- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- eI-2715-208/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Ragulskytės-Markovienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. U. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (1253-V)2V-606 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Skyrių atlikti jo kompetencijai priklausantį veiksmą – priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl 2018 m. kovo 20 d. pateikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo.
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nepritarė (atsisakė suderinti) UAB ,,Geodeziniai matavimai“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų (toliau – Projektas). Nesutikdamas su tokiu Sprendimu, paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,9942 ha, sklypo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau – žemės sklypas). Šis žemės sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro sodybos apsaugos zoną. Pareiškėjas siekia padalinti žemės sklypą, tačiau tam nepritaria atsakovas, motyvuodamas tuo, kad Projektas, pirma, parengtas neatsižvelgiant į Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. pateiktus reikalavimus ir, antra, prieštarauja Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui. Pasak pareiškėjo, toks Sprendimas yra nemotyvuotas, nes nepagrįstas konkrečiais Projekto sprendiniais ir konkrečių atsakovo sprendime minimų dokumentų nuostatomis. Iš skundžiamo Sprendimo pareiškėjui nesuprantama, kokiems reikalavimams ir specialiojo plano sprendiniams prieštarauja Projektas, kaip šie neatitikimai ir prieštaravimai turėtų būti ištaisyti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Atsakovas pareiškėjui taip pat nepateikė dokumentų, pagal kuriuos anksčiau paminėta išvada padaryta, nes skundžiamame Sprendime minimoje Kultūros vertybių registro duomenų bazėje Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nėra skelbiamas. Taigi ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad iš skundžiamo Sprendimo neįmanoma suprasti, kokiems reikalavimams ir specialiojo plano sprendiniams prieštarauja Projektas, nes Sprendime aiškiai nurodyti nepritarimo žemės sklypo formavimo Projektui motyvai. Anot atsakovo, žemės sklypo dalis, kuri patenka į Lentvario dvaro sodybos teritoriją, pagal Specialųjį planą patenka į teritoriją, kuriai nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas. Skyrius nurodė, kad žemės sklypo daliai, kuri patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, turi būti nustatyta konservacinė žemės sklypo naudojimo paskirtis. Šis esminis reikalavimas žemės sklypo formavimo Projekte nebuvo įgyvendintas, todėl buvo priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakoma pritarti žemės sklypo formavimo Projektui. Dėl pareiškėjui nepateiktų dokumentų paaiškino, kad specialusis planas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, reg. Nr. T00053475 (100002000396). Jis yra viešai prieinamas, todėl visada galima susipažinti su jo sprendiniais. Be to, pačiame žemės sklypo formavimo Projekte pateikta ištrauka iš Specialiojo plano. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,9942 ha, sklypo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tokios specialios žemės naudojimo sąlygos: Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos – 3,9942 ha plotas; Kelių apsaugos zonos – 0,11 ha plotas; Miško naudojimo apribojimai – 0,63 ha plotas. Žemės sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas 15949, buvęs kodas G12K), Trakų r. sav., Lentvaris – apsaugos zoną, o nedidelė jo dalis į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją. V. U. 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – žemės sklypo padalijimas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius priėmė 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-213-(14.46.124) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Skyrius 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽFV-88-(12.53.-V) (toliau – ir 2017 m. lapkričio 24 d. Reikalavimai), pagal kuriuos numatytas Projekto tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, nekeičiant jų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudojimo būdo. Kiti Projekto rengimo reikalavimai numatyti tokie: 1) vadovautis nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis: žemės sklypas patenka į Lentvario dvaro sodybos teritoriją ir vizualinės apsaugos zoną. Būtina užtikrinti, kad formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeistų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. vasario 7 d. aktu Nr. KPD-RM-831/3 nustatytų vertingųjų savybių; 2) vadovautis Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu nustatytais reikalavimais; 3) vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi; 4) Projektą teikti derinti Skyriui.
Atsakovas skundžiamu Sprendimu nepritarė pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektui.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti suderinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų.
Pareiškėjo teigimu, toks atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas – nepagrįstas konkrečiais Projekto sprendiniais ir konkrečių atsakovo Sprendime minimų dokumentų nuostatomis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, kad povandeninio paveldo objektų bei vietovių teritorijos ir miškuose esančių kultūros paveldo objektų teritorijos apibūdinamos, nustatomos, įteisinamos kaip civilinės teisės objektai ir įregistruojamos Kultūros vertybių registre šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. <...>.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949) teritoriją, likusi žemės sklypo dalis patenka į kultūros paveldo objekto – Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949) apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-605 „Dėl Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949, buvęs kodas G12K), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto (toliau – Specialusis planas) Įvado 1.3 papunktyje numatyti šie planavimo uždaviniai: nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Lentvario dvaro sodybos teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ir įrenginių statybą, stalinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį. transporto srautus, jų intensyvumą.
