Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 38 MGL dydžio bauda; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. 2019 m. gruodžio 29 d. apie 19.28 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Luminor lizingas“ priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytojas – UAB „Citybee Solutions“.

5. Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. Š. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pažymima, kad nusikalstama veika pirmą kartą gali būti padaroma faktiškai ir teisiškai. Teisiškai pirmą kartą teisiamu asmeniu pripažįstamas ir toks asmuo, kuris faktiškai gali būti teisiamas ir nebe pirmą kartą, tačiau jau išnykus prieš tai buvusių teistumų teisiniams padariniams. Asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir tada, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Bylos duomenimis kaltinamasis teistas vieną kartą – Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 16 d.) pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam paskirta 38 MGL bauda.

14. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

15. Veikos, už kurią kaltinamasis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu, padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 1 dalies redakcija už šį nusikaltimą numatė laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę, t. y. jis buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti aptariamo BK straipsnio 1 dalies redakcija už šį nusikaltimą (neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis) numato laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę – nusikaltimas laikomas apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis).

16. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčius turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą.

17. Kaltinamasis 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojant BK 199² straipsnio 1 dalies redakcijai, kuria atitinkamas nusikaltimas (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis) įstatymo lygmeniu buvo pripažintas kaip mažiau pavojingas – jo pavojingumas pakeistas iš sunkaus į apysunkį, turėjo teistumą. Taigi, tokia įstatymo nuostata, lengvinanti ir šios bylos kaltinamojo (tuo metu turėjusio teistumą) padėtį, turi jo atžvilgiu grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju pripažintina, kad kaltinamojo teistumas pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. baudžiamąjį įsakymą šiuo metu yra išnykęs (BK 3 straipsnio 2 dalis, BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Tuo pačiu kaltinamasis teisiškai pripažįstamas pirmą kartą teisiamu asmeniu, atitinkančiu visas BK 40 straipsnio 2 dalies sąlygas.

18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.

19. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis V. Š. administracine tvarka baustas vieną kartą – 2019 m. gruodžio 6 d. (b. l. 79). Pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, t. y. jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, padarytas administracinis nusižengimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių. Be to, kaltinamasis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 64), yra pasižymėjęs šalies krepšinio treneris, iškovojęs ne vieną apdovanojimą ir pelnęs bendruomenės bei žaidėjų pagarbą (b. l. 66), gavęs daug padėkų už savo darbinę veiklą (b. l. 67-76).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai V. Š. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai V. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip V. Š. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti V. Š. pasitikėjimą.

21. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

22. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. K. yra tinkamas būti laiduotoju. A. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą V. Š. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. A. K. nurodė, kad yra neteistas, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65). A. K. parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja ne tik darbiniai, bet ir geri asmeniniai santykiai. Kaltinamojo ir A. K. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

23. Teismui nekyla abejonių, kad A. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. A. K. rūpi jo kolegos ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad A. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką V. Š., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

24. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo A. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo A. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė V. Š..

25. Teismas, atsižvelgęs į padarytą nusikalstamą veiką (veiklos pobūdį, aplinkybes), ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus geriau (efektyviau) pasiekti, taikius laidavimą su užstatu. Pažymėtina, kad, nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

26. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

27. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

28. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

29. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

30. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018).

31. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad kaltinamasis V. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, už kaltinamąjį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso UAB „Luminor lizingas“, jo vertė – 18 843 Eur (be PVM). Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo gaunamo darbo užmokesčio dydį, kartu su juo gyvenančių šeimos narių gaunamų išmokų dydį, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visa apimtimi), nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne visą, o dalį, automobilio vertės – 5 000 Eur.

32. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42), specialios teisės sustabdymas (b. l. 44-45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. K. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojo A. K. laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu.

Išaiškinti laiduotojui A. K., kad 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą jis turi sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš V. Š. išieškoti, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

V. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. Š. ir laiduotojui A. K. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.