrovės balanse, kaip to reikalauja buhalterinės apskaitos reikalavimai, nereiškia, kad teismui vertinant juridinio asmens mokumą, toks duomuo a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį) bus vertinamas kaip reali juridinio asmens turto masė (visuma). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad debitorinė skola yra mažinama, tačiau apeliantė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Be to, apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovės debitorė yra L. B., kuri, kaip atskaitingas asmuo, disponuoja debitorine skola. Taigi, šiuo atveju bendrovės debitore yra jos vadovė, tačiau nėra aišku, dėl kokių priežasčių debitorinė skola nėra perduodama bendrovei, kodėl iš jos nėra dengiami įsiskolinimai kreditoriams ir (arba) atliekamos investicijos, reikalingos bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymui.
31. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė į bendrą UAB „Amatai ir statyba“ turto masę neįtraukti per vienerius metus gautinų sumų. Atsižvelgiant į bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, ji galėjo būti laikoma nemokia pagal balanso testą, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams (66 435 Eur 2024 metais; 51 170 Eur pagal 2025 m. gruodžio 15 d. balansą) žymiai viršijo turimo turto vertę (8 407 Eur 2024 metais; 3 630 Eur pagal 2025 m. gruodžio 15 d. balansą).
32. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir bendrovės nemokumą, kaip minėta, sieja su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025).
33. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
34. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „Amatai ir statyba“ neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota transporto priemonė, kuriai pritaikytas turto areštas. 2026 m. vasario 5 d. VSDFV duomenimis, bendrovėje valstybiniu socialiniu draudimu nėra apdraustų asmenų, skola VSDFV biudžetui – 8 445 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0170/25/02216 dėl 3 448,06 Eur (vykdoma nuo 2025 m. gruodžio 9 d.); Nr. 0170/25/01148 dėl 354,52 Eur (vykdoma nuo 2025 m. birželio 19 d.); Nr. 0170/25/00928 dėl 797,66 Eur (vykdoma nuo 2025 m. gegužės 12 d.), Nr. 0170/25/00774 dėl 2 476,36 Eur (vykdoma nuo 2025 m. balandžio 15 d.), Nr. 0170/25/00635 dėl 1 114,69 Eur (vykdoma nuo 2025 m. kovo 27 d.), Nr. 0170/25/00327 dėl 3 066,29 Eur (vykdoma nuo 2025 m. vasario 24 d.), Nr. 0170/25/00216 dėl 4 849,15 Eur (vykdoma nuo 2025 m. vasario 7 d.), Nr. 0170/25/00153 dėl 1 871,8 Eur (vykdoma nuo 2025 m. sausio 31 d.), Nr. 0170/25/00089 dėl 248,82 Eur (vykdoma nuo 2025 m. sausio 16 d.), Nr. 0170/24/02547 dėl 3 484,4 Eur (vykdoma nuo 2024 m. gruodžio 17 d.), Nr. 0170/24/02336 dėl 3 434,45 Eur (vykdoma nuo 2024 m. lapkričio 18 d.), Nr. 0170/24/02231 dėl 4 565,86 Eur (vykdoma nuo 2024 m. lapkričio 4 d.), Nr. 0170/24/02116 dėl 1 498,05 Eur (vykdoma nuo 2024 m. spalio 17 d.), Nr. 0170/24/01921 dėl 4 910,28 Eur (vykdoma nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.) įsiskolinimų išieškojimo.
35. Nors apeliantė siekia sumažinti skolą pareiškėjai VMI, bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, kad skola mažinama apeliantei atliekant mokėjimus VMI, tačiau anksčiau aptarti duomenys iš viešai prieinamų duomenų, taip pat Antstolių informacinės sistemos, sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovė turi sunkumų, komplikuojančių gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, kadangi tam tikrais atvejais priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu vykdomi jau nuo 2024 metų rudens, ir, nepaisant bendrovės vadovės įvykdytų mokėjimų, vykdomosios bylos nėra užbaigtos. Tuo tarpu bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui fiksuojama jau nuo 2024 m. vasario 15 d., t. y. beveik dvejus metus. Nors apeliantė siekia susitarti dėl skolos išdėstymo, mokestinės paskolos suteikimo, tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad tokio pobūdžio susitarimai su pareiškėja būtų sudaryti.
36. Įvertinus bendrovės turimo turto kiekį ir įsipareigojimų mastą, o taip pat veiklos vykdymo perspektyvas, daroma išvada, kad atlikti mokėjimai pareiškėjai VMI neturi esminės reikšmės bendrovės finansinės padėties įvertinimui bei nepatvirtina jos mokumo. Bendrovė neturi ne tik pakankamų finansinių, bet ir pakankamų žmogiškųjų išteklių, be kurių vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu bendrovė, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų resursų, ketina stabilizuoti finansinę padėtį ir padengti skolas kreditoriams. Abejones dėl bendrovės veiklos vykdymo papildomai sustiprina duomenų apie ūkinės komercinės veiklos vykdymą nepateikimas.
37. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas, todėl ji pripažintina nemokia ir likviduoto testo aspektu. Byloje nėra realių duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. jog jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas.
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, kad jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iškėlė UAB „Amatai ir statyba“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.