Kaip matyti ir Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Specialiojo plano sprendinių didžioji žemės sklypo dalis patenka į vizualinės apsaugos pozonio teritoriją Nr. 27. Pagal Specialiajame plane nustatytą režimą šioje teritorijoje leidžiama tik miško ir žemės ūkio veiklos (žemės ūkio paskirties žemėje galimos ūkininko sodybos ir ūkinių pagalbinių pastatų statybos), nurodoma, kad sklypai į mažesnius kaip 2 000 kv. m neskaidomi. Žemės ūkio paskirties žemėje galimos ūkininko sodybos (plotas iki 500 kv. m statybos; keliami reikalavimai teritorijos tvarkymui (želdiniams, reljefui, kelių / takų sistemai, vandens telkiniams, krantinėms, inžineriniams mišrios rūšies ir nesudėtingiems statiniams (mažajai architektūrai): maksimaliai saugomas esamas reljefas, o prieš teritorijoje esančių medžių kirtimą, atlikti jų inventorizaciją, įvertinimą bei suderinti su už kirtimus atsakingomis institucijomis. Pagal Specialųjį planą teritorijai Nr. 4 nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas, t. y. keliami reikalavimai saugomiems pastatams: saugomi spėjamų dvaro pastatų pamatai, juos atradus archeologinių tyrimų metu, taip pat galimi visų rūšių tvarkybos darbai, pagrįsti tyrimų duomenimis. Saugomi Lentvario dvaro sodybos periodo išlikę želdiniai ir atkuriama pagal tyrimų medžiagą. Prieš vykdant žemės darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Projektas parengtas, pirma, neatsižvelgiant į Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. Reikalavimus, ir, antra, Projektas prieštarauja Lentvario dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15949) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos Specialiajam planui, t. y. pareiškėjas, pateikdamas Projektą, nesilaikė Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. Reikalavimų ir Specialiojo plano. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, žemės sklypo dalis, kuri patenka į Lentvario dvaro sodybos teritoriją, pagal Specialųjį planą patenka į teritoriją Nr. 4, kuriai, kaip minėta, nustatytas autentiškos paskirties saugojimo režimas. Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. pateiktuose Reikalavimuose, kaip jau minėta, nurodyta: 1) vadovautis nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenimis: žemės sklypas patenka į Lentvario dvaro sodybos teritoriją ir vizualinės apsaugos zoną. Būtina užtikrinti, kad formavimo ir pertvarkymo projektas nepažeistų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. vasario 7 d. aktu Nr. KPD-RM-831/3 nustatytų vertingųjų savybių; 2) vadovautis Lentvario dvaro sodybos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu nustatytais reikalavimais; 3) vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kultūros paveldo objekto teritorijos, ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis; žemės sklypo daliai, kuri patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, turi būti nustatyta konservacinė žemės sklypo naudojimo paskirtis; 4) Projektą teikti derinti Skyriui. Tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kurį konkrečiai Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. Reikalavimų punktą pareiškėjas pažeidė (kurio punkto nesilaikė, parengdamas Projektą). Tas pats pasakytina ir apie Specialųjį planą. Sprendime tik abstrakčiai nurodyta, kad Projektas parengtas neatsižvelgiant į Skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. Reikalavimus ir kad prieštarauja Specialiajam planui, nepateikiant išsamesnių paaiškinimų.
Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui). Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas, tik pateikęs teismui atsiliepimą, nurodė, kad turi būti nustatyta konservacinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – šis esminis reikalavimas žemės sklypo formavimo pareiškėjo Projekto sprendiniuose nebuvo įgyvendintas. Tačiau pažymėtina, kad atsiliepimu į skundą turi būti pateikiami paaiškinimai dėl skundo, bet nėra užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydamas teisinį akto pagrindimą ir tai atlikdamas, nagrinėjant ginčą dėl akto teisme. Paminėtina ir tai, kad skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kur galima rasti visą Sprendime minėtų objektų apskaitos dokumentaciją (pateiktas Kultūros vertybių registro duomenų bazės internetinio tinklalapio pavadinimas), tačiau tai, kad Specialusis planas yra viešai prieinamas bei su jo sprendiniais galima susipažinti interneto pagalba, dar nereiškia, kad pareiškėjui turi būti suprantama, kurio Specialiojo plano dokumento (sprendinio) pagrindu Sprendime padarytos išvados dėl atsisakymo pritarti žemės sklypo formavimo Projektui, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, jo nenurodė.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2015 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).
Teismo vertinimu, skundžiamas administracinis aktas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų (motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo) reikalavimų, todėl Sprendimas panaikinamas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pripažintina, kad Sprendimo faktinio pagrindimo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo Sprendimo naikinimą. Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-861-556/2015). Atitinkamai, atsakovas įpareigojamas priimti naują sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atkreipiant dėmesį į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, faktinis pagrindas, dar nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti tokį patį ar iš esmės priešingą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-120/2014). Skyrius gali priimti bet kokį sprendimą, tačiau jame turi būti aiškiai nurodytas tokio sprendimo priėmimo ne tik teisinis, bet ir faktinis pagrindas (adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai).
Skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. U. skundą tenkinti.
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (1253-V)2V-606 ir įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl 2018 m. kovo 20 d. pateikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.