- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-560-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00454-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- B. K.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Bausmės subendrintos remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems 2 metams 3 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose ir jos terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 2011 metų rugsėjo 14-15 dienos (byla Nr.(duomenys neskelbtini)) ir nuo 2011-11-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
B. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. dėl kaltinimo A. L. atžvilgiu išteisintas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. K. nuteistas už tai, kad jis terorizavo žmogų, t.y. 2011 m. lapkričio 12 dieną apie 18 val. ir lapkričio 16 dieną apie 8 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime terorizavo V. S., grasindamas padegti ir sunaikinti nukentėjusiam priklausantį gyvenamąjį namą ir turtą.
Be to, B. K. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. 2 d. 8 val. iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. 19 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pritaikęs raktą įsibrovė į S. B. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, turtą: dulkių siurblį 150 litų vertės, keptuvę su dangčiu 100 litų vertės ir du metalinius puodus su dangčiais, bendros 50 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai S. B. 300 litų turtinę žalą (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Be to, B. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-14, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., gatvėje prie A. L. namų, baugino ją ir terorizavo grasindamas padegti A. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir turtą. Dėl šios nusikalstamos veikos B. K. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. K. prašo jį pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos V. S. atžvilgiu išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašo subendrinti jo bylas į vieną.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis buvo nuteistas remiantis nepagrįstais V. S. ir jo sugėrovų, su kuriais V. S. susitarė jį apšmeižti, kaltinimais. Nors jis (apeliantas) pripažįsta ir neneigia anksčiau padegęs kaimynės ūkinį pastatą, tačiau V. S. nepagrįstai nurodė, kad jis (apeliantas) grasino padegsiąs jo namus, nes jis tikrai nėra sakęs V. S., kad žada padegti jo namus. Nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, jis buvo pas V. S. ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau V. S. jo nevijo iš savo namų, jam (apeliantui) išeiti liepė draugas J. V.. Jis (apeliantas) iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, bet po kurio laiko neapsikentė ir išėjo į savo namus, tačiau išeidamas nieko V. S. nesakė. Apeliantas mano, kad V. S., J. V., R. L. ir V. S. sugyventinė R. N., teigdami, kad jis (apeliantas) grasino V. S., jį apšmeižė tam, kad jis ir toliau būtų laikomas suimtas. B. K. nurodo, kad V. S. nepagrįstai teigia, kad jie (V. S. ir B. K.) yra susipykę, nes jie tikrai nesipykdavo ir jis (apeliantas) jam (V. S.) niekada nėra grasinęs. Be to, V. S. nepagrįstai nurodo, kad jis (apeliantas) jam į šulinį buvo pripylęs skysčio „Raundapo“, nes jis to skysčio neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo B. K. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo B. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai B. K. pripažino kaltu terorizavus žmogų grasinant padegti ir sunaikinti jam priklausantį gyvenamąjį namą ir turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad B. K. 2011-11-12, apie 18 val., ir 2011-11-16, apie 8 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime terorizavo V. S., grasindamas padegti ir sunaikinti jam priklausantį gyvenamąjį namą ir turtą. Pats B. K. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtindamas, kad jį V. S., J. V., R. L. ir R. N. apkalba, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.
Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo V. S., liudytojų J. V., R. L. ir R. N. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo B. K. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis V. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (byla Nr. (duomenys neskelbtini), 110, 111 b. l.), kad jis su B. K. seniai pykstasi dėl prieš keletą mėnesių iš B. K. pirktos skalbimo mašinos. Nors jis pinigus sumokėjo, tačiau B. K. reikalavo papildomai sumokėti. Vieną vakarą pas jį atėjo B. K., tuo metu pas jį taip pat buvo J. V., R. L., jie visi gėrė alų. B. K. vėl prašė pinigų už skalbimo mašiną, tačiau jis pinigų nedavė, todėl susipyko su B. K. ir varė jį lauk iš savo namų. Išeidamas B. K. jam pagrasino „tu degsi“. Kitą dieną, ryte apie 8 val. gatvėje prie parduotuvės jis sutiko B. K., kuris jam pasakė „nepamiršk, ką tau žadėjau“, todėl jis (nukentėjusysis) suprato, kad B. K. tikrai ruošiasi padegti jo namus. Jis patikėjo, kad B. K. grasinimą gali įvykdyti, nes prieš savaitę laiko jis padegė kaimynės J. D. ūkinį pastatą. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusysis davė ir 2012-02-06 akistatos su B. K. metu (byla Nr. (duomenys neskelbtini), 37 b. l.). Liudytojas J. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (byla Nr. (duomenys neskelbtini), 142 b. l.), kad vieną dieną jis nuėjo pas V. S., pas jį jau buvo atėjęs B. K., ten dar buvo R. L., R. N.. V. S. B. K. vijo lauk, todėl B. K. užpykęs pasakė, „ką tau negana, kad pripyliau į šulinį, tai jeigu reikės dar ir padegsiu“. Daugiau jie nesiginčijo ir išsiskirstė. Liudytojas R. L. pirmosios instancijos teisme parodė (byla Nr.(duomenys neskelbtini), 114, 115 b. l.), kad būnant pas V. S. namuose ir geriant alkoholinius gėrimus, B. K. pasakė, kad jis įpylė į V. S. šulinį „Raundapo“, todėl V. S. B. K. vijo iš savo namų. Išeidamas B. K. grasino padegti V. S. namus. Liudytoja R. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (byla Nr. (duomenys neskelbtini), 113, 114 b. l.), kad yra V. S. sugyventinė. 2011 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nepamena, po 15 val. grįžo iš darbo. Namuose buvo V. S., B. K., J. V., R. L., visi gėrė alų. V. S. paklausė B. K., ar jis pripylė kažko į jo šulinį. B. K. pripažino, kad į šulinį pripylė „Raundapo“. Tuomet V. S. supykęs varė B. K. iš savo namų. Išeidamas supykęs B. K. pasakė, kad padegs jų namuką. Kitą dieną V. S. jai papasakojo, kad jam prie parduotuvės sutikus B. K., jis vėl pagrasino padegsiąs namus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo V. S., liudytojų J. V., R. L., R. N. parodymai įrodo B. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo ar liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti B. K., todėl netikėti šiais nukentėjusiojo ir liudytojų nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo. Įvertinęs prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl B. K. kaltės ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo B. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas.
Nuteistojo B. K. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad V. S. jo nevijo iš savo namų, jam (apeliantui) išeiti liepė J. V., kad jis (apeliantas) iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, bet po kurio laiko neapsikentė ir išėjo į savo namus, tačiau išeidamas nieko V. S. nesakė, kad jis ir V. S. nesipykdavo ir jis (apeliantas) jam (V. S.) niekada nėra grasinęs, teisėjų kolegija laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam B. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
Paskirdamas nuteistajam B. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarė apysunkį nusikaltimą, kaltės formą – nusikalstama veika yra tyčinė, į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į B. K. asmenybę – teistas, charakterizuojamas kaip ūmaus ir neprognozuojamo charakterio, ir paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam B. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, todėl švelninti nuteistajam paskirtas bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo subendrinti jo bylas į vieną. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skunde nurodo, jog jis pripažįsta ir neneigia anksčiau padegęs kaimynės ūkinį pastatą, ir patikrinus duomenis Liteko sistemoje dėl B. K. atžvilgiu nagrinėjamų ar išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad B. K., prašydamas subendrinti jo bylas į vieną, prašo subendrinti skundžiamu Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendžiu ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžiu, kuriuo B. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. už J. D. (B. K. kaimynės) turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, paskirtas bausmes. Tačiau šis nuteistojo prašymas netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali ir padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus keliais nuosprendžiais B. K. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 str. numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo B. K. apeliacinį skundą.