Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-25 · Administracinė byla Nr. I-2813-243/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
I-2813-243/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00128-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
T. U.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-2813-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00128-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-00059-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. U. skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 18-IL-30-00059-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo išdavimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5) nurodo, jog 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau ­– ir Klaipėdos AVPK), prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o atsakovas 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 18-IL-30-00059-e prašymą netenkino, nes Skuodo rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (1961 m. redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 234 straipsnio 2 dalį (neteisėtas daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų (išskyrus lygiavamzdžius) ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ar daugiau kaip 0,25 kg sprogstamųjų medžiagų laikymas, įsigijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas). Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 30 d. dekretu Nr. 687 „Dėl malonės suteikimo“ nuo bausmės buvo atleistas. Klaipėdos AVPK sprendime nurodytas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas, numatantis, kad jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti leidimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir protingumo kriterijų. Argumentuoja, jog jo teistumas išnykęs, nusikalto būdamas jauno amžiaus, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 20 metų, teistas vieną kartą, kitų pažeidimų nėra padaręs. Nurodo, jog dirba, turi šeimą, dėl elgesio nėra nusiskundimų, gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai. Nurodo, jog leidimas laikyti ir nešiotis ginklus jam reikalingas tam, kad galėtų įsidarbinti apsaugos firmoje apsaugos darbuotoju, galėtų būti medžiotoju.

Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 22-25) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagal kurį, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir kt., už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Nurodo, jog pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 234 straipsnio 2 dalyje. Teigia, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti teisę atsakovui nuspręsti, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Atsakovo teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Nurodo, kad skundžiamu leidimu pareiškėjui nėra ribojama teisė medžioti, o tik atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir kad teisę į medžioklę galima įgyvendinti ir kitais būdais. Pažymi, jog draudžiama apsaugos darbuotojui vykdyti ginkluotą asmens ir turto saugą su ne profesinei veiklai įgytu (asmeniniu) šaunamuoju ginklu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčas dalykas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-00059-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui T. U. atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pareiškėjas T. U. Klaipėdos AVPK 2018 m. sausio 10 d. padavė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b. l. 28). Atsakovas skundžiamu 2018 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 18-IL-30-00059-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, nes jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (b. l. 10-11). Skundžiamame sprendime nurodyta, jog T. U. Skuodo rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK (1961 m. redakcija) 234 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 1998 m. birželio 3 d.) (neteisėtas daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų (išskyrus lygiavamzdžius) ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ar daugiau kaip 0,25 kg sprogstamųjų medžiagų laikymas, įsigijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas), už kurį numatyta bausmė buvo laisvės atėmimas nuo penkerių iki dešimties metų. Pareiškėjui buvo paskirta švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė – 100 MGL bauda ir Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. lapkričio 30 d. dekretu Nr. 687 „Dėl malonės suteikimo“ nuo tolesnio baudos mokėjimo buvo atleistas. Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metu laisvės atėmimo, sprendė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių neginčija ir jas pripažįsta, tačiau argumentuoja, jog jo teistumas yra išnykęs, nusikaltimą padarė daugiau nei prieš 20 metų, kitų pažeidimų nepadarė, dirba, turi šeimą, gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai, todėl neturi būti vertinama, kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos.

Pretendentas gauti leidimą laikyti (nešiotis) jo nurodytų kategorijų ginklus turi būti tikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančių fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – fizinis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo požiūriu fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Skuodo rajono apylinkės teismo 1997 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK (1961 m. redakcija) 234 straipsnio 2 dalyje (straipsnio dalies redakcija, galiojusi iki 1998 m. birželio 3 d.) (neteisėtas daugiau kaip trijų vienetų šaunamųjų (išskyrus lygiavamzdžius) ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ar daugiau kaip 0,25 kg sprogstamųjų medžiagų laikymas, įsigijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas), už kurį numatyta bausmė buvo laisvės atėmimas nuo penkerių iki dešimties metų. Šiuo metu galiojančio BK 253 straipsnio 2 dalyje (tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų), už panašią nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas pareiškėjas, numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo ketverių iki aštuonerių metų. BK numatytos sankcijos įrodo, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teistumo išnykimo faktas pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepriekaištinga reputacija nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, už kurį BK sankcijoje numatyta didesnė nei 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Pareiškėjo pripažinimas kaltu padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu yra teisiškai reikšmingas vertinant jo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos, griežtesnės leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos ir tai negali būti laikoma asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, nes yra konstituciškai pateisinama. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 20 metų, dirba, turi šeimą, gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai nepakeičia teisinio atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bausmės viršutinė riba, nes asmuo, darydamas tyčinę veiką, siekia pažeisti vertybes, kurios baudžiamosios teisės požiūriu saugomos pakankamai griežtai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-552/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl ginčo nuostatų taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo sprendimas sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, ir jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, nes toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-582-556/2016). Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir aplinkybes, kurių neturėjo teisinio pagrindo interpretuoti ir vertinti kitaip nei yra nurodyta sprendime. Atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 18-IL-30-00059-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo T. U. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-00059-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė